Omikron atmaina jau dominuoja Lietuvoje. 70 kartų sparčiau už ankstesnę delta versiją besidauginanti atmaina neabejotinai padidins susirgimų skaičių – klausimas, ar didės ir sunkių atvejų skaičius, kiek nuo hospitalizacijos apsaugo skiepai ir ko dar galime laukti iš viruso mutacijų. Apie tai plačiau papasakojo Santaros klinikų Biobanko vedėjas, vyresnysis medicinos biologas Daniel Naumovas.
Nereikės nustebti, kai atvejų skaičius greitai perkops 5 tūkstančius
Pasak D. Naumovo, omikron atmaina po truputį iš Lietuvos išstumia delta atmainą ir pasižymi ypač greitu plitimu – plinta net iki 70 kartų greičiau nei delta. Pastarajai reikėjo 2 mėnesių, kad pradėtų dominuoti Lietuvoje, o štai omikron prireikė vos mėnesio.
„Susirgimų skaičius tikrai didės. Ir dėl omikron, ir dėl šventinio laikotarpio, kai toli gražu ne visi laikėsi epidemiologinių rekomendacijų. Atvejų skaičius jau dabar didėja. Jei gruodį buvo nustatoma apie 1 500 atvejų per dieną, tai sausį girdime apie dvigubai didesnį atvejų skaičių“, – sakė pašnekovas.
Įdomu tai, kad Lietuva ir kitos Rytų Europos šalys gali numatyti, kaip atrodys tolimesnė pandemijos situacija, mat tai galima nuspėti pagal Vakarų Europos šalis. Vakaruose omikron pradėjo dominuoti jau gruodį.
„Matome neįtikėtinus atvejų skaičius. Jungtinėje Karalystėje kasdien nustatoma apie 200 tūkstančių atvejų, Italijoje irgi, Prancūzijoje net 300 tūkstančių. Tai nereikės nustebti, kad ir pas mus atvejų skaičius greitai perkops 5 tūkstančius, o galimai ir 10 tūkstančių per dieną“, – kalbėjo D. Naumovas.
Nors omikron sukelia lengvesnius simptomus nei ankstesnės atmainos, tačiau ligoninėse vietos pildosi pacientais, mat kai kuriems žmonėms liga būna sudėtinga. Blogiausia tai, kad dėl užpildytų ligoninių gydymo negali gauti kitomis ligomis sergantys pacientai, nes palatose nebėra vietų.
Kada Lietuvoje galėtume sulaukti 10 tūkstančių atvejų per dieną, galima spėlioti. Įvairiais skaičiavimais tai gali būti net kitą mėnesį. „Tikrai atvejų skaičius didės ir bus didesnis nei per didžiausią bangą, antrąją, kuri buvo per Kalėdų laikotarpį“, – sakė biologas.
Kaip nustatoma omikron?
PGR tyrimas, pasak D. Naumovo, parodo, ar žmogus užsikrėtęs koronavirusu ir koronaviruso genetinę informaciją. Dažniausiai patikrinami keli taikiniai. Jei atvejis teigiamas, virusas gali turėti mutaciją būtent toje vietoje, kurią nustato PGR tyrimas.
„Tada PGR tyrimo rezultate turime ne 3 nustatytus genus, o tik 2. Aišku, yra maža tikimybė, kad virusas turės mutaciją būtent toje vietoje, kurią tiria PGR tyrimas, bet omikron atveju taip ir nutiko. Omikron atmaina turi 50 mutacijų, iš kurių viena S baltyme. Delta šios mutacijos dažniausiai neturi, todėl, jei PGR būdu nenustatomas S genas, galime kelti hipotezę, kad tai yra omikron. Teoriškai galime PGR metodu nustatyti omikron“, – kalbėjo pašnekovas.
Tačiau yra ir keli „bet“. Ne visi PGR tikrina S geną, o tie, kurie tikrina, nebūtinai toje vietoje, kur yra mutacija. Todėl toli gražu ne visi testai nustato atmainą. Tuo metu sekoskaitos tyrimas nustato visas mutacijas, esančias viruse, be to, taip galima stebėti atmainos evoliuciją. Nuolat atliekant sekoskaitą galima pastebėti ir naujas atmainas.
Vakarų Europoje ligoninės jau užpildytos, tačiau reanimacijos – ne
Omikron atmaina yra smarkiai pasikeitusi nuo pirminės Uhano atmainos, prieš kurią buvo sukurti skiepai. Todėl skiepų efektyvumas prieš omikron yra mažesnis. Visgi, skiepai vis dar veikia šią atmainą.
„Nors omikron sukelia lengvesnes ligos formas, žmonės vis tiek yra hospitalizuojami. Dažniausiai tai būna neskiepyti žmonės. Ar reikia būtinai sustiprinančios dozės? Manau, kad reikia, ypač, jei antra dozė buvo seniai. Reikia organizmui priminti, su kuo jis gali susitikti“, – sakė D. Naumovas.
Vakarų Europoje, pasak D. Naumovo, ligoninės jau užpildytos, tačiau reanimacijos – ne. Tai patvirtina hipotezę, kad ši atmaina mažiau mirtina. Visgi, nerimą kelia tai, kad omikron atmaina užsikrečia daug medikų, tad kai kuriose Vakarų Europos ligoninėse jų jau smarkiai trūksta. Taip gali nutikti ir Lietuvoje.
„Pastebima tendencija, kad dėl omikron vaikams pasireiškia didesnis kosulys. Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras paskelbė naujausius duomenis, kad pasaulyje didėja hospitalizacijų skaičius dėl COVID-19 būtent tarp mažiausiųjų, nuo 0 iki 5 metų vaikų“, – kalbėjo pašnekovas.
Tai, kad virusas tikriausiai visam laikui liks tarp mūsų, jau beveik neabejojama. Visgi, manoma, kad kuo toliau, tuo mažiau jis bus pavojingas. Tačiau ketvirtos vakcinos dozės greičiausiai prireiks. Prancūzija pranešė apie rastą naują viruso mutaciją, tačiau, pasak D. Naumovo, kol kas dėl jos nerimauti neverta.
„Virusas tikrai dar mutuos. Netgi mums dabar kalbant kažkuriame organizme jis mutuoja. Bet mutacijos yra natūralus dalykas ir nereikia bijoti žodžio mutaciją ar atmaina. Toli gražu ne visos mutacijos būna evoliuciškai naudingos virusui. Belieka tikėtis, kad virusas pasirinks žmonėms palankią evoliucijos kryptį, taps mažiau mirtinas, nesukels jokių simptomų“, – kalbėjo biologas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
