Nors Lietuvoje yra draudžiama deginti nenupjautą ir nesurinktą sausą žolę, nendrynus, ražienas, tačiau kiekvieną pavasarį šalyje pleška nemaži pernykštės žolės plotai. Daugiausia tokių gaisrų kyla Vilniaus ir Kauno apskrityse.
Per praėjusią parą Kaune žolė degė 4 kartus, tiek pat kartų ir Kauno rajone. Didžiausias kilęs gaisras vyko Kauno rajono savivaldybėje, per kurį išdegė 6 arai žolės ir krūmų. Vien per praėjusią savaitę ugniagesiai šalyje kasdien gesino per 30 tokių gaisrų. Beje, nuo kovo mėnesio pradžios juos gesinti teko per 300 kartų. Jų metu ugnis išdegino apie 250 ha atvirų teritorijų, rašoma priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pranešime žiniasklaidai.
Ugniagesiai gelbėtojai primena gyventojams, kad padegus žolę sparčiai plintanti ugnis kasmet supleškina dešimtis namų, kartais šie gaisrai nusineša ir žmonių gyvybių. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 5-erių metų kovo mėnesio gaisrų atvirosiose teritorijose vidurkis – 515 gaisrų.
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai, pradėję vykdyti reidus, įspėja, kad už žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį. Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia nuo 30 iki 230 eurų baudą, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
Be to, ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.
Pažeidėjams gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą, kurią vertina aplinkosaugininkai.
Kokie yra aplinkos apsaugos reikalavimai lauko sąlygomis deginant augalus? Draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautą ir nesurinktą (nesugrėbtą) žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras, taip pat nenupjautus ar nenukirstus sumedėjusius augalus.
Draudžiama surinktą (sugrėbtą) į krūvas sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas deginti miškų gaisrams kilti palankiomis dienomis, tai yra esant IV–V klasės miškų gaisringumui.
Draudžiama surinktą (sugrėbtą) į krūvas sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose.
Sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba kompostavimas gali sąlygoti augalų kenkėjų plitimą) ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių. Deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir kt.
Ugniagesiai gelbėtojai kviečia visus gyventojus itin atsakingai elgtis su ugnimi atvirosiose teritorijose, nedeginti nenupjautos pernykštės žolės, o pastebėjus deginamą žolę iš karto apie tai pranešti skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
Beje, nedideliame plote liepsnojančią žolę galima pabandyti užgesinti patiems, užplakant šakomis bei užtrypiant ją kojomis. Galima gesinti vandeniu arba smėliu. Ugnies plitimas stabdomas apkasant ar apariant ugnies apimtus plotus.
