Kraujagyslių ligos kamuoja daugybę žmonių visame pasaulyje. Jos gali atsirasti dėl įvairių priežasčių ir sukelti neigiamų padarinių sveikatai. Apie labiausiai paplitusias kraujagyslių ligas ir jų gydymą kalbamės su patyrusiais šios srities specialistais – Kauno miesto poliklinikos padaliniuose dirbančiais kraujagyslių chirurgais.
Konsultuoja patyrę specialistai
Viena populiariausių kraujagyslių ligų yra venų varikozė. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis ši liga diagnozuojama net 30-40 procentų pasaulio gyventojų. Išsiplėtusios venos ne tik gadina estetinę išvaizdą, sukelia psichologinį diskomfortą bei griauna pasitikėjimą savimi, bet ir yra rimta sveikatos problema – negydoma venų varikozė gresia sunkiomis komplikacijomis.
Skirtinguose Kauno miesto poliklinikos (KMP) padaliniuose dirbantys patyrę kraujagyslių chirurgai Viktoras Šliaužys, Martynas Laukaitis, Simonas Jonas Norvydas ir Arvydas Magalenga atkreipia dėmesį, kad dėl didelio paplitimo apie venų varikozę itin daug kalbama viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje, tačiau jų darbo praktikoje yra ir kitų kraujagyslių ligų gydymas, apie kurį kalbama mažiau, bet šių ligų pasekmės sudėtingos ir reikalaujančios ne mažiau dėmesio, o tam būtinos ne tik žinios, bet ir profilaktinės konsultacijos.
Simptomai, kurių nereiktų ignoruoti
KMP Centro padalinio gyd. kraujagyslių chirurgas Martynas Laukaitis pritaria, kad visuomenei teikiama per mažai informacijos apie arterijų ligas. „Dažniausiai tai aktualu vyresniems žmonėms, ypač tiems, kurie turi aterosklerozės rizikos veiksnių – padidėjusį kraujospūdį, sutrikusią riebalų apykaitą, cukrinį diabetą, rūko. Pradinėse stadijose kraujagyslių ligos gali sukelti blauzdų skausmą nuėjus kelių šimtų metrų atstumą, vėliau, sutrikus audinių aprūpinimui arteriniu krauju, gali atsirasti negyjančios žaizdos.
Simptomas, kurio niekada nereikia ignoruoti – tai atsiradusios opos blauzdose, pėdose ar kojų pirštuose“, – sako kraujagyslių chirurgas.
Visgi, jis įsitikinęs, kad nesant opų, o tik pajutus pirmuosius simptomus, pradžioje reikėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. „Kraujagyslių ligų simptomai skiriasi priklausomai nuo sutrikimo – arterinės arba veninės kraujotakos. Venų ligos dažniau pastebimos jauno, vidutinio amžiaus žmonių, nes sukelia ir kosmetinį diskomfortą – išsiplėtusias paviršines venas. Tipiniai simptomai – kojų nuovargis, maudimas, patinimas dienos eigoje“, – sako jis.
Pasak gydytojo, dėl venų varikozės žmonės dažniau kreipiasi dar pradinėse stadijose, nes apie venų varikozę yra daug informacijos. „Blogiau tai, kad kuo ilgiau delsia pacientai su arterijų ligomis, tuo gydymas vėliau pareikalauja daugiau resursų ir pastangų“, – apgailestauja M. Laukaitis.
KMP Centro padalinyje dirbantis gydytojas M. Laukaitis 2019 m. baigė Kraujagyslių chirurgijos rezidentūrą LSMU Kauno klinikų ligoninėje. Šiuo metu dirba LSMU Kauno klinikose bei konsultuoja KMP Centro padalinyje.
Venų varikozė – dažniausia
Visgi, dažniausia liga, dėl kurios kreipiasi pacientai – tai venų varikozė. Pirmieji venų varikozės simptomai – tai kojų nuovargis, sunkumas, tinimas, skausmai, naktinis mėšlungis. „Vaistais ar tepalais venų varikozės išgydyti neįmanoma. Gydymas kompresinėmis kojinėmis pašalina tik ligos simptomus, bet ne ligą. Vienintelis būdas išgydyti ligą, tai nesandarių veninių kamienų sunaikinimas“, – pabrėžia Kalniečių padalinio kraujagyslių chirurgas Simonas Jonas Norvydas.
Pasak jo, šiuo metu tam yra įvairių metodikų – tai atvira operacija, operacija kamieną sudeginant lazeriniu zondu, suklijuojant specialiais klijais. Išsiplėtusias smulkias paviršines venas galima sklerozuoti suleidžiant vaistų.
Kalniečių padalinyje dirbantis gydytojas S. J. Norvydas 2020 m. baigė Kraujagyslių chirurgijos rezidentūros studijas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų ligoninėje, šiuo metu dirba Vilniaus universiteto Santaros klinikose bei konsultuoja pacientus KMP Kalniečių padalinyje.
Operacijų nereikia bijoti
„Operacijų bijoti nereikia“, – ramina KMP Šilainių padalinio gyd. kraujagyslių chirurgas Viktoras Šliaužys. Pasak chirurgo, šiais modernios medicinos laikais operacinio gydymo vystymosi tendencijos eina minimaliai invazinių operacijų linkme. „Manau, pacientui yra labai naudinga, jei kraujagyslių chirurgas atlieka visas kraujagyslių chirurgijoje prieinamas intervencijas ir operacijas. Tai leidžia pacientui pasirinkti jam priimtiniausią gydymo metodą, visada yra paaiškinami operacijų skirtumai, pooperacinio periodo niuansai“, – sako jis.
Kraujagyslių chirurgo V. Šliaužio nuomone, paternalistinis (aut. pastaba – tėviškas) chirurgo požiūris į pacientą yra jau praeities dalykas. „Šiuo metu stengiamasi su pacientu dirbti komandoje, nes geri operacijos ar intervencijos rezultatai yra tiek ligonio, tiek chirurgo pagrindinis tikslas“, – sako gydytojas.
KMP Šilainių padalinyje konsultuojantis kraujagyslių chirurgas V. Šliaužys 2018 metais baigė Kraujagyslių chirurgijos rezidentūrą LSMU Kauno klinikų ligoninėje. Šiuo metu dirba LSMU Kauno klinikose bei konsultuoja KMP Šilainių padalinyje bei kitose gydymo įstaigose. Jis taip pat LSMU vykdo doktorantūros studijas.
Leisti operuoti ambulatoriškai
Daugiau kaip 30 metų darbo patirtį vienoje iš didžiausių šalies ligoninių sukaupęs kraujagyslių chirurgas Arvydas Magalenga pacientus konsultuoja KMP Šančių padalinyje. Jis įsitikinęs, kad venų varikozinės ligos gydymas šiais laikais turi būti taikomas dienos chirurgijos arba ambulatorinės chirurgijos principu, nes dauguma šių operacijų nėra sudėtingos, jas atlikus pacientas gali grįžti prie įprastų savo darbų ar grįžti ilsėtis į namus.
Kraujagyslių chirurgas sako, kad viena pagrindinių venų varikozės priežasčių yra įgimti genetiniai organizmo jungiamojo audinio pakitimai. Kitas svarbus veiksnys moterims yra nėštumas. „Kai paklausiu moterų, kiek laiko jos jaučia venų varikozės simptomus, jos atsako labai tiksliai, nes tai dažnu atveju būna susiję su jų pirmuoju ar antruoju nėštumu“, – sako A. Magalenga.
Gydytojas įvardina ir kitas priežastis, kurios gali sukelti šį nemalonų susirgimą – tai stovimas darbas. Paklaustas dėl ilgo sėdėjimo, gydytojas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors sėdint veninio kraujo slėgis ir būna mažesnis, nei ilgai stovint, tačiau ilgas valandas trunkantis sėdėjimas, kai kojos yra nuleistos ir nėra pramankštinamos, taip pat gali skatinti šią ligą.
Gydytojas įvardina, kad venų varikozė turi 6 stadijas, kuomet pirmoji – tai tam tikras atsiradęs estetiškai nepatrauklus paviršinių kraujagyslių „voratinklis“, šeštoji – atsivėrusios opos. Pasak jo, trečioje stadijoje jau atsiranda ir nemalonūs pojūčiai – patinimas, skausmas. Tai būtų tie signalai, kuomet reiktų kreiptis į kraujagyslių chirurgą dėl konsultacijos bei atlikti apžiūrą echoskopu.
Konsultacijos prieinamos kiekvienam
Šilainių padalinyje konsultuojantis kraujagyslių chirurgas V. Šliaužys atkreipia dėmesį, kad pas KMP konsultuojančius kraujagyslių chirurgus patekti nėra sudėtinga, todėl pacientai gali patogiai gauti reikalingą konsultaciją.
„Kauno miesto poliklinika yra labai atraktyvi įstaiga pacientui, kuris ieško kompetentingo specialisto. Registracija yra patogi, eilės nėra labai didelės. Konsultacijų kabinetai yra aprūpinti visomis reikalingomis priemonėmis. Echoskopijos aparatai visada yra naujausios kartos, reguliariai aptarnaujami ir atnaujinami“, – sako KMP Šilainių padalinyje konsultuojantis gydytojas.
Kadangi šiuo metu KMP veikia vieninga registracijos sistema, registruotis konsultacijai pacientai gali nesvarbu kokiame padalinyje yra prisirašę, taip pat gali kreiptis ir kiti Kauno miesto gyventojai ar atvykusieji iš kitų Lietuvos vietų. Visi KMP konsultuojantys specialistai dirba operuojančiais kraujagyslių chirurgais universitetinėse ligoninėse bei atlieka įvairias intervencijas privačiose klinikose.
Kraujagyslių chirurgai konsultuoja dėl rankų, kojų, kaklo arterijų sustandėjimo ar susiaurėjimo, giliųjų venų pakitimų, kitų kraujagyslių ligų. Rekomenduojama pasikonsultuoti su kraujagyslių chirurgu, jei atsirado kojų sunkumas, nuovargis ir tinimas, mėšlungis. Apsilankyti pas šį specialistą būtina esant išsiplėtusioms kojų venoms, pakitus vienos ar abiejų kojų temperatūrai, sutrikus pusiausvyrai. Kaklo kraujagyslių tyrimą patariama atlikti, jei dažnai pasireiškia galvos skausmas, svaigimas, mirgėjimas akyse, trumpalaikiai apakimai. Taip pat jis rekomenduojami tiems, kurių aukštas kraujospūdis ir padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, sergantiems cukriniu diabetu.
Didžiausia rizika – rūkoriams
„Kraujagyslių chirurgai rūpinasi net tik išsiplėtusiomis kojų venomis. Iš tiesų mūsų specialybė aprėpia beveik visas stambiąsias kraujagysles esančias žmogaus kūne. Dažniausias kraujagyslių pažeidimas yra aterosklerozė, kuomet aterosklerozinės plokštelės susiaurina kraujagyslių spindį ir dėl to atsiranda daugelio pavojingų ligų rizika. Pagrindiniai ir sunkiausi mūsų pacientai yra vyresnio amžiaus rūkoriai“, – primena kraujagyslių chirurgas S. J. Norvydas.
Dėl amžiaus, rūkymo, nekontroliuojamo kraujospūdžio, cukraligės vystosi kraujagyslių aterosklerozė, o susiaurėjus kraujagyslių, maitinančių kojas, spindžiui išsivysto periferinių arterijų liga, kuri gali baigtis kojos gangrena, o pastaroji – galūnės amputacija. Gelbėdami galūnes kraujagyslių chirurgai atliekama šuntavimo operacijos, arterijų plėtimą, stentavimą ar kombinuotas procedūras.
Taip pat gali susiaurėti ir kaklo kraujagyslės, maitinančios smegenis. Kaklo kraujagyslių būklei įvertinti atliekama kaklo kraujagyslių echoskopija. Jei susiaurėjimas didelio laipsnio ir yra indikacijos operaciniam gydymui, galima kaklo kraujagysles atverti chirurginiu būdu arba mažiau invaziniu endovaskuliniu būdu.
„Kaip ir minėjau aterosklerozės pažeidžiamos ir kitos kraujagyslės, rankų, inkstų, žarnyno, kepenų – visas jas tiria ir gydo gydytojas, kraujagyslių chirurgas“, – sako chirurgas.
Tiesa, būna ir kita, galima sakyti atvirkštinė būklė, kai kraujagyslės ne siaurėja, o plečiasi – tai aneurizma. „Pilvo aorta, pagrindinė ir stambiausia žmogaus kūno kraujagyslė, esanti pilve ir tiekianti kraują vidaus organams ir kojoms. Tiesa, ši patologija dažnai diagnozuojama atsitiktinai, tiriantis dėl kitų ligų, tačiau savalaikė diagnostika padeda išvengti itin pavojingo aortos plyšimo, kuris dažnai baigiasi mirtimi“, – sekti ir stebėti savo kraujagyslių būklę bei savalaikiai pasitikrinti pas kraujagyslių chirurgus ragina S. J. Norvydas.
