Dėl didelio koronaviruso atvejų skaičiaus ir plintančios omikron atmainos nuspręsta keisti pandemijos valdymo strategiją, bus atsekami tik naujai užsikrėtusių žmonių artimiausi kontaktai, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
„Vyriausybė vakar sutarė, jog pandemijos valdymo strategiją dėl didelio atvejų skaičiaus vienu metu teks keisti iš esmės ir tai reiškia, jog Nacionalinis visuomenės sveikatos centras tikrai nesivaikys kontaktų, neužsiiminės kažkokiais istoriniais kasinėjimais, kas su kuo prasilenkė koridoriuje kokiu metu, o iš esmės koncentruosis į tuos žmones, kurių testai teigiami yra nustatyti dabar ir jų artimiausią aplinką“, – žurnalistams antradienį sakė premjerė.
Ji akcentavo, jog tikimybę užsikrėsti „turi praktiškai kiekvienas“, todėl svarbu pajutus menkiausius simptomus ar žinant apie kontaktą su sirgusiuoju izoliuotis ir kreiptis dėl galimybės atlikti COVID-19 testą.
Premjerė taip pat ragino greitųjų testų turėti ir namuose.
Omikron taps vyraujančia
Jos teigimu, šią arba kitą savaitę omikron atmaina taps vyraujančia Lietuvoje, nors to dar nerodo vėluojantys sekoskaitos tyrimai.
Pasak I. Šimonytės, kol kas nėra daug informacijos apie naujosios koronaviruso atmainos savybes, nors kai kurios naujienos „atrodo gana optimistiškos“. Vis dėlto ministrė pirmininkė pabrėžia, jog informacijos kol kas yra mažai, o Lietuvos duomenų kol kas beveik apskritai nėra.
„Keletas dalykų turbūt yra jau akivaizdu: akivaizdu, kad atvejų skaičius auga labai sparčiai, gerokai sparčiau negu bet kurios iki šiol buvusios atmainos ir, deja, nelabai galime pasakyti, kad kurioje nors valstybėje, išskyrus galbūt Pietų Afrikos šalis, tas augimas jau yra pasiekęs savo piką ir pradėjęs leistis“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Ji pastebėjo, kad šalyse, kuriose jau išplito omikron atmaina, sergamumas pasiekė 4 tūkst. atvejų milijonui gyventojų, kai Lietuvoje šis rodiklis net prasčiausiu metu buvo keturis kartus mažesnis.
„Vadinasi, kiek tie atvejai gali augti, kol kas labai sunku pasakyti“, – teigė premjerė.
Ji ragino žmones, įtariančius, kad galėjo užsikrėsti, pasidaryti testą ir izoliuotis, nes net ir tuo atveju, jeigu susirgimas jiems nebus pavojingas, jis gali paveikti kitus.
„Galbūt jums tas užsikrėtimas kažkokių labai didelių pasekmių ir nesukels, ypatingai jeigu esate skiepytas ir ypatingai jeigu esate skiepytas sustiprinančiąja doze, tačiau yra rizika užkrėsti artimuosius, tuos, kurie yra neskiepyti arba kurių imunitetas yra silpnas ir, tarkime, po skiepo tinkamas atsakas nesusidarė“, – akcentavo premjerė.
Pasak jos, nors negalima sakyti, kad skiepai apsaugo nuo užsikrėtimo, esami duomenys rodo, jog vakcinos padeda išvengti sunkios ligos formos.
Rizika dėl ligoninių apkrovimo išlieka
I. Šimonytė pabrėžė, kad net ir turint galvoje, jog omikron atmainos eiga gali būti lengvesnė, rizika užpildyti ligonines išlieka dėl didesnio šio koronaviruso varianto užkrečiamumo.
„Reikia labai aiškiai suprasti, kad dukart keturi ar keturikart du yra tie patys aštuoni. Tai reiškia, kad gali būti, jog pati ligos eiga ir bus lengvesnė, tačiau vien dėl to, kad vienu metu susirgs daug žmonių, kurie, tarkime, turi riziką sirgti sunkiai, ligoninėms užsipildyti rizika yra labai didelė“, – kalbėjo ji.
Pasak premjerės, šiuo metu dauguma COVID-19 pacientų, gydomų ligoninėse, yra vyresni nei 50-ies, dažnai sergantys gretutinėmis ligomis ir dažniausiai neskiepyti.
„Norėčiau pabrėžti, kad įvairios gretutinės ligos yra ne kontraindikacija, kaip dažnai yra galvojama, o kaip tik indikacija skiepytis, todėl, kad žmonėms, turintiems kitų susirgimų, užsikrėtimas kovidu gali reikti sunkią ligos eigą. Tuo tarpu pasiskiepijimas gali reikšti lengvesnę ligos eigą, mažesnes hospitalizacijas“, – teigė ministrė pirmininkė.
Statistikos departamento duomenimis, reanimacijoje šiuo metu gydoma 90 COVID-19 pacientų. I. Šimonytė dar kartą patvirtino, jog Vyriausybė dėl karantino spręstų artėjant prie 240 lovų užimtumo.
Ragina rūpintis savimi patiems
Premjerė taip pat akcentavo, jog šiuo metu Vyriausybės sprendimai sutelkti į galimybę išlaikyti veikiančias mokyklas bei užtikrinti sklandų darbą kitose institucijose, kurios negali veikti nuotoliu.
„Mes turime mažas galimybes pasirūpinti kiekvienu asmeniškai, savo sveikata daugumai žmonių tenka rūpintis patiems ir kas Vyriausybei šiuo momentu yra svarbiausia – išlaikyti atviras mokyklas ir tai vėlgi esant tokiai atvejų plėtrai kaip dabar, labai priklausys nuo tėvų atsakingumo“, – teigė ji.
„Kitas Vyriausybės uždavinys yra užtikrinti, kad kritinės institucijos, įskaitant sveikatos apsaugą, bet taip ir kitas institucijas, kurios turi veikti, galėtų dirbti, nepaisant to, kad vienu metu gali susirgti daug personalo. Tai reiškia, kad tam personalui reikės izoliuotis. Tuo tikslu bus keičiami izoliavimosi algoritmai“, – pridūrė I. Šimonytė.
Ji ragino įvertinti situaciją ir verslininkus bei perorganizuoti darbą nekoncentruojant didelių kolektyvų.
Lietuvoje koronaviruso atvejų skaičius pradėjo sparčiai augti praėjusią savaitę. Vis dėlto situacija ligoninėse, pasak jų vadovų, kol kas išlieka stabili.
Ekspertai įspėja, jog omikron atmaina plinta greičiau nei pasaulyje šiuo metu dominuojanti delta atmaina. Viena to priežasčių – mažesnis vakcinų veiksmingumas.
Vis dėlto, remiantis ankstyvaisiais duomenimis, susirgimas šia atmaina sukelia ne tokius sunkius simptomus.
