Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį paragino Europą išdrįsti atsisakyti Rusijos energetikos išteklių ir atjungti visus šalies bankus nuo tarptautinės atsisakymų sistemos SWIFT.
Vilniuje ketvirtadienį viešinti Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras) taip pat paragino izoliuoti daugiau Rusijos bankų.
„Negalime pasakyti A ir nepasakyti B – turime siekti, kad visi bankai Rusijoje būtų atjungti nuo SWIFT, turime išdrįsti atsisakyti energetinių resursų importo iš Rusijos“, – bendroje spaudos konferencijoje su Baltijos šalių diplomatijos vadovais Vilniuje sakė G. Landsbergis.
Rusijai prieš savaitę įsiveržus į Ukrainą, Vakarų šalys vieningai įvedė plačios apimties sankcijas, tačiau Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė pabrėžė būtinybę jas griežtinti.
„Turime judėti pirmyn, turime užtikrinti, kad joks Rusijos bankas neturėtų prieigos prie SWIFT, turime toliau mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro iš Rusijos, įskaitant naftą, dujas ir anglį“, – teigė ji.
JK diplomatijos vadovė taip pat sakė, jog Vakarai turi griežtinti sankcijas ne tik Rusijai, bet ir jos bendrininkei Baltarusijai.
Šiuo metu nuo SWIFT atjungti septyni Rusijos bankai. Sankcijos neapima bankų, per kuriuos ES šalys atsisakaito Rusijai už energijos išteklius.
„Kraštutinė priemonė“
Baltijos šalių ir JK ministrai taip pat pabrėžė būtinybę kuo sparčiau padėti Ukrainai, stiprinti NATO rytinio flango gynybą.
„Visi esantys čia aiškiai nubrėžėme gaires, kuriose turime siekti rezultatų: tolimesnis rytų flango stiprinimas, ypatingą dėmesį skiriant Baltijos šalims, tolimesnė pagalba Ukrainai ir tikrai nepakeliamos sankcijos Rusijai. Tai yra šių dienų uždavinys“, – teigė G. Landsbergis.
Dalis ekspertų sako, kad vienintelis būdas sustabdyti Kremliaus pajėgas Ukrainoje ir užtikrinti Europos saugumą – NATO pajėgų įsikišimas.
Vis dėlto Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius teigė, kad tai yra „kraštutinė priemonė“.
„Manau, kad tokie sprendimai, kaip NATO įsitraukimas, yra kraštutinė priemonė. Juos priima visos 30 valstybių narių“, – teigė jis.
Savo ruožtu Estijos diplomatijos vadovė Eva-Maria Liimets (Eva Marija Lymets) pabrėžė, kad Ukraina „yra europietiška šalis, kuris gina europietiškas vertybes“.
„Turime sustabdyti karą, o tą galime padaryti pakeldami jo kainą Rusijai“, – teigė ji.
Atgrasymą keisti gynyba
Pasak G. Lansbergio, NATO turėtų ne tik sustiprinti rytų flango gynybą, bet ir atgrasymo strategiją keisti gynybine strategija.
„Aš manau, kad pirmiausia tai yra svarbus politinis pokytis sprendimų priėmimo prasme. (…) Aljansas turi pasiųsti ne tik atgrasymo ir politinę žinią, bet ir labai konkrečią žinią, konkrečias priemones, kurios bus panaudotos gynybai“, – teigė jis.
Ministras sakė negalintis komentuoti taktinių detalių, bet jis pabrėžė, kad turi būti sustiprintos visos saugumo dimensijos: sausumos, jūros bei oro gynyba.
Suprastėjus saugumo situacijai, NATO sąjungininkės atsiuntė į Vidurio ir Rytų Europą daugiau karių, dislokavo čia daugiau karinės technikos.
L. Truss taip pat pabrėžė, kad prasidėjus karui Vakarai turi užtikrinti, jog eilinius rusus pasiektų tiksli informacija apie konfliktą.
„Mes turime užtikrinti, kad juos pasiektų informacija apie tai, kas vyksta“, – teigė britų diplomatijos vadovė.
Ji pabrėžė, kad rusus gali paskatinti sukilti ir Rusijai taikomos sankcijos, kurios galiausiai paveiks ir pačius žmones.
Prasidėjus karui Ukrainoje, Rusijos institucijos žiniasklaidai invaziją į šalį vadinti karu. Anot jų, tai speciali karinė operacija, skirta „demilitarizuoti ir denacifikuoti“ Ukrainą.
