Per artimiausią savaitę turėtų įvykti pandemijos lūžis ir pavasarį apie koronavirusą tikriausiai jau pradėsime kalbėti kaip apie įprastą ligą, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Delfi TV“ laidoje „Iš esmės“ jis pasakojo, kad, jei neatsiras naujų atmainų, laukia daugybė pokyčių grįžtant į įprastą gyvenimo ritmą.
Ministras laidoje sakė, kad pavasaris ir vasara būtų tas laikas, kai būtų žiūrima, kaip sutvarkyti visą infrastruktūrą, kad koronavirusas būtų traktuojamas kaip įprasta liga.
„Šiai dienai prognozės yra, kad pavasaris bus tas [laikas], kada mes jau pradėsime kalbėti apie COVID-19 kaip įprastą ligą ir čia jau mūsų lauks kitokie darbai. <...> Būtų klausimas, ar dar turi būti mobilūs punktai, spręstume paslaugų įkainių klausimus. Tiesiog visas šitas dalykas turėtų integruotis į mūsų įprastą gydymo sistemą“, – kalbėjo A. Dulkys.
Anot jo, galbūt jau būtų galima fiksuoti ir galutinę skiepijimosi schemą, tačiau diskusija, ar vakcinos taptų mokamos, A. Dulkio teigimu, dar per ankstyva.
„Dabar nėra šimtu procentu aišku, kaip bus – ar trečia pastiprinančioji dozė yra tas paskutinis taškas, ar dar gali reikėti ketvirtos. Matyt, vasara būtų tas metas tiems atsakymams sudėlioti ir rudenį, žiemą pasitikti įprastu ritmu“, – sakė ministras.
Ministras priminė, kad ir ankstesnės pandemijos pasaulio istorijoje trukdavo 2–4 metus.
„Dažniausiai 2–2,5 metų. Kaip mūsų šita istorija baigsis, niekas nežino. Manau, kad čia yra milijono vertas atsakymas. Nežinau specialistų ar ekspertų, kurie galėtų atsakyti. Rizikų yra labai aiškių: mes turime problemą, kad virusas labai greitai plinta, jis neturi muitinių, pasienio punktų, jo niekas nestabdo, o apie 65 proc. pasaulio žmonių šiuos metus pasitiko apskritai nesiskiepiję. Ar jie netaps inkubatoriumi, ar neįvyks dar kažkokių naujų mutacijų, niekas nežino. Pripažinkime, kad mes kovojame nežinodami“, – kalbėjo A. Dulkys.
Lūžis bus pasiektas per artimiausią savaitę
Per artimiausią savaitę, ministro nuomone, turėtų įvykti lūžis, po kurio sergamumas mažėtų.
„Per artimiausią savaitę, matyt, turėtų vykti lūžis. Matome, kad imunizacija vyksta labai sparčiai, bet jau ne dėl vakcinacijos, bet dėl persirgimo. Tas lūžis savaitės bėgyje turi įvykti“, – prognozavo ministras.
Jis sakė, kad šiuo metu didžiausias COVID-19 židinys yra mokyklos ir pabrėžė, jog kai kurie mechanizmai išlieka svarbūs, kad pristabdytų viruso plitimą, nors imtis kraštutinių priemonių, tikėtina, jau neprireiks.
„Pripažinsiu, kad buvome iš tikrųjų sunerimę, nes nežinojome, kokių pasekmių galime sulaukti. Ypač dideli skaičiai kai kuriose kitose valstybėse padidino nerimą. Mes tada prevenciškai pasiruošėme tam tikrus izoliacijos, testavimo algoritmus maždaug 50 000 žmonių grupei, kurie dirba gyvybiškai svarbiose organizacijose, įstaigose, institucijose. Ačiū Dievui, tų mechanizmų neprireikė. Manome, kad šiandien sistema kaip ir veikia ir to nereikės“, – kalbėjo ministras.
Atsakė, kada galėtų grįžti galimybių pasas (gpasas)
Paklaustas, ar dar gali prireikti „gpasų”, A. Dulkys laidoje svarstė, kokios aplinkybės priverstų grąžinti šią pandemijos valdymo priemonę.
„Visos priemonės, kurios būna nukreiptos į atvykstančius iš trečiųjų šalių, į keliavimą, į galėjimą kažkur lankytis ir t. t., paprastai būna susijusios su tuo, kad užtikrintume, jog naujos atmainos ar kažkokios naujos grėsmės nepatektų arba bent jau pristabdytų plėtrą. <…> Kartais būna taktika pristabdyti plitimą turint tikslą išsaugoti sveikatos apsaugos sistemą, pagrindines funkcijas tam, kad virusas per greitai neapimtų visų dalyvių“, – aiškino A. Dulkys.
Pasak ministro, prie klausimo dėl „gpaso” naudojimo atnaujinimo būtų grįžta, jeigu atsirastų naujų viruso atmainų.
„Dabar esame tame etape, kai omikron pakeitė savo veikimą ir verčia mus irgi atitinkamai jį keisti. Mūsų veiksmams poveikį daro tai, su kuo mes susiduriame. Faktas yra toks, kad ir kitose šalyse yra įrodyta, jog tokie galimybių pasai arba jų atitikmenys tikrai padėjo nukrauti gydymo įstaigų krūvius, išgelbėti daug gyvybių. Jau nekalbu apie tai, kad yra dalykų, kurių kainą labai sunku pamatuoti. Tarkim, kaip galėtume vertinti atverto socialinio arba ekonominio gyvenimo buvimą, veikiančių mokyklų poveikį vaikų mokymosi kokybei ir t. t.“
Ligoninėse – nauja problema
Pasak A. Dulkio, kalbant apie pandemijos valdymą, kertinis rodiklis išlieka užimtumas reanimacijos skyriuose – 240 būtų kritinė riba. Nors dabartinį rodiklį ministras vadina geru, ligoninėse susiduriama su nauja problema.
„Daugėja kitų pacientų ligoninėse, nes turime naują problemą. Situacija keičiasi, nes pradėjo daugėti ligonių, kurie atvyko ne dėl kovido, bet kovidas nustatomas, kai žmonės atvyksta kitų paslaugų. Čia ligoninėms atsiranda ir darbo organizavimo, vidinio izoliavimosi ir kitos problemos“, – kalbėjo A. Dulkys.
Eilė prie mobilaus punkto Kaune
Jis pripažino, kad sergančiųjų skaičiui šovus į viršų sudėtinga situacija buvo ir mobiliuosiuose punktuose.
„Reikia pripažinti, kad tikrai buvo didelių problemų su atsakymais iš laboratorijų, bet mobilių punktų darbo organizavimą pavyko sureguliuoti per keletą dienų. Šiai dienai visoje Lietuvoje yra tūkstančiai laisvų vietų, kur galima registruotis.
Kita bėda buvo dėl laboratorijų – dėl to, kad buvo labai daug simptominių [pacientų testavimo]. Kada atsisakėme profilaktinio testavimo, įvyko vienas labai įdomus dalykas, kuris sukelia tam tikrų pamąstymų, – labai sumažėjo ir simptominis testavimasis. Dar reikės paanalizuoti šitą situaciją, panagrinėti skaičius ir priežastis, bet noriu pasakyti, kad dalis žmonių, labai tikėtina, registruodavosi kaip simptominiai, nors simptomų neturėjo. Tam, kad galėtų pasidaryti testą“, – pasakojo ministras.
Pats išbandė, kaip veikia sistema
Šią savaitę sveikatos apsaugos ministras pranešė taip pat užsikrėtęs koronavirusu. Kai kuriems gyventojams nuogąstaujant dėl neaiškios izoliacijos tvarkos ar vėluojančių PGR testų atsakymų, laidoje jis pasakojo pats išbandęs, kaip veikia sistema.
„Atvykau į darbą kaip niekur nieko, bet tik atvykęs į darbą pirmadienį gavau žinią, kad mano šeimos nario iš mokyklos pirmasis savikontrolės testas yra teigiamas. Aš automatiškai vykstu namo, automatiškai izoliuojuosi, nes tokia yra taisyklė. Laukiame šeimos nario PGR atsakymo, jau visi esame izoliacijoje, nekeliame kitiems jokios grėsmės. Nedarbingumo pažymėjimai per NVSC yra sutvarkyti.
Aš suprantu, labai dirgina, kai esi išmuštas iš komforto zonos. Man pačiam ta diena buvo labai stresinė, nes tu esi viską susiplanavęs ir staiga tave tai užgriūna. Kažkur turi pasižiūrėti kažkokias taisykles, kažkokią tvarką, išgyveni dėl šeimos narių ir dėl kitų, turi izoliuotis – kaip izoliuotis, ką daryti, kaip organizuoti darbą?
Suprantu, kad tokiomis dienomis tai yra susiorientuoti informacijoje yra pakankamai sudėtinga, bet jeigu mes pažiūrėtume į dažniausiai užduodamus klausimus ar „KoronaStop“ tinklalapyje, ar NVSC, tikrai tos tvarkos yra aprašytos, galima ramiai tai susidėlioti ir nėra jokios grėsmės, kad šiek tiek vėlavo atsakymas. Nedarbingumo pažymėjimai yra susitvarkomi“, – tikino ministras.
Jo vertinimu, šiuo metu galiojančios saviizoliacijos taisyklės efektyvesnės nei anksčiau.
„Būdavo tokių kuriozų, kai žmonės nurodydavo įvairius žmones, [su kuriais kontaktavo], bet lyg tarp kitko užmiršdavo nurodyti savo šeimos narius. Dabar izoliavimasis skandinavišku principu šeimoje yra teisingiausias, bet, be abejo, žmonėms gyvenimiškai sudaro daug visokių nepatogumų ir aš tą suprantu. Pats savo kailiu visa tai išbandai žmogus“, – „Delfi TV“ laidoje „Iš esmės“ sakė A. Dulkys.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
