Kaune veikusios įmonės buvusio direktoriaus laukia teismas. Direktorius kaltinamas didelės vertės svetimo turto – per 342 tūkst. eurų – pasisavinimu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu. Įtarimų taip pat sulaukė tos pačios įmonės dabartinis direktorius. Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo Kauno apygardos prokuratūros prokuroras.
Tyrimą atlikę pareigūnai įtaria, kad statybų plėtros įmonės direktoriaus pareigas ėjęs asmuo į bendrovės buhalteriją galėjo neįtraukti nekilnojamojo turto pardavimo sandorių ir sudarytų sutarčių. Taip pat įtariama, kad nebūdavo išrašomos sąskaitos faktūros už parduotą turtą, neregistruoti arba nepilnai užregistruoti klientų atsiskaitymai. Įtariama, kad dalis už parduotus pastatus gautų pajamų galėjo būti gauta grynaisiais pinigais.
Pareigūnų surinkti duomenys rodo, kad dalį už pardavimus gautų pajamų direktorius galėjo išsigryninti, tokių operacijų niekaip nepagrįsdamas apskaitos dokumentais, nenurodydamas, kaip šie pinigai buvo panaudoti bendrovės veikloje. Skaičiuojama, kad tokiu būdu direktorius per 2019 metus galimai pasisavino per 342 tūkst. eurų įmonės lėšų, dalis jų galėjo būti gauti grynaisiais pinigais.
Įmonę perėmus naujam direktoriui, visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti jam. Tačiau naujasis direktorius, būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinę apskaitą, dokumentus paslėpė ir nepateikė jų tyrimui. Šiam asmeniui pateikti įtarimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Ovidijus Vasiliauskas surašė kaltinamąjį aktą ir bylą perdavė teismui. Laikinai apribota nuosavybės teisė turtui, kurio vertė siekia beveik 65 tūkst. eurų.
FNTT mato rizikas
FNTT atlikta strateginė nekilnojamojo turto sektoriaus analizė parodė, kad NT pirkimų–pardavimų rinkoje apie 26,5 proc. atsiskaitymų vis dar sudaro grynieji pinigai. Išnagrinėjus per 11 tūkst. NT pirkimo ar įsigijimo sandorių FNTT pareigūnai suskaičiavo, kad grynieji pinigai sudarė mažiausiai 169 mln. eurų nuo visų atsiskaitymų. Ekspertų vertinimu, aktyvus grynųjų pinigų vartojimas NT sektorių daro pažeidžiamą ir ypač padidina pinigų plovimo rizikas bei sudaro sąlygas plisti šešėliui, vengti mokesčių valstybei.
Be to, tik nedidelė dalis NT rinkoje veikiančių agentūrų, brokerių ar bendrovių vykdo Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytą prievolę teikti informaciją FNTT apie sandorius grynaisiais pinigais, kurių suma lygi ar viršija 15 tūkst. eurų. Tačiau, FNTT vertinimu, yra ir specialiai šios įstatyme numatytos prievolės vengiančių subjektų NT rinkoje, nenorinčių prarasti klientų, kurie už perkamą būstą atsiskaito grynaisiais pinigais.
Pastebima, kad atsiskaitymai grynaisiais pinigais yra patogi priemonė legalizuoti neteisėtu būdu įgytas lėšas, didinti šešėlį ir vengti mokesčių, sutartyse nurodant mažesnę kainą, nei ji iš tiesų buvo sumokėta. Sandorių kontrolė tampa sudėtinga, o NT pardavėjai nesidomi klientų pinigų kilme ir pačiais klientais.
Pastebėta, kad būtent informacijos neteikimas FNTT yra vienas šiurkščiausių įstatymo pažeidimų, kadangi tokiu atveju nei įtartini sandoriai, nei klientų atsiskaitymai grynaisiais pinigais stambiomis sumomis nėra prevenciškai išanalizuojami FNTT pareigūnų.
