Mokykloje įvykus incidentui tarp bendraklasių, mama teiraujasi kas atlygins patirtą žalą. Situaciją pakomentavo advokatė Raimonda Lazauskienė.
„Mano 10 metų vaiką per pertrauką mokykloje sumušė bendraklasis. Kas atsakys už padarytą žalą?“, – kreipėsi kaunietė.
Situaciją komentuoja advokatė Raimonda Lazauskienė.
Visų pirma, svarbu paminėti, jog asmenys iki keturiolikos metų yra neveiksnūs, todėl jie patys negali būti atsakomybės subjektais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, jog žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tuo atveju, jei nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už tą žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės.
Taigi už vaiko iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako abu jo tėvai pagal dalinės civilinės atsakomybės taisykles. Pažymėtina, kad tėvų civilinė atsakomybė taikoma tik esant jų kaltei. Tėvų kaltė suprantama kaip netinkamas tėvų pareigų vykdymas, nepakankama vaiko priežiūra ir jo auklėjimas. Tėvų kaltė yra preziumuojama, todėl pats žalos padarymo faktas suponuoja prielaidą, kad tėvų kaltė yra. Jeigu tėvai dėl objektyvių aplinkybių negalėjo įgyvendinti savo pareigų, jų kaltė bus paneigta ir jie bus atleisti nuo civilinės atsakomybės. Pažymėtina, kad tėvų pareiga atlyginti nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą išlieka ir kai vaikas įgyja turto ar tampa pilnametis. Atlyginę žalą, tėvai neįgyja regreso teisės pareikšti reikalavimą vaikui.
Mokymo įstaigos, kurioje būdamas nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalos, atsakomybė taip pat kyla tik esant šios įstaigos kaltei, kuri yra preziumuojama. Mokykla, būdama profesionalia vaikų auklėjimo ir mokymo institucija, privalo visiškai užtikrinti, kad nekiltų jokių prielaidų žalai kilti, užtikrinti pakankamą mažamečių vaikų stebėjimą, iš anksto numatyti galimą žalos kilimą ir užkirsti jai kelią.
Pagrindinis mokyklos tikslas yra realiai užtikrinti jai perduotų vaikų saugumą bei rūpintis, kad dėl jų veiksmų nekils pavojus kitų vaikų saugumui ir sveikatai. Kartu pažymėtina tai, jog ta aplinkybė, kad nepilnametis padaro žalos mokymo įstaigos prižiūrimas, nereiškia, kad tokio nepilnamečio tėvai už žalą neatsakys. Žala gali būti ir netinkamo tėvų auklėjimo bei netinkamos mokymo įstaigos priežiūros padarinys.
Todėl galima bendra vaiko iki keturiolikos metų tėvų ir mokymo įstaigos atsakomybė pagal dalinės civilinės atsakomybės taisykles. Mokymo įstaigos civilinė atsakomybė išlieka ir vaikui sulaukus pilnametystės. Mokymo įstaiga taip pat neįgyja regreso teisės išieškoti iš žalos padariusio asmens.
Civilinei atsakomybei tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo formai taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), žalos faktą (turtinės ar neturtinės žalos), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę.
Nenustačius bent vienos iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė asmeniui negali būti taikoma. Pareiga įrodyti pirmąsias tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), žalą, priežastinį ryšį – tenka asmeniui, reikalaujančiam žalos atlyginimo. Ketvirtoji sąlyga – kaltė – preziumuojama. Asmuo, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi paneigti šią prezumpciją, t. y. pateikti įrodymus, paneigiančius jo kaltės buvimą.
Taigi, jeigu vaikas buvo sužalotas mokykloje, t. y. tuo metu, kai turėjo būti prižiūrimas mokymo įstaigos ir kai tėvų galimybės tiesiogiai realizuoti savo tėvų valdžia nepilnamečiui vaikui yra minimalios, už padarytą žalą įprastai atsako mokymo įstaiga. Tačiau ir tokiu atveju gali būti pagrindas konstatuoti, jog tėvų valdžia nebuvo tinkamai panaudota, t. y. tėvai netinkamai auklėjo savo vaiką, kas turėjo įtakos jų civilinei atsakomybei atsirasti, todėl už padarytą žalą atsakys tiek mokymo įstaiga, tiek nepilnamečio vaiko tėvai.
