A. Kandrotas – „Celofanas“ netrukus keliaus už grotų – Kas vyksta Kaune

A. Kandrotas – „Celofanas“ netrukus keliaus už grotų papildyta A. Kandroto komentaru

delfi.lt / Nerijus Povilaitis, Vytenis Miškinis 2022/02/08 13:40
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Antradienį Lietuvos apeliaciniame teisme Antanas Kandrotas, prisistatinėjantis Celofano slapyvardžiu, pripažintas kaltu dėl finansinių aferų. Šis nuosprendis jau įsiteisėjęs, todėl jau netrukus Celofanas atsidurs už grotų – čia turės praleisti 1 metus ir 9 mėnesius.

36 metų kaunietis Paulius Boreika ir 41 metų Kauno rajono gyventojas Antanas Kandrotas 2021 vasarį Kauno apygardos teismo buvo pripažinti kaltais dėl 2017 metais vykdytų finansinių nusikaltimų.

P. Boreika buvo nuteistas apgaulingo apskaitos tvarkymo bei turto iššvaistymo, o Celofanas – dėl padėjimo vykdyti šias aferas. Jiedu pripažinti kaltais pasisavinę daugiau nei 90 tūkst. eurų, taip nuslėpdami 22 tūkst. eurų mokesčių nuo valstybės.

Anksčiau A. Kandrotui buvo skirta reali 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tačiau Apeliaciniame teisme ji buvo gerokai sugriežtinta. Kaip antradienį paskelbė teismas, iš viso už grotų jis praleis 1 metus ir 9 mėnesius.

„Atidėjimui nepakanka argumentų, duomenų. Pirma, pats Kandrotas jau buvo teistas, be kita ko ir dėl panašių nusikaltimų. Antrą, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį jis padarė naują nusikalstamą veiką. Tai vis tiek leidžia atidėti bausmės vykdymą, bet reikia gerų argumentų, kad jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokių argumentų teisėjų kolegija nematė“, – kalbėjo teisėjas.

Lietuvą palygino su Baltarusija

Iš „Delfi“ žurnalistų sužinojęs apie skirtą realią laisvės atėmimo bausmę A. Kandrotas neslėpė nusivylimo. Prieš tai jis spėjo, kad skundas gali būti patenkintas, skirta lygtinė laisvės atėmimo bausmė arba byla grąžinta nagrinėti iš naujo. Tačiau apie tai, kad bausmė gali būti dar labiau sugriežtinta jis minėjo nesvarstęs.

„Mano komentaras būtų toks: su politiniais oponentais, su kritikais susidorojama juos siunčiant į kalėjimą. Niekuo nesiskiriame nuo Baltarusijos“, – sakė A. Kandrotas.

Jis minėjo, esą bylos nagrinėjimo metu padaryta nemažai procesinių pažeidimų.

„Man keista – nuteisia, nors žalos valstybei nebuvo (padaryta – red.). O procesinių pažeidimų taip pat buvo padaryta. Advokatė, valstybės paskirta, atsisakė mane ginti, tai užprotokoluota. Ir taip toliau, ir taip toliau“, – sakė Celofanas.

Pradangino 93 tūkst. eurų

Afera, už kurią nuteisti abu vyrai, atrodė taip: P. Boreika bendrovės pinigus išgrynindavo bankomatuose ir perduodavo A. Kandrotui, kuris ikiteisminio tyrimo metu įvardintas bendrovės „Skaivarė“ direktoriumi.

Pagrindinis vaidmuo Finansinių nusikaltimų tarnybos (FNTT) pareigūnų narpliotoje byloje teko bendrovės „Maerus” direktoriui, bendrovės „Orion Asset Management“ projektų vadovui Pauliui Boreikai.

Tyrimo metu nustatyta, kad būtent jis įsigijo bendrovę „Maerus” ir buvo jos faktiniu vadovu. Nors šios įmonės direktore buvo paskirta tuometė P. Boreikos draugė bei sugyventinė.

Į šios įmonės sąskaitas keliavo pinigai iš naktinį klubą „Anna Mesha” valdančios bendrovės „Anos kiemas” bei kitos bendrovės – „Club & Lounge 2“.

Šiuos pinigus, kurių buvo ne mažiau 93 tūkst. 533 eurų P. Boreika išgrynino bankomatuose, o vėliau perdavė A. Kandrotui. Bylos duomenimis, šis, kontroliavęs ne vieną įmonę, priėmė grynuosius pinigus bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus apie paslaugas, kurios niekada taip ir nebuvo suteiktos.

Pats P. Boreika tyrėjams pripažino, kad daugiausia dirbo su bendrovėmis „Anos kiemas“ ir „Club & Lounge 2“: atliko tiekėjų kontrolę, sąskaitų faktūrų priėmimą, ruošė darbo sutartis, instruktuodavo darbuotojus darbo saugos klausimais, inventorizuodavo kavines Kaune ir Vilniuje, analizuodavo pajamas ir t.t.

Už šį darbą pinigai, P. Boreikos teigimu, buvo mokami jos sugyventinės vadovaujamai bendrovei „Maerus”.

„2017 m. pradžioje susipažinau su Antanu Kandrotu. Kas supažindino – neprisimenu. Jis atstovavo įmones UAB „Baumila“, UAB „Bems LT“, UAB „Šiltmeta“. Su juo buvo aptarta, kad jis suteiks įvairias paslaugas šių įmonių vardais”, – byloje užfiksuoti P. Boreikos parodymai.

Šių paslaugų teikimas, tyrimo duomenimis, buvo labai specifinis. Iš „Maerus” sąskaitų buvo paimamos nemažos grynųjų pinigų sumos ir perduodamos A. Kandrotui.

Nustatyta, kad 2017 metų kovą P. Boreikai bendrovės „Baumila” vardu A. Kandrotas pateikė sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą 6 tūkst. 50 eurų sumai.

Mokėjo solidžias sumas grynaisiais, nors jokios naudos teigia negavęs

„Pagal šią sąskaitą faktūrą UAB „Maerus“ turėjo gauti paslaugą: konsultacines paslaugas Europos paramos klausimais. Šie pinigai buvo sumokėti tiesiogiai Antanui Kandratui. Tačiau nei UAB „Maerus“, nei jis pats šios paslaugos negavo, kadangi Antanas Kandrotas vis žadėjo vėliau ir vėliau”, – FNTT tyrėjams pasakojo P. Boreika.

Tų pačių metų birželį sumokėta daug didesnė suma – 14 tūkst. 520 eurų. Pinigai P. Boreikos teigimu buvo perduoti asmeniškai A. Kandrotui už tai, kad jo atstovaujama bendrovė „Baumila“ išnuomotų koncertinę aparatūrą.

„Šią koncertinę įrangą norėjau naudoti Vasario 16-osios gatvėje Kaune, per renginį „Gatvės muzikos diena“, kuris turėjo vykti birželio mėn. Sąskaitą ir kasos pajamų orderį jau pasirašytą man pateikė A. Kandrotas su UAB „Baumila“ direktoriaus Povilo Giedriaus parašais. Šią pinigų sumą 14 520 eurų, aš paėmiau iš įmonės sąskaitos, išgryninat per bankomatus turėta UAB „Maerus“ kortele ir apmokėjau A. Kandrotui“, – pasakojo P. Boreika.

Byloje taip pat fiksuotas dar vienas pinigų perdavimo epizodas. 12 tūkst. 100 eurų sumokėta A. Kandrotui, kuris atstovavo bendrovę „Bems LT“.

„Pagal išrašytą sąskaitą turėjo būti taip pat suteiktos konsultacinės paslaugos rengiant projektą Europinėms lėšoms gauti“, – pasakojo P. Boreika ir pridūrė, jog pinigus iš bendrovės „Maerus“ sąskaitos išgrynino ir A. Kandrotui perdavė pasinaudojęs banko kortele.

Dar 26 tūkst. 620 eurų buvo sumokėta grynaisiais A. Kandrotui, esą šis, veikdamas kitos bendrovės “Šiltmeta” vardu žadėjo parengti projektą “Inovacijos LT”. Vėliau tyrėjams P. Boreika tikino, jokių paslaugų taip ir negavęs, A. Kandrotą kaltino jį apgavus.

Tyrimo metu taip pat užfiksuota, jog 12 tūkst.523 eurai iš “Maerus” sąskaitų buvo pervesti bendrovei “Nemira”, tačiau jos direktorius pinigų negavo, juos panaudojo pats P. Boreika.

21 tūkst. 719 eurų mokėta bendrovei “Katela”, kurios direktoriaus patarėju dirbo pats P. Boreika. Jis nurodė, kad šįkart jokios apgaulės nebuvo – kaip UAB „Maerus“ direktoriaus pavaduotojas jis gavo konsultacijas dėl nekilnojamojo turto paieškos ir vystymo Anglijoje.

Kas konkrečiai suteikė šias paslaugas iš UAB „Katela“ darbuotojų suteikė, P. Boreika teigė neprisimenantis.

Tikino su P. Boreika neturėjęs jokių verslo reikalų

Ikiteisminiame tyrime apklaustas A. Kandrotas savo kaltę kategoriškai neigė. Jis tikino nepažįstantis P. Boreikos ir neturėjęs juo kokių nors verslo reikalų.

Prieš tai A. Kandrotas už finansinius nusikaltimus jau buvo tris kartus teismo pripažintas kaltu. 2010 Kauno apylinkės teismas už aplaidų apskaitos tvarkymą jam skyrė 2,6 tūkst. litų baudą, panašu, kad baudos jis nemokėjo, todėl jinai buvo pakeista 10 parų arešto.

2012 metais už sukčiavimą ir dokumentų klastojimą veikiant bendrininkų grupėje A. Kandrotui skirta 1 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nurodoma, kad ji pilnai atlikta.

2017 metais už pasikėsinimą sukčiauti A. Kandrotui skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant 2 metams. Nuosprendis buvo skundžiamas, o įsiteisėjo 2018 metais.

Naujoje byloje, kurią 2021 metais baigė nagrinėti Kauno apygardos teismas A. Kandrotui pareikšti kaltinimai padėjus A. Boreikai apgaulingai tvarkyti apskaitą, taip pat jam padėjo pasisavinti didelės vertės svetimą, UAB „Maerus“ priklausantį turtą – pinigines lėšas.

„A. Kandrotas pateikdamas P. Boreikai faktiniam UAB „Maerus“ vadovui UAB „Bems LT“, UAB „Baumila“, UAB „Šiltmeta“ fiktyvius dokumentus, tyčia padėjo apgaulingai organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31”, – teigiama kaltinamajame akte.

Apklausiamas tyrėjų A. Kandrotas minėjo pirkęs šiame tyrime figūruojančias bendroves, tačiau tikino, kad jos nevykdė jokios veiklos, taip pat negalėjo teikti paslaugų, už kurias P. Boreika tikino mokėjęs pinigus.

Kodėl praradus pinigus nesikreipta į teismą?

A. Kandroto poziciją ikiteisminio tyrimo metu bene geriausiai atspindi užfiksuota akistata su P. Boreika.

„Jeigu aš neva padariau UAB „Maerus“ žalą neatlikęs neva suteikiamų paslaugų, kodėl P. Boreika nesikreipė į policiją ar teismą civiline tvarka? Kodėl jis gaudamas iš mano neva įmonių sąskaitas per visą laiką laikotarpį, jis manęs neklausė kodėl neatlieku paslaugų už jau išrašytas sąskaitas faktūras ir neva gautus pinigus, o toliau neva mokėjo pinigus už nesuteikimas paslaugas? P. Boreikos parodymai jo atžvilgiu yra absurdiški, neparemti jokia logika”, – ikiteisminio tyrimo metu piktinosi A. Kandrotas.

Bylos dokumentuose užfiksuota, kad akistatos tarp A. Kandroto ir P. Boreikos metu šio paklausta, kodėl jis mokėjo nemažas pinigų sumas grynaisiais, nors jokių paslaugų nė karto taip ir negavo, kodėl dėl tokio „verslo partnerių” elgesio nesikreipė į teismą.

„Paulius Boreika į klausimą, kodėl nesikreipė į teismą dėl civilinio ieškinio jeigu negavo paslaugų iš nurodytų įmonių dėl žalos priteisimo atsakė, kad nesikreipė dėl to, kad tikėjosi vis tiek sulaukti šių paslaugų, be to pradėti teisminį procesą reikalinga didelė pinigų suma. Todėl ir nesikreipė į teismą”, – užfiksuota tyrimo medžiagoje.

Bendrovėms vadovavo kalėjime sutiktas draugas

Byloje yra ir gana iškalbinga detalė. Tyrime minimoms A. Kandroto įsigytoms įmonėms „Katela“, „Šiltmeta“ ir „Baumila“ formaliai vadovavęs Povilas Giedrys pripažino, kad į šią veiklą jį įtraukė A. Kandrotas, su kuriuo 2012 metais susipažino pataisos namuose. Po penkerių metų A. Kandrotas pasiūlė tapti trijų minėtų įmonių direktoriumi, tačiau jokia veikla vykdoma nebuvo.

Apklaustas specialiuoju liudininku P. Giedrys patvirtino, kad pinigų priėmimo kvitas bendrovės „Baumila“ vardu yra fiktyvus, šalia jo vardo ir pavardės yra ne jo ranka rašytas parašas, „jokių konsultacinių paslaugų Europos paramos klausimais ir jokios koncertinės garso, apšvietimo Lazerio 3D/5D, scenos nesinuomojo, montavimo demontavimo darbų ir draudimo paslaugų UAB „Maerus“ nepardavė, pinigų pagal nurodytus pinigų priėmimo kvitus niekada nėra gavęs. Jis UAB „Maerus“ vadovų Pauliaus Boreikos ir jo sugyventinės nepažįsta su jais reikalų jokių neturėjo”.

Siekė dirbtinai sumažinti pelną ir išvengti mokesčių

Ko siekta naudojantis painia finansine schema mokėti grynuosius pinigus bendrovėms už paslaugas, kurios taip ir nebuvo suteiktos? Panašu, kad čia esama ne tik siekio verslui gauti grynųjų pinigų, bet ir kitų tikslų. Anot FNTT tyrėjų, dirbtinai sumažinus pajamas siekta sumokėti mažiau mokesčių valstybei.

„Išanalizavus UAB „Maerus“ buhalterinėje apskaitoje apskaitytus prekių ir paslaugų įsigijimų ir paslaugų pardavimų sandorius nustatyta, kad didžiąja apimtimi bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaityta veikla pasireiškė įformintu paslaugų įsigijimu iš UAB „Baumila“, UAB „Bems LT“ UAB „Katela“, UAB „Nemira“, UAB Šiltmeta“ (apskaitytas paslaugų įsigijimas už 98131 Eur (81100 Eur + 17031 Eur PVM) ir įformintu paslaugų pardavimu UAB „Anos kiemas“, UAB „Club & Lounge 2“ bei vienkartiniais pardavimo sandoriais UAB „Nemira“, VšĮ „Nacionalinis ekstremalaus sporto klubas“, Asociacijai VU KHFV Alumni (apskaitytas paslaugų pardavimas už 157206,81 Eur (129922,98 Eur + 27283,83 Eur PVM))“, – nustatė FNTT tyrėjai.

Įdomu tai, kad „Nacionaliniam ekstremalaus sporto klubui“, tiek ir asociacijai „Vilniaus universiteto KHFV Alumni“ vadovu iki šiol įvardinamas tas pats P. Boreika.

„Apskaitytais formaliais paslaugų pirkimo dokumentais ir formaliomis išlaidomis bei išskirtu pirkimo PVM, siekta mažinti formalias pajamas ir pardavimo PVM, sumažinant arba iš vis išvengiant mokestinių prievolių, tikslu sudaryti vykdytos veiklos įvaizdį ir veikiant formaliai, kaip tarpininkei, formaliai sudaryti sąlygas ir galimybes UAB „Anos kiemas“ pasinaudoti 10261,61 Eur PVM atskaita ir 48864,79 Eur sąnaudomis, UAB „Club & Lounge 2“ pasinaudoti 14863,42 Eur PVM atskaita ir 70778,19 Eur sąnaudomis, UAB „Nemira“ pasinaudoti 1260 Eur PVM atskaita ir 6000 Eur sąnaudomis, VšĮ „Nacionalinis ekstremalaus sporto klubas“ pasinaudoti 882 Eur PVM atskaita ir 4200 Eur sąnaudomis sumažinant arba iš vis išvengiant mokėtino PVM ir pelno mokesčio“, – teigiama bylos medžiagoje.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA