Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad yra pasiruošęs inicijuoti pelno mokesčio pakeitimus bei kitokią paramą nuo Kinijos veiksmų nukentėjusiam verslui, o su politinėmis partijomis siūlo pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl strateginių užsienio politikos krypčių.
Taip šalies vadovas kalbėjo trečiadienį po susitikimo prezidentūroje, kur už ekonominę diplomatiją, ekonomikos ir finansų politiką atsakingi Ministrų kabineto nariai, Seimo komitetų, parlamentinių partijų, Lietuvos banko, verslo atstovai diskutavo apie šalies ekonomikos atsparumą, Kinijai paskelbus neoficialias sankcijas.
„Kalbėjome apie mokestinės politikos pokyčius, kurie padėtų verslui susiklosčiusioje padėtyje: galimas pelno mokesčio sistemos pataisas. Prezidentūra, jeigu reikės, pasirengusi inicijuoti tokius sprendimus“, – žurnalistams sakė prezidentas.
„Kalbėjome ir apie apyvartinių lėšų papildymo galimybes, ES gaivinimo fondo paskolinės dalies geresnį panaudojimą mūsų verslo interesams įgyvendinti“, – pridūrė jis.
Šalies vadovo teigimu, šiandien reikia „išmokti pamokas iš visos šitos istorijos“.
„Ateityje labai tikiuosi, kad kartu su partijų atstovais pavyks pasiekti nacionalinį partijų susitarimą strateginėmis užsienio politikos kryptimis“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Tai padarys Lietuvos politiką labiau prognozuojama, skaidria, leis labiau apsaugoti nuo neprognozuojamų pokyčių arba atskirų sprendimų, kurie gerokai sujaukia situaciją“, – teigė jis.
Prezidentas taip pat paragino Vyriausybę labiau įsitraukti bendraujant su sąjungininkais ir partneriais bei būti labiau empatiškai šalies verslui.
„Kartais atrodo, kad būtent empatijos verslui, darbo vietų kūrimui, pajamų didinimui mes pristingame“, – sakė G. Nausėda.
„Leidžiamės į labai aukštas materijas, pakylame labai aukštai į dangų nematydami, ant ko stovime, o mūsų ekonomikos pagrindas pirmiausia yra mūsų verslininkai, investuotojai ir jų interesus, jų balsus turime girdėti gerokai labiau negu tai pavykdavo iki šiol“, – tvirtino šalies vadovas.
Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, Kinijos spaudimas yra paskata ieškoti alternatyvių rinkų, todėl bus plečiamas Lietuvos komercijos atašė tinklas.
„Jau esame priėmę sprendimus dvigubinti komercijos ir prekybos atašė skaičių visame pasaulyje. Prioritetinės rinkos yra Pietryčių Azijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Singapūre, tame pačiame Taivane, kur pavasarį atidarysime prekybos atstovybę, ir, be abejo, JAV“, – sakė A. Armonaitė.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad norint deeskaluoti situaciją būtina, kad to norėtų pati Kinija.
„Yra tam tikros kryptys, diskusijos, kuriomis galima kalbėtis su mūsų kolegomis Pekine. Esame tam tikrų pasvarstymų perdavę per Europos institucijas ir tiesiogiai. Bet kaip ir minėjau susitikimo metu, deeskalacija didžiąja dalimi priklauso ir nuo tų, kurie situaciją yra pasirinkę eskaluoti. Šiandien didžiausi eskalaciniai veiksmai ateina iš Kinijos ir jos apsisprendimas yra, kuriuo keliu ji eina“, – tvirtino užsienio reikalų ministras.
„Kinija pasirinko eskaluoti ne tik savo santykį su Lietuvą, bet ir santykį su Europa, paversdama tai bendra europine problema. Akivaizdu, kad nuo jos labai didele dalimi priklauso, kur galima tą santykį su ES normalizuoti“, – pridūrė G. Landsbergis.
Anot jo, Europa yra linkusi normalizuoti santykius su Kinija, tą rodo ir prezidento G. Nausėdos siekis surengti Europos Sąjungos viršūnių susitikimą šiuo klausimu.
„Aš manau, kad tai yra gera mintis. Tik, aišku, tas viršūnių susitikimas turi būti rengiamas jau deeskaluotoje atmosferoje ir tą labai palaikytumėme“, – sakė ministras.
Prezidentas G. Nausėda teigia, kad G. Landsbergis jam pateikė planą, kaip deeskaluoti įtampą su Kinija. Šalies vadovas viliasi, kad šį kol kas nedetalizuojamą planą ateityje pavyks įgyvendinti.
Kinija pastaruoju metu reiškė protestus dėl Lietuvos plėtojamų ryšių su Taivanu, šios salos atstovybės atidarymo Vilniuje.
Kinija rudenį sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, ji išbraukė Lietuvą iš muitinės sistemų, todėl lietuviški kroviniai negali patekti į šalį.
