S. Skvernelio kuriama partija reitinge taikosi į trejetuką – Kas vyksta Kaune

S. Skvernelio kuriama partija reitinge taikosi į trejetuką skausmingas kirtis Vyriausybei

delfi.lt / Simona Voveriūnaitė 2022/01/10 08:49
Saulius Skvernelis, Ingrida Šimonytė / DELFI nuotr.

Naujausioje visuomenės nuomonės apklausoje – ne tik tikėtas rinkėjų kirtis Vyriausybei, bet ir pirmieji buvusio premjero Sauliaus Skvernelio kuriamos partijos reitingai. Delfi užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ praėjusių metų gruodžio 13–25 dienomis atlikta apklausa rodo ir kaip niekada žemą opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rezultatą.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.

Pirmasis Skvernelio partijos rezultatas

Politinių partijų reitingų lentelėje ir toliau pirmą vieną užima opozicijoje dirbanti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Jos rezultatas per mėnesį nuo praėjusios apklausos sumenko paklaidos ribose. Lapkričio mėnesį už ją balsavę būtų 12,9 procento apklaustųjų, gruodį – 10,9 procento.

Antroje pozicijoje – rezultato nekeičianti valdančioji Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD). Nuo praėjusios apklausos jos rezultatas nelabai keitėsi – lapkričio mėnesį už ją balsą būtų atidavę 11 procentų apklaustųjų, gruodžio apklausos duomenys rodo 10,8 procento apklaustųjų paramą.

Trečioje lentelės vietoje – valdančioji Lietuvos liberalų sąjūdžio partija. Lapkritį už šią partiją balsavę būtų 6 procentai respondentų, gruodį palaikymas augo paklaidos ribose – iki 7,2 procento.

Didžiausia šių reitingų intriga – steigiamos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ partijos rezultatas. Steigiamasis suvažiavimas numatytas tik sausio mėnesio pabaigoje, šiai frakcijai Seime šiuo metu vadovauja buvęs premjeras S. Skvernelis.

„Spinter tyrimai“ nurodo, kad kadangi jaučiamas naujos partijos su rimta pretenzija į Seimą susikūrimas, šiame tyrime buvo papildomai įtraukta ir formaliai dar nesusikūrusi partija. Už šią būsimą politinę jėgą, gruodžio mėnesio apklausos duomenimis balsuotų 7,2 procento respondentų.

Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi opozicijoje dirbanti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Palaikymas jai ir toliau menksta, kad ir paklaidos ribose. Štai lapkričio mėnesį savo balsą už ją atidavę būtų 8,9 procento, o gruodį paramą šiai partijai išreiškė 6,7 procento respondentų.

Toliau – valdančiosios koalicijos narė – Laisvės partija. Už ją lapkritį balsavę būtų 5,3 procento, gruodį – 4,7 procento apklaustųjų.

Partijų reitingų lentelėje toliau rikiuojasi Darbo partija. Už ją lapkritį balsavę būtų 6 procentai respondentų, gruodį – 4,2 procento apklaustųjų.

Lentelę užbaigia partija „Laisvė ir teisingumas“, lapkritį ją palaikė 3,3 procento apklaustųjų, gruodį tokių buvo 3,6 procento.

Už kitą partiją gruodį balsavę būtų 8,2 procento apklaustųjų, lapkričio mėnesio apklausos duomenimis šis skaičius siekė 11,2 procento.

Gruodį nebalsavę būtų 15,3 procento apklaustųjų, lapkritį tokių buvo 13,5 procento.

Naujausios apklausos duomenimis, nežinojo arba į klausimą neatsakė 21,2 procento apklaustųjų, lapkritį tokių buvo 19,9 procento.

Pirmoje pozicijoje ir toliau I. Šimonytė

Geriausių kandidatų užimti ministro pirmininko pareigas lentelėje pokyčių mažai. Pirmoje vietoje ir toliau laikosi premjerė Ingrida Šimonytė. Nuo lapkričio mėnesį darytos apklausos jos rezultatas keitėsi tik paklaidos ribose. Ją matyti Vyriausybės vadovės kėdėje lapkritį norėjo 17,2 procento apklaustųjų, gruodį – 16,7 procento.

Antroje lentelės pozicijoje – buvęs premjeras S. Skvernelis. Lapkritį jį šiame poste matyti norėjo 10,9 procento apklaustųjų, gruodį – 11,7 procento.

Toliau – LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė. Ją premjerės kėdėje lapkritį matyti norėjo 6 procentai respondentų, gruodį – 6,2 procento.

Toliau – eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Lapkritį jį Vyriausybės vadovo kėdėje matyti norėjo 3,2 procento apklaustųjų, gruodį šis skaičius jau siekė 4,2 procento.

Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę–Nielsen ministrės pirmininkės kėdėje lapkritį matyti norėjo 3,3 procento respondentų, gruodį šis skaičius siekė 4,1 procento.

Buvusį sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą kaip Vyriausybės vadovą lapkritį matyti norėjo 2,4 procento apklaustųjų, gruodį – 2,8 procento.

Toliau – Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas. Vadovaujantį Vyriausybei jį lapkritį matyti norėjo 3,3 procento apklaustųjų, gruodį šis skaičius siekė 2,7 procento.

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis premjero kėdėje lapkritį matomas buvo 3,1 procento respondentų, gruodį – 2,4 procento.

Toliau – Kauno miestas meras Visvaldas Matijošaitis. Jį premjero kėdėje lapkritį matyti norėjo 2,9 procento apklaustųjų, gruodį šis skaičius siekė 2,4 procento.

Dešimtuką užbaigia Laisvės partijos lyderė ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Ją premjerės kėdėje lapkričio apklausos duomenimis matyti norėjo 1,7 procento, gruodį – 2,1 procento apklaustųjų.

Padaugėjo Vyriausybę vertinančių neigiamai

Tradiciškai apklausoje buvo teiraujamasi ir apie Vyriausybės veiklos vertinimą. Gana ryškiai padaugėjo jos veiklą vertinančių greičiau neigiamai ir neigiamai.

Taigi, lapkričio mėnesį teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybės veiklą vertino 34,2 procento apklaustųjų, naujausioje apklausoje gruodį šis skaičius sumenko iki 26,7 procento. Praradimas – 7,5 procento.

Greičiau neigiamai ir neigiamai Vyriausybės veiklą lapkritį vertino 59,4 procento apklaustųjų, gruodį tokių jau buvo 65,4 procento. Prieaugis – 6 procentai.

Nežinančių arba į klausimą neatsakiusių lapkritį buvo 6,4 procento, gruodį – 7,9 procento.

„S. Skvernelio iškilimas pabaigs užsitęsusį V. Blinkevičiūtės medaus mėnesį“

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė teigė, jog S. Skvernelio steigiamos partijos pirmasis reitingas – tikrai įspūdingas.

„Kaip startuojančiai partijai, kuri dar nėra susikūrusi, atrodo tikrai geras. Ypač žiūrint kitų partijų kontekste, nes faktiškai patenka į trejetuką ir nuo lyderio skiriasi vos keliais procentiniais punktais. Atrodo, kad tikrai geras startas“, – Delfi komentavo A. Ramonaitė.

Ji kalbėjo, jog S. Skvernelio buriama naujoji politinė jėga, tikėtina, paramą atėmė iš LSDP, LVŽS ir Darbo partijos.

„Nors LVŽS ir Darbo partijos paramos nuosmukis yra statistinės paklaidos ribose, tad didelių išvadų daryti negalime, bet tendencijas galime. Ir dar nuo LSDP (nugriebė, aut. p.). Tai nuo trijų partijų. Taip ir galėjome tikėtis, kad S. Skvernelio iškilimas pabaigs užsitęsusį V. Blinkevičiūtės medaus mėnesį, ir šios partijos nieko neveikiant reitingų augimas baigsis, tą ir matome. Ne tik, kad baigėsi augimas, bet ir nukrito parama“, – teigė VU TSPMI profesorė.

A. Ramonaitės teigimu, pasikeitę reitingai rodo, jog rinkėjai S. Skvernelio partiją mato kairėje politinio spektro pusėje.

„Nors šiaip jau S. Skvernelis, mano nuomone, savo partiją galėjo pozicionuoti kaip centro. Ir bandyti paimti tiek iš kairės, tiek ir dešinės balsus. Bet kol kas jis ima tik iš kairės balsus, į dešinę pusę kol kas nepretenduoja, nesimato, kad jis atimtų balsus iš valdančiosios koalicijos.

Šiaip įdomu, nes turint omenyje, jog parama valdančiajai koalicijai menksta, galima būtų bandyti paimti ir tuos balsus. Bet čia dar tik pradinis taškas, įdomu, kaip viskas plėtosis toliau“, – Delfi naujausios apklausos duomenis komentavo A. Ramonaitė.

VU TSPMI profesorė teigė, jog kai nuo LVŽS atskilo S. Skvernelis ir jo frakcija, ji pradėjo prognozuoti, jog abiejų politinių jėgų rezultatai bus apylygiai.

„Tą mes ir matome, kad tiek S. Skvernelis, tiek ir R. Karbauskio valdoma LVŽS panašiose pozicijose stovi. Bet tiek viena, tiek kita partija viršija 5 procentų įsivaizduojamą barjerą. Jie pasidalins balsus, bet abi jėgos išliks partinėje sistemoje. Vien tai yra gera žinia R. Karbauskiui, nes daug kas galėjo prognozuoti, kad atsiradus S. Skvernelio partijai, LVŽS gali apskritai išnykti ir nebepatekti į parlamentą. Tai jiems reikia džiaugtis bent jau tokiu rezultatu“, – teigė VU TSPMI profesorė A. Ramonaitė.

Lieka klausimas, kaip LVŽS ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ pasidalins rinkėjus. A. Ramonaitės nuomone, šis procesas kiek panašus ir į liberalių jėgų išsidėstymą.

„Panašu, kad R. Karbauskis eina tuo keliu, kai grynina vertybes ir sudaro opoziciją liberalizmui, ypač Laisvės partijai ir panašiai, visai liberaliai darbotvarkei. O S. Skvernelis laikosi savo ankstesnio įvaizdžio kaip žmogaus, esančio kažkur centre ir gebančio gerai tvarkytis, turinčio kompetencijas. Tie profiliai gana skirtingi pasidaro.

Kažkuria prasme, čia yra panašumo į Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos elektorato pasidalijimą. Laisvės partija pasidarė tokia vertybiška grynuolė, o Liberalų sąjūdis liko tokie labiau per vidurį. Ir užteko balsų abiem. Tai čia toks panašus procesas tik kitoje pusėje vyksta“, – įžvalgomis dalijosi Delfi pašnekovė A. Ramonaitė.

Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis / DELFI nuotr.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas Ignas Zokas teigė, jog besikurianti naujoji politinė jėga „turės labai rimtų pretenzijų tapti parlamentine“.

„Kaip matome iš rezultatų, šios partijos galimas reitingas 7,2 proc., tad nors laiko iki rinkimų dar daug, labai tikėtina, kad būsima partija turės labai rimtų pretenzijų tapti parlamentine. Rinkėjus nauja partija renkasi į kairę nuo centro „apkandžiodama“ socdemus, valstiečius ir Darbo partiją, kurių reitingas mažėja, tačiau kiekvieno atskirai neviršija paklaidos ribos“, – teigė sociologas I. Zokas.

Jis pažymėjo, jog kiek keistai atrodo stabilus valdančiosios TS–LKD reitingas.

„Visame problemų sūkuryje netgi kiek stabiliai keistai atrodo pačių konservatorių reitingas, vis dėlto galima manyti, kad šiuo metu matome likusį lojaliausią rinkėją“, – tikino sociologas.

I. Zokas teigė, jog reikia tikėtis, kad dabartinis LVŽS reitingas jau yra pačiame žemiausiame taške.

„Atskyrus Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ reitingą, bei rinkėjams įvertinus Agnės Širinskienės pasitraukimą, matyt, jau galima tikėtis, kad matome šios partijos skaičius žemiausiame taške ir dabar partija gali mobilizuotis naujai pradžiai“, – Delfi sakė sociologas I. Zokas.

„Vyriausybė negudriai sužaidė visą šitą žaidimą“

Kaip jau ir buvo minėta, apklausos dalyviai Vyriausybei gailestingi nebuvo. VU TSPMI profesorės A. Ramonaitės nuomone, gruodžio 14 dieną kelias dienas kelta įtampa subliuško. Būtent tai ir rodo reitingai.

„Po rinkimų Vyriausybės vertinimas buvo visai euforinėje nuotaikoje ir tas reitingas buvo itin didelis, gerokai viršijęs konservatorių ir liberalų rinkėjų ribas. Matome, kad tas rezervas kurį laiką seko, po to kurį laiką buvo sustojęs. O kadangi apklausa buvo kaip tik vykdyta gruodžio 13–25 dienomis, labai tikėtina, kad čia gruodžio 14 dienos visas veiksmas išprovokavo naują kritimą“, – teigė VU TSPMI profesorė A. Ramonaitė.

Delfi primena, jog kelias dienas svarsčiusi ministrė pirmininkė I. Šimonytė vėlų gruodžio 14 dienos vakarą pranešė, jog susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atsistatydinimo pareiškimus įkalbėjo atsiimti ir Vyriausybę tęs darbą ta pačia sudėtimi.

Ši situacija, kuri, kaip sakė ministrė pirmininkė I. Šimonytė, gali baigtis ir visos Vyriausybės pasitraukimu, kilo dėl tebesitęsiančio baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą.

„Vyriausybė negudriai sužaidė visą šitą žaidimą, paskelbdama, kad čia kažkas įvyks, bet nieko neįvyko. Viena vertus, tai buvo trąšų skandalas, o kita vertus – pasikeitusi žiniasklaidos bendroji opinija. Tai kai žmonės neturi labai griežtos nuostatos ar partinio lojalumo, bet labiau plaukia su visais.

Tai jei pasikeitė viešojoje erdvėje bendroji nuotaika, nes matėsi tam tikras lūžis, tai žmonės, kurie labiau prisitaiko prie bendrosios nuotaikos, čia, matyt, ir nubyrėjo“, – apie Vyriausybės veiklos vertinimą Delfi kalbėjo A. Ramonaitė.

Mykolas Majauskas, Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė / DELFI nuote.

Jos teigimu, valdančiosios TS–LKD partijos reitingas taip dramatiškai nemažėjo, bet kilimo ženklų taip pat nepastebima.

„Nieko čia gero nematyti. Negi čia džiaugsiesi, kad (Vyriausybės, aut. p.) vertinimas nenukrito dar labiau? Nes kelis ankstesnius mėnesius buvo stabilumas stebimas. (…) Buvo keli tokie lūžių momentų, tai čia dar vienas toks, kai dar labiau krito“, – sakė pašnekovė.

A. Ramonaitės nuomone, ne pats trąšų tranzito klausimas reitingus sumažino.

„Man atrodo, kad čia ne tiek pati situacija, kiek visa komunikacija, blaškymasis, neryžtingumas. Pasitikėjimas krenta dėl to, kad tarsi aiškėjo, jog Vyriausybė pati nevisai žino, ką daro. Čia yra blogiausias ženklas, kokį galima duoti. O jie kaip tik ir davė šitą ženklą. Čia ir yra problema“, – teigė VU TSPMI profesorė.

Delfi pašnekovės teigimu, jeigu matoma, jog situacija prasta, reikia imtis ryžtingų politinių žingsnių, kad padėtis „būtų atitaisyta“.

„Bet šioje Vyriausybėje niekas nesiima jokių ryžtingų žingsnių. Čia irgi yra problema, turi duoti ženklą, kad kažkaip į gerą situacija pasikeistų. O kai to ženklo nėra į gerą, tai viskas po truputį slenka žemyn, arba greičiau“, – Delfi sakė VU TSPMI profesorė A. Ramonaitė.

Kalbėdamas apie Vyriausybės vertinimą, „Spinter tyrimai“ vadovas I. Zokas teigė, kad pati valdžia nepraleido progos „pamėtėti“ priežasčių už ką jos nemėgti.

„Vertinant Vyriausybės veiklos vertinimą, jis reikšmingai sumažėjęs ir tai, matyt, logiška, nes pastaruoju metu Vyriausybė tikrai pamėtėjo priežasčių už ką jos gali nemėgti įvairaus tipo rinkėjas – kai kam visos Vyriausybės narių išsaugojimas galėjo pasirodyti per mažai „vertybiškas“, tuo metu rinkėjams – pragmatikams tikrai kliūva pačių valdančiųjų sukurtos problemos su Kinija, kurių mastą šiandien dar sunku įvertinti“, – priežastis tokiam vertinimui vardijo jis.

Anot pašnekovo, ne mažiau svarbios ir kitos aplinkybės – energijos kainų augimas, įsibėgėjusi infliacija ir kova su nauja koronaviruso atmaina.

„Logiška būtų manyti , kad artimiausioje ateityje Vyriausybė imsis taisyti situaciją tuose klausimuose, kur kažkas nuo Vyriausybės sprendimų priklauso, o tam galimybių dar tikrai turi – Vyriausybės vadovė I. Šimonytė matoma kaip tinkamiausia premjerė ir rezultatas išlieka stabilus“, – Delfi teigė I. Zokas.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2021 metų gruodžio 13–25 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.

Tyrimo metu buvo apklausta 1012 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA