Kaip senutėliai „Nokia“ telefonai padėjo Ukrainai | Kas vyksta Kaune

Kaip senutėliai „Nokia“ telefonai padėjo Ukrainai

R. Tenio nuotr.

Ši istorija prasidėjo pas močiutę kaime, kur skanu pavalgyt, įdomu paklausyt ir gera pabūt. Šūsnis archajinių „Nokia“ telefonų turėjo keliauti į elektronikos atliekų konteinerį, bet vienas įrašas socialiniame tinkle kardinaliai pakeitė ryšio įrenginių vektorių ir bent kol kas išgelbėjo juos nuo sunaikinimo. Mat tokių aparatų, kuriuos susekti sunkiau nei išmaniuosius telefonus, reikia priešakinėse linijose kovojantiems Ukrainos kariams.

Ne tik aparatų – ukrainiečiams taip pat labai reikalingos šarvinės liemenės ir kiti daiktai, kuriuos renka ir į karštus taškus transportuoja tiek valstybės įstaigos, tiek aktyvūs kauniečiai. Apie kiek neįprastą būdą remti Ukrainą kovoje prieš Putino režimą kovo pirmoje pusėje paskelbė Kaune įsikūrusi mobiliųjų telefonų prekybos ir remonto įmonė „Baltic Mobiles“.

Įmonė nurodė, kad yra nuolatinis poreikis mygtukinių neišmanių mobiliųjų telefonų. Šiuos perduoti galima įvairiais būdais, o aparatų surinkimą ir gabenimą į Ukrainą organizuoja projekto „Praeities žvalgas“ siela Šarūnas Jasiukevičius.

Svarbiausia – be GPS ir su baterija

Kaip „Kas vyksta Kaune“ sakė „Baltic Mobiles“ vadovas Agnius Atstopas, telefonų tikimasi surinkti kiek pavyks ir kad iniciatyva bus pastovi: „Aišku, tai palyginus galbūt yra smulkmenos, bet dabartinėmis sąlygomis kiekviena smulkmena kažkokį pliusą uždės. Nesame didelė kompanija ir negalime tokių įrenginių skirti tūkstančiais, jų sudėtinga surasti, tačiau bent šiek tiek pagelbėsime.“

Anot A. Atstopo, telefono gamintojas nėra svarbus, svarbiausia, kad telefonai neturėtų GPS (Globalios padėties nustatymo sistemos – „Kas vyksta Kaune“) imtuvo, nes žvalgyba per GPS esą labai greit nustato vietas, iš kur yra bendraujama. Telefonų reikia pačių paprasčiausių, kokius kažkada turėjo daugelis.

„Galėtų būti daug didesni skaičiai, bet, gaila, daugybė tų įrenginių tiesiog išmesti. Taip pat svarbu, kad telefonai būtų veikiantys. Tai, ką gauname, kruopščiai ištestuojame, patikriname. Pridedame ir įkroviklius, bet pageidavimas yra atnešti su USB laidais, kad būtų galima įkrauti nuo išorinės baterijos, nes laukuose elektros lizdų nėra“, – nurodė pašnekovas, pridūręs, kad visi telefonai perduodami „Praeities žvalgo“ komandai.

Jeigu telefonai neturi įkroviklių, „Baltic Mobiles“ patys juos nuperka ar prideda, tai, pasak A. Atstopo, smulkmena. Tačiau baterijų seniems telefonams užsakyti nėra kur, tad čia bendrovė padėti negali, svarbu, kad įrenginiai būtų su akumuliatoriais ir veikiantys – laiko taisyti nėra, svarbi kiekviena minutė.

Iniciatyvos ėmėsi patys

„Kiekvienas dabar stengiasi ir morališkai kiekvienam smagiau, širdy žinai, kad pats kažką gero darai nuo savęs. Mūsų sritis tokia, prekiaujame mobiliaisiais telefonais, turime tiekėjų kontaktus, bandome organizuoti ryšio priemones. Kai kurie gana noriai atsiliepė, kiti neturi, ką pasiūlyti fiziškai. Vieni sutinka perduoti, kitus tiesiog nuperkame.

Tiesioginio ryšio su Ukraina neturime, tiesiog patys susisiekėme su gerbiamu Šarūnu, kuris koordinuoja „Praeities žvalgą“, inventoriaus gabenimą į konflikto zonas, ir paklausėme, ar toks poreikis yra, ar geriau kokia finansinė parama iš įmonės. Atsakė, kad būtų super, jei pavyktų kažką surinkti, tad ir bandome. Rezultatai gal nebus tokie dideli kaip lūkesčiai, bet bent minimaliai prisidėsime, manau, tai jau teigiamas dalykas“, – svarstė A. Atstopas.

Senus veikiančius mobiliuosius telefonus žmonės atnešti gali į Vilniuje ir Kaune esančius „Baltic Mobiles“ atsiėmimo punktus, iš kitų miestų įrenginius galima siųsti paštomatais. Pirma siunta surinkta ir siuntimui paruošta kovo 11 d., per keturias dienas įmonė surinko 57 visiškai veikiančius telefonus.

Pirmoji į Ukrainą iškeliavusi senų telefonų siunta / „Baltic Mobiles“ nuotr.

„Jei bus poreikis, pagal įmonės galimybes tęsime tą paramą. Telefonai dar tikrai gali būti naudingi, svarbiausia, kad veiktų. Kiekviena smulkmenėlė, kurią žmogus prideda pagal savo veiklos sritį, gali labai smarkiai paremti kariaujančią tautą, demokratinį pasaulį, vertybes, dėl kurių dabar visi kovojame, ir išgelbėti gyvybes. Veikti reikia tuoj pat“, – ragino A. Atstopas.

Naudoja fronte esantys kariai

„Praeities žvalgas“ Š. Jasiukevičius naujienų portalui nurodė, kad apie galimybę atvežti senų mobiliųjų telefonų jo klausė Ukrainoje kovojantys kariškiai.

Kauniečio teigimu, išmaniuosiuose telefonuose virusinėmis programomis galima įdiegti sekimą, jie turi GPS, gamyklines sekimo funkcijas, pokalbių gali būti pasiklausoma, įvairių programėlių duomenys perimami. Senieji mygtukiniai telefonai tokių technologijų neturi, yra tik skambučiai, tad jeigu priešas neturi galimybės prisijungti pasiklausyti prie operatoriaus, juos naudoti saugu, veikia praktiškai kaip racijos.

Seni telefonai
Karo lauke seni prietaisai turi tam tikrų pranašumų / R. Tenio nuotr.

„Užnugaryje esanti chebra išmaniaisiais naudojasi, o fronte kareivių vadai prašo naudoti senus įrenginius. SIM korteles ukrainiečiai turi, ten yra keli operatoriai, bet dabar net įvestas vidinis roamingas. Jeigu turi vieno operatoriaus kortelę, bet jis nepasiekiamas, leidžiama prisijungti prie kito operatoriaus. Dėl karo daug bokštų susprogdinta, žmonės sėdi be ryšio, tad iš esmės nesvarbu, kokiam operatoriui priklausai, jei tik netoliese yra veikiantis bokštas, komunikacija užtikrinama“, – paaiškino Š. Jasiukevičius.

Ypač reikia liemenių ir medicinos priemonių

Pasak Š. Jasiukevičiaus, reisus stengiamasi organizuoti reguliariai, bet tai sunku numatyti: išvažiuoja kas tris dienas, kas savaitę, kas dešimt dienų. Reikmenys ukrainiečiams važiuoja maksimaliai sukomplektavus krovinius.

Labiausiai reikalingi termovizoriai, šarvinės liemenės ir medicinos priemonės: turniketai, tvarsliava plėštinėms žaizdoms ir nutrauktoms galūnėms. Toliau – išorinės baterijos, automobiliai pikapai, dronai, žibintuvėliai, taktinės pirštinės, akiniai, antkeliai, miegmaišiai, kilimėliai, dyzeliniai generatoriai.

Šių daiktų turintys, galintys gauti, nupirkti kauniečiai turėtų kreiptis per „Praeities žvalgo“ „Facebook“ puslapį, svarbiausia informacija pateikiama čia.

„Šarvines liemenes šiuo metu gaminame patys, nes pigiausia ką radome nupirkti Lenkijoje kainuoja virš 400 eurų, o patiems pagaminti išeina 100 eurų. Perkame metalą, medžiagas, siuvyklos dirba, bet jei kas gali paaukoti trečios klasės šarvinių liemenių, laukiame ir tikrai nuvešime“, – kalbėjo Š. Jasiukevičius.

Šarvines liemenes, kurių reikia labiausia, šiuo metu Kaune gamina patys / „Praeities žvalgas“ „Facebook“ puslapio nuotr.

KAM: seni telefonai gali būti saugesni

Anot Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Informacinių technologijų skyriaus, šiuo konkrečiu atveju darytina prielaida, kad senas mobilusis telefonas yra saugesnis dėl atsekamumo. Tokiame įrenginyje nėra GPS ir sunkiau nustatyti telefono savininko buvimo vietą, šią maždaug galima išsiaiškinti tik pagal telefono prisijungimą prie mobiliojo ryšio bazinės stoties – bokšto.

Įrenginys, turintis daugiau funkcionalumo ir skirtingos programinės įrangos, anot KAM specialistų, yra mažiau atsparus kibernetinėms atakoms negu tokio funkcionalumo neturintis.

„Telefonas, kuris turi interneto ryšį, „Bluetooth“, GPS ir daugybę programų, yra labiau pažeidžiamas, tačiau sukuriamas funkcionalumas suteikia ir pranašumų. Tinkamai paruoštas ir apsaugotas išmanusis telefonas gali būti pakankamai funkcionali ir saugi ryšio priemonė“, – teigiama naujienų portalui pateiktame KAM komentare.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas patikslino, kad naudojant išmaniuosius telefonus ir susitarus dėl ryšio būdo / kanalo, galima naudoti šifruotus pokalbius per įvairias aplikacijas. Bet tokiu atveju patį išmanųjį telefoną reikia tinkamai sukonfigūruoti, kad nerodytų per daug, bei imtis standartinių kibernetinio saugumo priemonių apsaugai nuo kibernetinių grėsmių.

„Kadangi senuose (mygtukiniuose) telefonuose funkcijų sąrašas ribotas, kibernetinio įsilaužimo scenarijus yra mažai tikėtinas, tačiau dažniausiai nėra galimybių naudoti šifruotą ryšio kanalą. Ir tiek naudojant mygtukinį, tiek išmanųjį telefoną, visada išlieka socialinės inžinerijos manipuliavimo balsu rizika (angl. vishing)“, – detalizavo kariuomenė.

Į operacijas mobiliųjų neima

Lietuvos kariai turi ir naudoja karinės paskirties taktinio ryšio priemones, veikiančias AD, LAD, UAD dažniais. Ryšio stotelės savo ruožtu yra įvairaus mobilumo bei aprėpties: personalinės, nešiojamos, automobilinės, perdislokuojamos stacionarios, antžeminės ir palydovinės. Didžioji dalis taktinių radijo stočių įsigyta iš JAV, kur reikia naudojama NATO patvirtinta šifravimo įranga.

„Naudojama įvairi palydovinė įranga, tiek komercinės, tiek ir valstybinės / karinės priklausomybės. Sąveikai su kitomis institucijomis bei administracinėms užduotims naudojamos ir komercinės paskirties ryšio priemonės. Iš esmės naudojamasi visomis įmanomomis technologijomis, viskas priklauso nuo konkretaus karinio vieneto, jo užduočių, informacijos perdavimo atstumo, apimties, įslaptinimo lygio“, – dėstoma Lietuvos kariuomenės pateiktame komentare.

Pasiteiravus, kaip daliniai komunikuotų karinio konflikto aplinkybėmis, Strateginės komunikacijos departamentas nurodė, kad tokiu atveju naudojamos tik tabelinės ryšio priemonės. Asmeniniai mobilieji telefonai sudaro papildomą pažeidžiamumą, dėl to vykdant operacijas kariai jų neima.

Apie Ukrainos pajėgų rėmimą ryšio priemonėmis bei kita technika teikti detalesnę informaciją Lietuvos kariuomenė atsisakė.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA