Pastaruoju metu apie pandemiją šnekama vis mažiau – beveik jokių ribojimų nebeliko, net ir kaukės netrukus bus ne privalomos, o tik rekomenduojamos. Visgi, naujų koronaviruso atvejų skaičius mažėja itin lėtai, kai kuriose šalyse jis netgi pradėjo augti. Be to, pradedama kalbėti apie naują omikron potipį.
Ar ši atmaina kelia grėsmę, ar prireiks ketvirtosios dozės nuo COVID-19 ir kada pagaliau baigsis pandemija, laidoje „Delfi tema“ kalbėjomės su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininku dr. Gyčiu Dudu ir Nacionalinio vėžio instituto gydytoju onkoimunologu dr. Mariumi Strioga.
Naujasis omikron potipis – visai ne naujas
Visai neseniai buvo pradėta kalbėti apie naują omikron potipį, kuris yra dar labiau užkrečiamas nei pradinis omikron variantas. Tačiau pasak dr. G. Dudo, šio potipio vadinti nauju negalime, nes apie jį buvo žinoma jau tada, kai apskritai buvo atrasta omikron atmaina.
„Dabar turimi duomenys, daugiausiai iš Jungtinės Karalystės, rodo, kad namų ūkiuose vidutiniškai BA.2, taip pavadintas naujasis omikron potipis, yra apie 30 proc. efektyviau perduodamas namų ūkio kitiems nariams nei BA.1. Ir tam net nelabai svarbus imunizacijos statusas.
Žinome, kad pasaulyje labai daug žmonių yra persirgę BA.1, tuo omikron potipiu, kuris iš Pietų Afrikos ištrūko pirmiausiai, būtent dėl to paplito ganėtinai plačiai. Žmonės, persirgę BA.1, bent jau dalinai bus apsaugoti nuo užsikrėtimo BA.2. Tai, ką mes matome, yra tikriausiai paskutinis omikron pasispardymas“, – sakė dr. G. Dudas.
BA.1, pasak pašnekovo, į Lietuvą atkeliavo gruodžio pradžioje, o BA.2 pirmasis atvejis buvo aptiktas maždaug per Naujuosius metus. Nuo vasario vidurio BA.2 yra dominuojanti atmaina Lietuvoje.
Visgi, kiek žinoma dabar, BA.2 nėra grėsmingesnis už BA.1 ir nesukelia sunkesnės ligos eigos. Pasak dr. G. Dudo, BA.2 potipis, apie kurį pradėta kalbėti tik dabar, pandemijos situacijos Vakarų pasaulyje ženkliai nepakeis. Tačiau BA.2 gali smarkiai pabloginti koronaviruso situaciją Azijoje.
Taip nutiko dėl to, kad Azijoje buvo itin griežtas pandemijos valdymas, tad dauguma žmonių nebuvo užsikrėtę ir persirgę koronavirusu. Be to, Azijoje naudotos vakcinos buvo ne itin efektyvios, o nuo vakcinacijos jau praėjo nemažai laiko.
Tad dėl dabar kylančios omikron sergamumo bangos Kinijoje ir kitose šalyse, pernelyg jaudintis neturėtume, mat Lietuvoje šią bangą išgyvenome jau anksčiau.
Tikimasi, kad koronavirusas taps sezoniniu virusu
Maždaug vasario mėnesį pasiekėme koronaviruso Lietuvoje piką, tada tikėjomės, kad skaičiai greitai pradės kristi. Tačiau, panašu, taip nenutiko. Pasak gydytojo dr. M. Striogos, šiuo metu žmonių, kurie sirgtų itin sunkiai bei kuriems reikėtų pagalbos ligoninėse, yra daug mažiau.
„Tačiau yra manoma, kad beveik visa populiacija omikron variantais užsikrės, ir čia nieko nuostabaus. Svarbu tai, kad dėl savo imunizacijos nematome tų užsikrėtusių žmonių ligoninėse ir nėra tiek daug mirčių. Bet pasakyti, kad omikron aktualumas išnyks, dar negalime pasakyti, nes kasdien vidutiniškai apie 10 mirčių turime nuo koronaviruso. Kol kas dar tikrai nesame tame lygyje, kad koronavirusas būtų tapęs kaip gripu, nes nuo gripo tiek mirčių niekada neturėdavome“, – sakė gydytojas onkoimunologas.
Dažnai buvo kalbama ir apie kolektyvinį imunitetą – buvo manoma, kad daugumai persirgus ar pasiskiepijus, liga smarkiai sumažės. Visgi, užsikrečia ir paskiepyti, ir jau persirgę, kai kurie net po kelis kartus. Ar tai reiškia, kad kolektyvinis imunitetas vis tiek nesustabdys koronaviruso?
„Visą laiką galvojome apie tą teorinį idealų modelį, kad su kolektyviniu imunitetu sustabdysime infekcijos plitimą. Tačiau šis virusas kinta, o imuniteto, kuris neleistų užsikrėsti ir platinti virusą, pasiekti nepavyksta. Bet, ką mūsų pasiektas kolektyvinis imunitetas užtikrina, tai būtent tai, kad nėra sunkių pasekmių“, – sakė dr. M. Strioga bei pridūrė, kad tikėtina, jog koronavirusas taps sezoniniu virusu, tad galbūt kasmet reikės sezoninių vakcinų, kaip ir gripo atveju.
Sveikatos apsaugos ministerija skelbė, kad greitu metu, tikriausiai balandį, kaukės taps tik rekomenduojama priemone. Pasak dr. G. Dudo, ateina laikas, kai valstybė nebegali laikyti kiekvieno žmogaus už rankos ir saugoti juos nuo užsikrėtimo.
„Aš asmeniškai ir toliau naudosiu kaukes viešajame transporte, didesniuose renginiuose. Tą patį rekomenduočiau kitiems piliečiams. Vėlgi, kai dabartinėje situacijoje nebematome rizikos perkrauti sveikatos sistemą, manau, kaukių atsisakymas yra iš dalies pateisinamas sprendimas“, – sakė dr. G. Dudas.
Ketvirtoji dozė Lietuvoje bus siūloma rugpjūčio pabaigoje
Klausimai kyla ir dėl ketvirtosios vakcinos nuo COVID-19 dozės. Izraelis jau prieš kurį laiką leido ją gauti savo gyventojams. Pasak dr. M. Striogos, buvo pastebėta, kad ketvirtoji dozė užtikrina šiek tiek didesnę apsaugą nuo sunkiausios ligos formos ir mirties. Tačiau viruso plitimui ir užsikrėtimui didelės įtakos ši dozė nepadarė.
„Mūsų visa imunizacija ir vakcinacija dabar bus orientuota į tai, kad kuo mažiau žmonių sirgtų simptomiškai ir, ypač, tokia ligos forma, dėl kurios reikėtų gultis į ligoninę bei, žinoma, kad išvengtume mirties. Dabar yra žinoma, kad viruso plitimui esamos vakcinos daro mažą įtaką“, – sakė gydytojas.
Šiuo metu kuriama ir vakcina būtent prieš omikron atmainą. Tačiau dar neaišku, ar ji bus masiškai naudojama. Pati omikron atmaina turi itin daug mutacijų, tad buvo tikėtasi, kad sukūrus vakciną prieš šią atmainą, ji bus tinkama ir prieš įvairias kitas atmainas. Visgi, tyrimai parodė kiek kitokią realybę.
„Tie žmonės, kurie užsikrėčia omikron atmaina, prieš ją gauna pakankamą imuninį atsaką. Tačiau prieš delta, alfa ar orginaliąją atmainą tas imuninis atsakas yra daug silpnesnis nei po vakcinacijos ar užsikrėtimo tomis infekcijomis. Vakcinuotiems žmonėms, jei jie perserga omikron, atsakas prieš šią atmainą iš esmės prisiveja tą, kuris buvo susidaręs prieš kitas atmainas. Tikėtina, kad vakcina prieš omikron sukeltų galingą imuninį atsaką būtent tik prieš omikron. O nuo galimų būsimų naujų atmainų, vargu, ar tas atsakas galėtų padėti“, – sakė dr. M. Strioga.
Pasak jo, ekspertų taryba yra nutarusi, kad ketvirtoji dozė turėtų būti siūloma rugpjūčio – rugsėjo mėnesį.
„Mes esame nusprendę, kad ketvirtoji dozė, vienokia ar kitokia, turėtų būti siūloma rugpjūčio – rugsėjo mėnesį, kad žmonės būtų paruošti artėjančiam šaltajam sezonui, kai, tikėtina, plis koronavirusas. O kokia bus vakcinacijos schema, matyt, reikės apsispręsti. Ar tai bus taikoma tik omikron atmainai adaptuota vakcina, ar bus pasauliniu lygiu priimta naudoti polivalentinę vakciną, taikant šiuo metu esamas vakcinas ir jas derinti su vakcina nuo omikron“, – sakė dr. M. Strioga.
Jungtinėje Karalystėje šiuo metu taip pat jau siūloma ketvirtoji vakcina, tačiau ji siūloma tik didelės rizikos grupės žmonėms. Pasak gydytojo, ir Lietuvoje šiuo metu didžiausios rizikos žmonėms, pavyzdžiui, po organų transplantacijos, onkologiniams pacientams ir kitiems, taip pat jau yra paskirta ir suleista ketvirtoji dozė.
O jau minėtais rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais tai būtų siūloma visai visuomenei. Ypač tiems, kurie yra rizikos grupėje, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės.
Dar galime pamatyti naujų atmainų
Europiečiai jau gali galvoti apie ketvirtą dozę, tačiau kai kurios skurdžiai gyvenančios šalys tikriausiai dar turi žmonių, negavusių nė vienos vakcinos dozės. Kiek anksčiau buvo kalbama, kad kol nebus paskiepyta didžioji dalis pasaulio, tol pandemija nepasibaigs. Visgi, pasak dr. G. Dudo, dabar apie tai kalbėti jau šiek tiek per vėlu.
„Tai būtų teisinga prieš metus, kai Vakarų pasaulis turėjo pakankamai vakcinų, o Afrikos, kai kurios Azijos šalys jų neturėjo. Dabar traukinys yra jau labai seniai nuvažiavęs. Visos tos šalys, kurios negavo prieigos prie skiepų, tiesiog masiškai persirgo. Iš pradžių alfa, ko nepagavo alfa, persirgo delta, o jei ne delta, tai omikron. Visos tos kalbos apie vakcinų lygybę pasaulyje jau yra pavėlavusios“, – sakė dr. G. Dudo.
Deja, bet koronavirusas dar gali pažerti staigmenų ir naujų mutacijų. Pasak pašnekovo, mutacijos yra nuolatinis procesas ir vidutiniškai vyksta kas dvi savaites. Tačiau naujos atmainos nebūtinai yra keliančios rūpestį.
„Visgi, kas man kelia nerimą ir apie ką kalbu nuolat yra pati omikron atsiradimo istorija. Pamatėme atmainą, kuri pasirodė lyg iš niekur. Jos artimiausi giminaičiai cirkuliavo 2020 metų viduryje, pakliuvo į kažkokį rezervuarą, tai yra gyvūnai arba imunosupresuoti asmenys. Tame rezervuare virusas buvo ilgą laiką, patyrė evoliuciją, kuri ir padarė tuos pokyčius. Galų gale ištrūko ir sukėlė riboto masto naują pandemiją. Pats faktas, kad tai atsitiko vieną kartą, palieka labai nemažą tikimybę, kad kažkas panašaus įvyks dar kartą“, – laidoje pasakojo dr. G. Dudas.
Be to, kadangi stebėjimai yra gana riboti, apie naują atmainą pasaulis nesužinos tol, kol ji nepasirodys plačiau.
Apie pandemijos pabaigą buvo pradėta kalbėti nuo pat pandemijos pradžios. Tačiau vis dar tiksliai nežinoma, kada ji baigsis.
„Dėl žmonių imunizacijos vakaruose omikron atmaina nebesukėlė krizės sveikatos sistemoje. Apie tai daugiausiai ir yra kalbama, kai tam tikras viruso variantas paprasčiausiai išnaudoja visus imlius žmones, kurie prieš tai nebuvo imunizuoti. Kol yra žmonių, kurie neturi imunizacijos, kol yra galimybė vykti eksponentiniam augimui, tol pandemija nėra baigta. Omikron akivaizdoje esame gana arti tos situacijos, kai mirtingumas kris iki panašaus lygio, koks yra dėl gripo. Kol taip nenutiko, tol jausime poreikį taikyti bent minimalius ribojimus“, – sakė pašnekovas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
