Ekspertai pataria, kaip karo situacijoje atskirti tiesą nuo dezinformacijos – Kas vyksta Kaune

Ekspertai pataria, kaip karo situacijoje atskirti tiesą nuo dezinformacijos

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, internetinėje erdvėje plinta vis daugiau nepatvirtintos informacijos, kuri gali klaidinti visuomenę. Dezinformacija internete, socialinėse erdvėse gali skleisti asmenys, kurie turi nusistatę konkrečius tikslus ar tam tikrą užduotį, norėdami neigiamai paveikti plačią auditoriją. Kaip atskirti, kur yra tikri faktai ir kaip „nepakibti“ ant dezinformacijos kabliuko?

Anot specialistų, karas vyksta ne tik tiesioginiai Ukrainoje, bet ir internetinėje erdvėje, kuris neigiamai veikia žmogaus psichologinę būseną. Dėl pastovaus naujienų srauto tikrinimo ir kartais nepatvirtintos informacijos skleidimo asmuo emociškai patiria stresą. Dėl to išsiskiria hormonai, kurie itin paveikia organizmą ir atrodo lyg išgyventumėme karą fiziškai.

Kibernetinio saugumo ekspertas, buvęs krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza ir specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys atskleidžia, kaip tinkamai reaguoti į dezinformacijos sklaidą ir į ką reikia atkreipti dėmesį.

Dalintis tik patikimais ir patikrintais informacijos šaltiniais

Šiomis dienomis pertekliniame naujienų sraute itin sunku tinkamai atsirinkti teisingą informaciją. Dauguma žmonių net nesuvokdami perskaito dezinformacijos įrašą, juo pasidalina ir taip automatiškai prisideda prie propagandos skleidimo. A. Navys atskleidžia, kaip asmuo išties reaguoja į karo situaciją ir kaip atskirti tiesą nuo melo.

„Atsirado didelis noras vis pasižiūrėti, kas vyksta kiekvieną minutę, patikrinti socialinius tinklus. Pamatom informaciją, kuri dar labiau sujaudina. Mes turime tokį norą pasidalinti ir parodyti visiems, kas dedasi. Tai lyg raminamoji tabletė, kuri iš tiesų nuramina įsiaudrinusį asmenį. Iš kitos pusės, galbūt ir todėl, kad žmonės neturi jokio supratimo apie karinio, taktinio veikimo planą ar kibernetinius veiksmus.

Kai jie pradeda dalintis, komentuoti, sukeliamas dar didesnis sąmyšis, nes jie dalinasi iš esmės dezinformacija, nes ši ateina iš neaiškių žmonių, kuri yra netikra ir ja persidalinama automatiškai to nesupratus, nepatikrinus faktus. Iš esmės, reikia labai atsargiai vertinti bet kokią informaciją“, – aiškino A. Navys.

Jis taip pat priduria, jog visi kariniai planai yra įslaptinti, bet dažniausiai asmenys apie tai nesusimąsto ir taip skleidžiama ne tik propaganda, bet ir panika, baimė.

„Niekas šiaip informacija nesidalina. Juk matėme pavyzdį, kai Lukašenka rodė ant žemėlapio, kaip žada įsilaužti į Lietuvą, padalinti Ukrainos žemes ir neva tai buvo netyčinis veiksmas. Ir žmonės sunerimo, ką tai galėtų reikšti. Niekas tokios informacijos, ypatingai, kuri yra strateginė, operatyvinė, niekas nefilmuoja ir neplatina. Viskas daroma saugiai, už uždarų durų“, – ramino A. Navys.

Pamačius dezinformaciją, apie tai pranešti atitinkančioms įstaigoms

Dažnas asmuo pamatęs dezinformaciją, ja pasidalina, norėdamas įspėti kitus, jog viešinama neteisėta informacija. Tačiau tokį veiksmą atlikęs, pats žmogus prisideda prie propagandos platinimo, todėl apie tai pranešti reikia konkrečioms įstaigoms.

„Jeigu tai yra dezinformacija, klaidinimas, psichologinė operacija, kuria skatinama karo agresija ir palaikomi agresoriaus veiksmai, jeigu skatinama tautinė rasinė neapykanta, tai visus rastus tokio turinio pranešimus reikia fiksuoti ir perduoti epolicija.lt“, – teigė A. Navynas.

Taip pat reikia nepamiršti, jog egzistuoja ir kibernetinės atakos, kurios gali būti nutaikytos prieš mūsų šalį.

„Jeigu mes matome, kad kažkokiame portale atsirado netikras straipsnis arba  pasikeitė straipsnio dalis ir ji tapo tikrovės neatitinkanti,  reikia nedelsiant sureaguoti ir informuoti nacionalinį kibernetinio saugumo centrą, nes gali būti, jog buvo panaudota kibernetinė ataka“, – tikino E. Kerza.

Svarbiausia – laimėti karą „savo galvose“

„Ši aktyvaus karo fazė yra ypatingai pasižyminti informacinių operacijų, psichologinių operacijų, kurių metu sukeliamos tam tikros visuomenės nuotaikos. Situaciją labai gerai atitinka seniai pasakyti vieno filosofo žodžiai „Nugalėtojai pirmiausia laimi ir tada eina į mūšį, o nugalėtieji – eina į mūšį ir tik tada bando jame laimėti“. Ką norėjo pasakyti – tai, kad yra labai svarbu laimėti savo galvose, išmokti kontroliuoti esamą situaciją emociškai ir jeigu šis dalykas nepadaromas, tada karas pralaimimas“, – teigė A. Navys.

Apsvarstydamas visą šią situaciją, specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas priduria, kad Ukraina emocinį karą jau laimėjo.

„Ukrainiečiai tą karą savo galvose laimėjo ir jį laimi kiekvieną dieną, jų valia kautis yra geležinė, ne tik karių, bet ir visos visuomenės. Kalbant apie Rusijos pusę, okupantus ir ypatingai Baltarusijos pusę, matome, jog kariai atsisako kovoti ir kartais net pasiduoda Ukrainos teritorijoje. Tai rodo, kad ateis galas jiems ant šios žemės“, – komentavo A. Navys.

Ekspertai taip pat pataria, jog 10-20 minučių naujienų sekimo per dieną visiškai užtenka. Nuolatinis informacijos sekimas vargina žmogaus emocinę būseną, o taip automatiškai keliama panika ir baimė.

„Ryte ir vakare kelių minučių naujienų tikrai užtenka sužinoti visą informaciją. Nepamirškime, kad tuoj pradės žibutės žydėti, galime praleisti laiko su draugais, bičiuliais ir ne tik ši tema yra likusi šiame pasaulyje, bet ir krūva kitų malonių dalykų“, – pozityvias mintis dėstė E. Kerza.

Projektą „Profesionalios žiniasklaidos vaidmuo šiuolaikinės visuomenės gyvenime“ iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA