Patekti pas gydytoją darosi vis sunkiau: kaltina leisgyvę e.sveikatą ir pacientų įpročius – Kas vyksta Kaune

Patekti pas gydytoją darosi vis sunkiau: kaltina leisgyvę e.sveikatą ir pacientų įpročius daugėja mirusių nuo kraujotakos ligų

delfi.lt / Lauryna Vireliūnaitė 2022/02/02 12:06
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė teigia, kad sveikatos paslaugų prieinamumą mažina nuolat „pakimbanti“ e.sveikata. Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai tikina, kad nors situacija tikrai nėra džiuginanti, tačiau duomenys rodo, jog laisvų vietų pas gydytojus yra, o eiles ilgina ir žmonių įprotis norėti gydytis pas konkretų specialistą.

Apie tai, kodėl vis sunkiau darosi patekti pas gydytoją ir dėl kokių priežasčių išaugo perteklinių mirčių, trečiadienį diskutuota Seimo Žmogaus teisių komitete.

Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė A. Gerliakienė atkreipė dėmesį, kad dėl to galima kaltinti ir stringančią e.sveikatos sistemą.

„Tiek šeimos gydytų tiek gydytojų specialistų įvardijama kaip gaisras tai, jog gydymo įstaigų informaciniai pajėgumai neatitinka realaus poreikio, kad būtų užtikrinamas ryšys su ESPBI informacine sistema. Dėl to stringa e.sveikata. Tai, kad nuolatos „pakibusi“ sistema ir negali įvesti duomenų, dirbtinai sukelia eiles ir apsunkina ligonių patekimą pas specialistus ir šeimos gydytojus“, – kalbėjo ji.

SAM atstovė: darosi sunku prisiskambinti

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė posėdyje teigė, jog dabar nemaža problema yra ta, jog pacientams darosi sunku prisiskambinti į gydymo įstaigas.

„Ir jeigu prisiskambina, tada tie deklaruoti laikai, kada gali patekti pas gydytoją, netenkina nei visuomenės, nei sveikatos sistemos (įstaigų – aut.)“, – sakė ji.

SAM atstovė pristatė žingsnius, kurių ministerija imsis, norėdama pagerinti paslaugų prieinamumą.

Tarp jų – „šeimos gydytojo komandos narių paslaugų masto nustatymas“, komandos papildymas sekretoriumi ir atvejo vadybininku, administracinės naštos mažinimas, nuotolinių paslaugų plėtojimas.

Kaltina gyventojų įpročius

O. Vitkūnienė posėdyje sakė, kad iš gydymo įstaigų deklaruojamo vizitų skaičiaus matyti, kad tiek pas šeimos gydytojus, tiek pas gydytojus specialistus, vasario 1 dienos duomenimis, laisvų vietų buvo.

„Tačiau mūsų gyventojų įpročiai rinktis konkretų specialistą sudaro tam tikrą laukimo eilės ilgėjimą“, – sakė ji.

SAM atstovė sakė, kad pastebimas šeimos gydytojų darbo krūvio augimas ir tai neramina.

„Matome, kad šiais metais bus dar didesnis krūvis“, – sakė ji.

Eilės pas medikus, anot O. Vitkūnienės, augo dėl to, kad kuriam laikui buvo sustabdytos planinės paslaugos. Pavyzdžiui, atvejų skaičius, kai gydytojo odontologo paslaugų reikia laukti ilgiau nei savaitę, išaugęs beveik iki 46 proc.

Anot ministerijos atstovės, su iššūkiais susiduria kardiologo konsultacijų laukiantys pacientai. Atvejų, kai apsilankymo reikia laukti ilgiau nei mėnesį, išaugo net 38 proc.

„Pas neurologus, oftalmologus ir gydytojus ortopedus traumatologus didelio pokyčio nėra, bet eilės yra prailgėjusios dėl susikaupusio poreikio konsultacijoms dėl pandemijos, tą reikia pripažinti“, – kalbėjo ji.

Išaugo eilės ir dėl vadinamųjų planinių brangiųjų tyrimų, pavyzdžiui, kompiuterinės tomografijos. Jos pernai teko laukti iki 70 dienų (2019-aisiais – iki 53 dienų), o, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso angiografijos – iki 144 dienų (2019 metais – iki 115 dienų).

„Vienintelis dalykas, kuris džiugina, yra prevencinių programų atsigavimo rodikliai“, – sakė SAM atstovė.

Perteklinis mirtingumas – vienas didžiausių

Komiteto narys Vytautas Bakas pristatė duomenų stebėsenos duomenis, kurie rodo, jog Lietuva yra valstybių penketuke, kur perteklinis mirtingumas yra vienas didžiausių.

Parlamentaras pabrėžė, kad pastaruosius dvejus metus žmonės miršta ir dėl pandemijos, ir dėl kitų priežasčių.

2020-2021 metais perteklinis mirtingumas, anot Lietuvos statistikos departamento, yra 13,6 tūkst. Nuo COVID-19 ligos mirė per 7 tūkst. žmonių.

V .Bako posėdyje pateiktais duomenimis, 2019 metais, kai dar nebuvo pandemijos, Lietuvoje mirė 38,2 tūkst. žmonių, po metų – jau 43,4 tūkst. žmonių, o 2021-aisiais 47,9 tūkst. žmonių.

„Matome, koks yra šuolis, ir ne visos mirtys toli gražu susijusios su pandemija“, – pabrėžė V.Bakas.

2021 metų sausio 1 dieną, jo teigimu, turėjome 1837 mirtis nuo viruso, o 2022 sausio 1 dieną – 7043 mirtis.

Daugėja mirusių nuo kraujotakos ligų

Kalbėdama apie mirtis O. Vitkūnienė sakė, kad skaičiai netenkina ir neramina.

Pristatydama duomenis apie mirtingumą pagal mirties priežastis, ji atkreipė dėmesį, jog smarkiai išaugo mirusių nuo kraujotakos ligų žmonių skaičius. Tačiau, anot jos, neramina tai, jog pandemijos metu išaugo alkoholinės kepenų ligos atvejų.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė posėdyje atkreipė dėmesį, kad statistika nerodo ženklaus padidėjimo mirčių nuo onkologinių susirgimų.

„Tačiau turime ir kitą statistiką, kur matome, jog vėliau nustatytų diagnozių skaičius per pastaruosius dvejus metus išaugo ženkliai. Pavyzdžiui, krūties navikų ankstyvose stadijose 2019 metais buvo nustatoma didžioji dauguma ir tik 33 procentai trečioje ar ketvirtoje stadijose, jau 2021 tokių susirgimų yra daugiau negu pusė – 57 proc.“, – pasakojo ji.

Taip yra dėl to, kad suprastėjo patekimas pas gydytojus.

N. Čiakienės teigimu, kai kurie pacientai savo šeimos gydytojo nėra matę jau apie porą metų, nedaromi kraujo tyrimai. Be to, nebuvo jokių mokymų, kaip medikams teisingai vykdyti nuotolines konsultacijas.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA