Kauno klinikose persodinti donoro organai išgelbėjo 5 gyvybes | Kas vyksta Kaune

Kauno klinikose persodinti donoro organai išgelbėjo 5 gyvybes

Donorystė / Kauno klinikų nuotr.

Dviprasmiškumas – netekties skausmas ir vilties spindulys, teikiantis galimybę ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę – taip trumpai galima apibūdinti jausmą, išgirdus apie naują efektyvų organų donorą. Tai itin jautri ir subtili tema, kurioje tiesiog belieka žavėtis artimųjų atjauta ir supratimu, tokiu sunkiu gyvenimo momentu priimant sprendimą dėl donorystės.

Kovo 22-ąją užregistruotas jau 13-as šiais metais efektyvus donoras, šįkart – Kauno klinikose. Viltį ilgesniam, kokybiškesniam gyvenimui artimieji, sutikdami padovanoti organus donorystei, suteikė net penkiems žmonėms. Atlikę tyrimus medikai nustatė, kad transplantacijai yra tinkami donoro inkstai, kepenys, širdis, kraujagyslinis audinys ir ragenos. Kiekvienu atveju artimieji, tarę taip donorystei, gali nurodyti, ar sutinka padovanoti nustatytus tinkamus organus, ar tik konkrečius iš tinkamų, rašoma Nacionalinio transplantacijos biuro pranešime žiniasklaidai.

Šįkart širdį recipientas gavo po maždaug 11 mėnesių laukimo, kepenys buvo transplantuotos žmogui po kiek daugiau nei metų laukimo, tinkamas recipientas inkstų sulaukė po mažiau nei mėnesio.

Yra skaičiuojama, kad potencialiai vienas donoras gali išgelbėti net septynis žmones.

Neįkainojamai dovanai itin svarbus pritarimas

Transplantacija yra vienas didžiausių mūsų laikų medicinos laimėjimų. Žmogaus organui susirgus ir pilnai neatliekant savo funkcijos, dažnu atveju vienintele viltimi pasveikti tampa organo transplantacija. Ji neatsiejama nuo medicinos mokslo progreso, gydytojų profesionalumo ir visuomenės požiūrio į donorystę. Nuo artimųjų sprendimo, jei mirusysis nebuvo išreiškęs aiškaus išankstinio nesutikimo, priklauso, ar transplantacijos gali būti atliekamos. 2021-aisiais Lietuvoje atlikta 200 organų ir audinių transplantacijų, o tai reiškia, kad 73,4 proc. žmonių sutiko padovanoti artimųjų organus donorystei. Augantis visuomenės sąmoningumas ir vis labiau rodomas teigiamas požiūris į donorystę suteikia galimybę didesnei daliai sunkiai sergančiųjų pagerinti gyvenimo kokybę, leidžia grįžti į pilnavertiškesnį gyvenimą ar tiesiog suteikia viltį pasveikti ir gyventi. Iš kitos pusės, tai išties sudėtingas sprendimas, kurį skaudžiausiomis akimirkomis priima mirusiojo artimieji.

„Norisi paskatinti diskusiją tarp žmonių organų donorystės tema ir jeigu turite ar planuojate įsigyti Donoro kortelę, skirkite laiko papasakoti apie savo pasirinkimą artimiesiems, kad jiems būtų lengviau apsispręsti sunkiausiu momentu“, – sako Nacionalinio transplantacijos biuro vadovas Artūras Bagotyrius.

Mirus smegenims ir organizme vykstant greitiems pokyčiams, būtinas ypatingas intensyviosios terapijos medikų dėmesys, juk kiekvienas organas ar audinys neišvengiamai turi savo gyvybingumo laiką. Trumpiausiai gyvybingi išlieka plaučiai ir širdis – apie 4 valandas, kepenys – apie 8 valandas, o inkstai ir ragenos – 24 valandas. Taigi, skaudžiomis akimirkomis kartais tenka priimti itin svarbius, greitus sprendimus dėl artimojo organų donorystės. Statistika rodo, kad artimiesiems yra lengviau susitaikyti su artimojo mirtimi žinant, kad kažkam tai suteikė galimybę gyventi.

Tinkamo organo laukimas

Šiuo metu 307 žmonės laukia organų arba audinių transplantacijos: 70 laukia inksto, 1 – kasos ir inksto komplekso, 35 – širdies, 5 – plaučių, 5 – širdies ir plaučių komplekso, 40 – kepenų, 151 – ragenų transplantacijos.

Tinkamo organo ar audinio pacientai laukia nuo kelių dienų ar mėnesių iki kelerių metų. Dažniausiai toks laukimas reiškia kasdienius vizitus į ligoninę ar dializės centrus, nuolatinį nerimą ir laukimą.

Organų donorystė Lietuvoje ir svetur

Šiuo metu Lietuvoje veikia informuoto sutikimo donorystės modelis, tai yra, kai norintieji po mirties paaukoti savo organus sergantiems žmonėms, užpildo prašymą ir gauna Donoro kortelę, o žmogaus mirties atveju prašoma artimųjų sutikimo. Tokio tipo organų donorystės modelis yra taikomas dar 7-iose Europos valstybėse. Didžiojoje dalyje Europos valstybių taikomas numanomo sutikimo organų donorystės modelis. Tokiu atveju, žmogus laikomas pritariančiu organų donorystei, jeigu nėra raštu pareiškęs kitaip. Bet kuriuo atveju, jeigu potencialus donoras neišreiškė prieštaravimo dėl donorystės, galutinį sprendimą visuomet priima mirusiojo artimieji.

Kaip išreikšti savo valią ir tapti donorų?

Šiuo metu Lietuvoje donorais gali tapti visi pilnametystės sulaukę asmenys.

Užpildyti prašymą galima internetu Nacionalinio transplantacijos biuro svetainėje ntb.lrv.lt, taip pat gydymo įstaigose ir vaistinėse: „Gintarinė vaistinė“, „Camelia“, „Eurovaistinė“.

Išreikšti sutikimą ir įsigyti Donoro kortelę taip pat galima ir prisijungus per elektroninius valdžios vartus bei patvirtinus savo tapatybę. Prisijungę prie elektroninių valdžios vartų spustelkite „Pradžia“ ir į paieškos lauką įveskite „donorystė“. Tai padarę pamatysite nuorodą: „Sutikimo/nesutikimo tapti organų/audinių donoru po mirties teikimas/atsisakymas“. Užpildykite sutikimą ir nurodykite, ar norite paaukoti visus organus bei audinius, ar tik tam tikrus.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA