Vilnius ir Kaunas skelbia esantys pasirengę priimti karo pabėgėlius ir kviečia registruotis žmones, kurie turi sąlygas savo būstuose priimti iš Ukrainos nuo karo bėgančius gyventojus.
Sostinės meras Remigijus Šimašius ketvirtadienį pabrėžė, jog Vilnius pasirengęs priimti sužeistuosius bei apgyvendinti karo pabėgėlius. Suskaičiuota, jog turima galimybių apgyvendinti apie 3 tūkst. žmonių.
„Mūsų pajėgos tokios – butuose atlaisvintuose, vaikų namuose, kuriuos uždarinėjame yra 1 tūkst., sporto salėse dar plius apie 2 tūkst. vietų. Jei reikės bus daugiau“, – tiesioginėje transliacijoje sakė R. Šimašius.
„Kartu visi suvokiam, kad nei valstybė, nei miestas visko negali padaryt, reikia visų mūsų įsitraukimo. Jei turite galimybę priimti žmonių – sakykite. Pradeda veikti el. paštas pagalbaukrainai@vilnius.lt, jei turite idėjų, pasisiūlymų, sakykite, sureaguosime. Pagalba reikalinga“, – teigė meras.
Paskaičiuota, jog apie tūkstantį žmonių sostinė yra pasirengusi priimti medicininei pagalbai.
R. Šimašiaus teigimu, Vilniaus savivaldybė jau išreiškė poziciją Lvovui, su kuriuo palaiko draugiškus ryšius, kad yra pasirengusi pati vykti į Ukrainą ir parsivežti pastogės netekusius ukrainiečius.
„Skaičiuojame, kad apie tūkstantį žmonių galime priimti medicininei pagalbai, jei reikės. Tai mūsų pareiga. Lygiai taip pat gali tekti priimti šeimas, kurios neteko savo pastogės“, – sakė R. Šimašius.
„Pagalba tokia – patys nuvažiuojame parsivežti tas šeimas, kurios neteko pastogės. Nereikia priimti tų, žmonių, kurie turi pinigų čia atvykti ir nori išvengti mobilizacijos. Reikia padėt tiems, kuriems reikia pagalbos. Darysime sistemiškai, organizuotai“, – kalbėjo sostinės meras, ketvirtadienio popietę bendravęs su Lvovo meru ir išreiškęs Vilniaus poziciją dėl pagalbos.
Kviečia aukoti ir registruotis
Kauno savivaldybė ketvirtadienį pranešė, jog taip pat ruošia priemones, reikalingas karo pabėgėliams.
„Kaunas ruošia visas galimas patalpas, kad užtikrintų saugią pastogę, maitinimą ir kitus poreikius bėgantiems nuo karo. Vis daugiau kauniečių ir verslo organizacijų siūlo savo pagalbą bei paramą. Siekdami visa tai sukoordinuoti, prašome visų registruotis”, – pranešė savivaldybė.
„Norintieji priimti į savo namus ar dalintis kitokiu būstu laikinam atvykstančių ukrainiečių apgyvendinimui, suteikti paramą piniginėmis lėšomis ar prisidėti kitokiais ištekliais, kviečiami pranešti apie tai el. paštu Ukraina@kaunas.lt“, – skelbia savivaldybė.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas kviečia pagalbą norinčius teikti miestiečius registruotis.
„Kreipiuosi ir į visus klaipėdiečius, kurie turėtumėme galimybę teikti pagalbą apgyvendinimu, lėšomis daryti tai ir komunikuoti apie tai per paramos Ukrainai organizaciją „Blue/Yellow“. Šiandien pat išsiųsime laiškus mūsų miestams partneriams Kaliningrade, Čerepovece, Mogiliove, išsakydami savo raginimą nutraukti karinę agresiją prieš Ukrainą“, – skelbė V. Grubliauskas.
Anot mero, pasaulis iki ir po 2022-ųjų vasario 24-osios jau nebebus toks pat, nes ankstų šios dienos rytą pradėta įžūli ir beprecedentė Rusijos ataka prieš Ukrainą keičia jį radikaliai.
Alytaus meras Nerijus Cesiulis ketvirtadienį pranešė, kad Alytus Vidaus reikalų ministerijos prašymu jau steigia ukrainiečių registracijos centrą.
„Tai reiškia, kad mes pirmieji suteiksime prieglobstį nuo karo bėgantiems Ukrainos žmonėms, vėliau srautai iš Alytaus bus skirstomi po visą Lietuvą. Stiprybės Ukrainai ir jos žmonėms!“, – feisbuke pranešė meras.
Paramą apgyvendinant ukrainiečius savo valdomuose viešbučiuose pažadėjo ir verslininkas bei politikas Antanas Guoga.
„Aš esu pasiruošęs Lietuvoje turimus viešbučius užleisti nemokamai ukrainiečiams. Ir visus, kurie valdo viešbučius, raginu apgyvendinti Ukrainos žmones. Jeigu reikės tokios pagalbos, tai tikrai tai reikia daryti dabar“, – savo „Facebook“ paskyroje pranešė jis.
Telekomunikacijų bendrovės „Telia“ ir „Bitė“ jau anksčiau pranešė kompensuosiančios savo klientų ryšio paslaugas Ukrainoje, „Bitė“ savo ruožtu pranešė skyrusi 10 tūkst. eurų paramą Lietuvos Raudonajam kryžiui, nuo karo bėgantiems ukrainiečiams, kviečia prisidėti ir kitus verslus.
Didžiausią Baltijos šalyse orlaivių kilimo-tūpimo taką turintis Tarptautinis Šiaulių oro uostas pranešė, jog yra pasirengęs priimti civilinius Ukrainos lėktuvus, kurie potencialiai galėjo likti už karinę Rusijos ataką patyrusios šalies ribų.
Ruošiantis priimti karo pabėgėlius iš Ukrainos, judėjimas „Stiprūs kartu“ pranešė atnaujinantis veiklą ir padėsiantis koordinuoti prieglobsčio pabėgėliams teikimą. Organizacija taip pat paskelbė ieškanti žmonių, kurie galėtų laikinai suteikti pastogę ukrainiečiams, apsiimtų pavėžėti juos nuo pasienio.
Vilniaus universitetas savo ruožtu pranešė, kad reikšdamas palaikymą Ukrainai ir jos žmonėms, praplečia 2020-aisiais persekiojimus patyrusiems Baltarusijos studentams įsteigtos LDK stipendijos sąlygas ir yra pasiruošęs pasiūlyti nemokamas studijas bei finansinę pagalbą Ukrainos studentams, jeigu jų studijos ir aukštojo mokslo siekimas būtų sutrikdytas. Be to, pradėta organizuoti parama Ukrainos akademinei bendruomenei.
Didžiuosiuose šalies miestuose ketvirtadienio vakarą, 18 val. vyks solidarumo su Ukrainos tauta palaikymo akcija.
Kurį laiką telkęs apie 150-200 tūkst. karių prie Ukrainos sienų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ankstų ketvirtadienio rytą paskelbė karinę invaziją į šalį. Rusija pradėjo aviacijos ir raketų atakas įvairiose šalies vietose, taip pat ir Kijevo srityje, pasiuntė savo tankus bei karius.
Anksčiau šią savaitę V. Putinas pripažino Maskvos remiamų separatistinių regionų šalies rytuose nepriklausomybę.
