Nepaisant visų iššūkių, mes jus sustabdysime ir sumušime smarkiau, nei kas kitas anksčiau. Taip dar 2016-siais Rusiją ir kitus priešininkus nedviprasmiškai įspėjo dabartinis JAV karinių pajėgų vadas generolas Markas Milley. Sekmadienį Lietuvoje iš anksto neplanuoto vizito atvykęs Jungtinių štabų viršininkas.
Žešuvo oro uostas pietryčių Lenkijoje iki šių metų buvo ramus, regioninius skrydžius aptarnavęs oro uostas. Modernizacija, tokių vežėjų, kaip „Ryanair“ atėjimas, užsakomieji skrydžiai populiariomis atostogų kryptimis ir dėl ypač ilgo 3,2 km pakilimo tako nuo šių metų suplanuoti transatlantiniai skrydžiai žadėjo šiam nedideliam 2 terminalų oro uostui šviesią ateitį. O nuo vasario pradžios Žešuvas tapo bene svarbiausia priešakinių oro pajėgų baze Europoje.
Sraigtasparniai, žvalgybiniai, karinio transporto, kiti orlaiviai iš daugelio NATO šalių pastarosiomis dienomis leidžiasi be perstojo. Tarp jų tūpia ir kyla po keliolika milžiniškų pajėgų transporto lėktuvų C-17 – iš pradžių jie atskraidino šimtus JAV desantininkų iš 82-osios divizijos, o pastaruoju metu nepertraukiamai gabena prieštankinių „Javelin“ ir priešlėktuvinių „Stinger“ raketų siuntas, skirtas Rusijos karinę agresiją sustabdyti bandantiems ukrainiečiams.
Super interesting from @Gerjon_. On @C4ADS @icarus_flights we count 363 flights into the airport thought to be #Ukraine resupply hub since Feb 24th, when the war began (previously avg of 1 departure flight per day) https://t.co/iVQJKEQJfx pic.twitter.com/bqmYytPFwK
— Varun Vira (@VarunVira_) March 5, 2022
Vieną tokią siuntą penktadienį prižiūrėjo JAV Jungtinių štabų viršininkas, generolas M. Miley, kaip įprastai buvo lakoniškas ir vengė kamerų: aukščiausio JAV karinių pajėgų atstovo vizito metu nebuvo leidžiama fotografuoti ar filmuoti – tai nebuvo iš anksto suplanuota kelionė.
Kitaip, nei prieš kelias savaites, jau neleidžiama filmuoti ir siuntų – vos iškrautos „Javelin“ nebuvo sandėliuojamos. Nieko nelaukiant šimto raketų siunta išgabenta iškart į Rytus.
Už maždaug 100 kilometrų tokias siuntas pasienyje jau perima ukrainiečiai – vien JAV duomenimis apie 280 rusų tankų ir kitos šarvuotosios technikos „Javelinais“ sėkmingai sunaikinę ukrainiečiai prašo dar ir gauna beprecedentę paramą iš sąjungininkų – ginkluotę į Žešuvą gabena Prancūzijos, Australijos kariniai transporto lėktuvai. Bet ukrainiečiai – ne vieninteliai, pas kuriuos plūsta sąjungininkų karinė paramą.
Tad neatsitiktinai M. Miley iš Lenkijos išskrido į Baltijos šalis – sekmadienį jis jau lankė amerikiečių karius, dislokuotus stovyklavietėje „Camp Herkus“, Pabradės poligone.
Sąjungininkų pastiprinimas Lietuvoje
Prieš kelias savaites Vilniuje viešėjęs JAV Gynybos sekretorius Lloydas Austinas nesišvaistė pažadais dėl tokio nuolatinio dislokavimo galimybės, tačiau patikino, kad „šie sprendimai vertinami“ ir kad amerikiečiams svarbu „ne tik atgrasyti, bet, jei prireiks, ir imtis realių gynybinių veiksmų“. Tokių pažadų dalinti Pabradėje neskubėjo ir M. Miley.
Prasidėjus atvirai Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą, ledai, regis, buvo pralaužti. Apie laukiamus pokyčius NATO Rytų sparno šalyse šią savaitę jau užsiminė ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kuris pažymėjo, jog prasidėjo diskusijos dėl ilgalaikių Aljanso atgrasymo priemonių stiprinimo Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
„Dabar mes rimtai svarstome išplėsti tas pajėgas, sustiprinti kariais, priešlėktuvine gynyba ir atgrasymą – gynyba, ne vien siunčiant žinią apie NATO buvimą“, – teigė J. Stoltenbergas. Tai reiškia, kad nuo priešakinių pajėgų principo, kuris buvo įtvirtintas 2016-siais artimiausiu metu gali būti pereinama prie gynybinių pajėgų stiprinimo ir nuolatinio statuso įtvirtinimo.
Šiuo metu NATO Lietuvoje turi priešakinių pajėgų batalioną Rukloje, kuris yra sustiprintas. JAV yra dislokavusios specialiųjų pajėgų karius, papildomai permesti 5-os kartos naikintuvai F-35, o nuo 2019 nuolat rotuojamas matomiausias JAV šarvuotųjų pajėgų dalinys – šiuo metu „Camp Herkus“ dilsokuota apie 500 amerikiečių karių iš 3-ojo bataliono, 66-ojo šarvuotojo pulko. Artimiausiu metu jų turėtų būti dar daugiau – ne tik iš JAV žadėtų papildomų pajėgumų Europoje.
Atvyksta papildomos JAV pajėgos
M. Miley sakė, kad Europoje jau dislokuoja šarvuotąją brigadą, nes JAV rimtai žiūrį į įsipareigojimus ginti kiekvieną colį NATO teritorijos, o dalis amerikiečių papildomų dalinių atkeliaus ir į Lietuvą. Ir nors šiuo metu dar tikslinama, koks bus pajėgų išsidėstymas, kai kurios detalės jau dabar žinomos.
„Papildomos pajėgos atvyksta – artilerijos baterija, priešlėktuvinė gynyba, čia jau yra naikintuvai F-35, JAV specialiosios pajėgos, dar kiti pajėgumai“, – teigė JAV generolas. JAV 5-ojo korpuso vadas, generolas Johnas Kolasheskis patikslino, kad amerikiečiai Lietuvos dislokuos priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos radarus, savaeigių artilerijos sistemų M-109 bateriją ir artimojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemas „Avenger“, kurios ginkluotos raketomis „Stinger“.
Pasak generolo M. Miley, pajėgos perdisluokojamos reaguojant į pasikeitusią saugumo situaciją.
„Norint atgrasyti oponentą, reikia turėti pajėgumus. Jei priešininkas mato, kad esi pajėgus ginti ir kad jis sumokės pernelyg didelę kainą, jei ryšis pulti Lietuvą ar kitą NATO narę. Norime užtikrinti, kad Rusija tai žinotų, vertinant, kad Rusija yra racionali šalis“, – teigė M. Miley. Tiesa, jis nesileido išprovokuojamas klausimo, ar jo manymu, Rusija šiuo metu yra racionali.
M. Miley dar pernai buvo susitikęs su Rusijos generalinio štabo viršininku, generolu Valerijumi Gerasimovu, su kuriuo ir vėliau, dar iki karo kalbėjosi ne kartą – viešai tai pristatyta, kaip pastangos įspėti Rusiją, atgrasyti nuo karinių veiksmų prieš Ukrainą ar juo labiau NATO nares. Tačiau, tokios pastangos, regis, nedavė rezultatų. Tiesa, paklaustas apie susitikimus su Rusijos generolu, jis atsisakė atskleisti, apie ką kalbėjo likus dar kelioms savaitėms iki karo Ukrainoje.
„Su generolu Gerasimovu esu daug kalbėjęs, krizių metu tokie santykiai yra labai svarbūs, bet su juo sutariau neatskleisti pokalbių turinio“, – pabrėžė gen. M. Miley.
Tad dabar belieka ne tik teikti ginkluotę užpultai Ukrainai, bet ir stiprinti Lietuvos bei kitų Baltijos šalių gynybą, ypač turint omeny Baltarusijos veiksnį: kaimyninėje šalyje dislokuoti tūkstančiai rusų karių, kurie įsiveržė į Ukrainą būtent iš Baltarusijos ir tai pastarąją šalį, anot M. Miley, pavertė konflikto dalyve, tačiau kol kas nėra indikatorių, kad ši šalis kėsintųsi į NATO.
Lietuvos Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas jau anksčiau užsiminė, kad laukiama dar vieno panašaus bataliono, be to, po to, kai vyriausybė skyrė 40 mln. eur karinę sąjungininkų paramą priimančios šalies infrastruktūrai Lietuvoje įrengti, Lietuvoje šie darbai prasidės netrukus.
„Tai žinoma turėjo būti padaryta po 2015 ar po 2017 m., bet geriau dabar, kai visi jau supranta, kad reikia. Taigi karinės stovyklos su visa lydinčia infrastruktūra ir įranga bus pradėtos statyti jau dabar. Bus galima naudoti į Lietuvą pratyboms ar ilgesniam laikui atvykusių NATO sąjungininkų apgyvendinimui“, – savo feisbuko paskyroje pažymėjo ministras.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys patikslino, kad Lietuvoje bus įrengtos trys stovyklavietės po 800 karių – Kazlų Rūdoje, kur esančiu poligonu jau kelerius metus naudojasi amerikiečiai, Marijampolėje ir Pabradėje.
Išties, sąjungininkų pajėgoms Lietuvoje jau darosi ankšta – šiuo metu kartu su NATO priešakinių pajėgų batalionu, jį sustiprinusiomis pajėgomis ir pratyboms atvykusiais sąjungininkais yra priskaičiuojama apie 3 tūkst. Aljanso karių (neskaičiuojant Lietuvos kariuomenės), o kovo pabaigoje šis skaičius turėtų išaugti iki 4 tūkst.
Kariniais terminais tai yra viena stipri brigada – didelis pokytis nuo 2014-ųjų, kai po Krymo aneksijos ir karo Donbase pradžios Lietuvoje buvo sustiprinta NATO oro policijos misija ir dislokuota tik kuopa amerikiečių desantininkų, t. y. apie 100 karių.
Įspėjo, kad rusai bus sumušti
Vien amerikiečių batalionas yra galingas kumštis – dešimtys tankų „Abrams“ ir pėstininkų kovos mašinų „Bradley“ yra rimta ugnies galia, galinti paremti sąjungininkus. Karas Ukrainoje jau dabar parodė, kad ukrainiečių sėkmę mūšio lauke lydi ne tik aukšta kovinė dvasia, disciplina, mobilūs pėstininkų daliniai su prieštankiniai pajėgumais, bet ir kontratakuoti galinčios manevrinės pajėgos – tankai, šarvuočiai, kuriuos remia artilerija.
Amerikiečiams vienas batalionas nėra didelis kovinis vienetas – mažiausias dalinys, kuris gali veikti savarankiškai yra brigada. Tačiau amerikiečiams taip pat reikalinga infrastruktūra treniruotis, palaikyti ir kelti kovinę parengtį, o tokia infrastruktūra, kaip „Camp Herkus“ atitinka tik minimalius reikalavimus.
Kita vertus, mitai apie JAV pajėgas, kad amerikiečiai esą negali kariauti be ypatingų komforto sąlygų taip pat yra paneigti ne vienoje JAV operacijoje, kai amerikiečiams tenka kautis tokiomis sąlygomis, kokios yra realiame mūšio lauke. O potencialioje kovoje prieš lygiaverčius priešininkus būtent sunkiausioms sąlygoms ruoštis amerikiečių karius yra įspėjęs ir pats M. Miley.
Pagarsėjęs aštriais pranešimais dar 2016-siais M. Milley savo pranešime įspėjo Rusiją, Iraną, Šiaurės Korėją ir kitas potencialias JAV priešininkes, kad neįvertinusios arba nuvertinusios amerikiečių karinius pajėgumus jos gali smarkiai pasigailėti.
„Rusija, Iranas, Kinija, Šiaurės Korėja mus studijavo – mokėsi iš mūsų doktrinos, taktikų, studijavo mūsų ekipuotę, organzaciją, pratybas, vadovavimą. Ir keitė savo doktrinas, modernizavo savo pajėgas, siekdami išvengti mūsų stiprybių ir tikėdamiesi vieną dieną mus įveikti.
Rusija dabar mano galinti kariauti konvencinį karą Europoje ir laimėti. Noriu būti išgirstas tų, kurie mums stoja skersai kelio JAV ir nori mums pakenkti, sugriauti mūsų sąjungininkų ir draugų gyvenimą. JAV karinės pajėgos, nepaisant visų iššūkių, jus sustabdys ir sumuš smarkiau, nei kas kitas anksčiau. Jūs pralaimėsite JAV armijai, nė neabejokite“, – 2016-siais rėžė generolas M. Miley.
Šis generolas nuolat pabrėžia ir tai, kad pastarųjų 15 metų konfliktai, kuriuose dalyvavo JAV, neigiamai atsiliepė amerikiečių supratimui apie karą. M. Milley įspėjo ir amerikiečius, kad ateities konfliktai bus visiškai kitokie ir JAV bei sąjungininkai privalo tam pasiruošti.
Dar 2017-siais jis pasakė dar vieną svarbią kalbą, kuri, anot ekspertų, rodo, kaip gali keistis amerikiečių suvokimas apie karo veiksmus.
„Tai nebus tokie karai, kaip Irake ar Afganistane, arba Sirijoje. Kitas karas bus nepažįstamas dabartinių karų veteranams. Jis gali prasidėti ne po kelerių metų ar dešimtmečių, o jau šiąnakt ir visos krauju apšlakstytos patirtys gali būti bevertės.
Todėl aš sakau, kam reikia ruoštis – nenoriu nieko prognozuoti kas, kada ir kur nutiks, nemėgstu spėlioti apie ateities įvykius, tačiau stebint visa tai, kas vyksta pasaulyje, mūsų galimų priešininkų veiksmus, sakau, kad reikia būti pasiruošus sunkiam kruvinam konfliktui“, – įspėjo JAV generolas.
„Ateityje karas atrodys priešingai. Kariai turėtų ruoštis spartietiškoms gyvenimo sąlygoms, netgi apgailėtinoms – kai nutrūksta logistinės ar komunikacijos linijos, jūs su savo daliniu liekate atkirsti nuo tiekimo, informacijos, o jums vis tiek reikės kautis ir laimėti“, – įspėjo jis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
