Daugėja neigiamai vertinančių susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio veiklą. Itin nepalankiai visuomenė vertina ir ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę. „Aplenkę“ ilgą laiką antirekordininku laikytą Valdemarą Tomaševskį, su baltarusiškų trąšų tranzito skandalu susiję ministrai, kaip sako ekspertai, neturėtų tikėtis, kad pagerinti įvaizdį rinkėjų akyse bus lengva.
Trąšų tranzitas smukdė ministrų reitingus
Nepaisant JAV sankcijų tebesitęsiantis „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą smukdė šalies Vyriausybės reitingus, o nepasitikėjimas susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu išaugo beveik dvigubai, rodo antradienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.
Gruodį atliktoje apklausoje pasitikėjimą Vyriausybe išreiškė vos 17,3 proc. respondentų, nepasitikėjimą – 47,8 apklaustųjų. Lapkritį Vyriausybe pasitikėjo 21 proc., nepasitikėjo – 39,6 proc. respondentų.
„Vyriausybė pasiekė žemiausią savo reitingą. Žemesnis Vyriausybės reitingas buvo fiksuotas tik 2009-2012 metais, kai valdė A. Kubilius“, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.
M. Skuodį palankiai gruodį įvertino 9,5 proc. respondentų, o nepalankiai – 47 procentai. Dar praėjusį mėnesį ministrą palankiai vertino 13,1 proc. apklaustųjų, o nepalankiai – 25,1 procento.
Užsienio reikalų ministrą G. Landsbergį palankiai gruodį vertino 15,3 proc., o nepalankiai 66,4 proc. apklaustųjų. Lapkritį palankių vertinimų procentas siekė 21, nepalankių – 59,8.
Du ministrai neigiamu vertinimu „aplenkė“ ilgametį lyderį
Kaip Delfi sakė „Vilmorus“ vadovas V. Gaidys, politikai, kurie turi didesnį nepalankumo įvertinimą, savo pozicijų įprastai ryškiai nepagerina.
„Jie minuso ženklą ilgai turi, kad kas sugrįžtų atgal… Na, gal pas Skvernelį buvo – tai ten, tai ten jis sugebėdavo būti: ir į pliusą, ir į minusą, o daugumoje atvejų kažkaip gana stabilūs tie minusiniai reitingai“, – komentavo sociologas.
Jis pažymėjo, kad persverti savo įvaizdį visuomenės akyse į teigiamą pusę apskritai yra sudėtinga. „Į neigiamą kažkaip greit galima nupulti, prarasti tą reitingą“, – pastebėjo V. Gaidys.
Pašnekovo teigimu, natūralu, kad šių dviejų ministrų – M. Skuodžio ir G. Landsbergio – reitingai po „Belaruskalij“ trąšų tranzito skandalo nukrito.
„Ženklus kritimas. Dabar jis turi 66,4 proc. neigiamų įvertinimų. Aš turiu atsivertęs 2009 metų reitingus – Andriaus Kubiliaus gruodį buvo 66 proc., tai netgi truputį mažiau“, – atkreipė dėmesį sociologas.
„Vilmorus“ vadovas pastebėjo, kad įprastai populiarumo lentelės apačioje su didžiausiu neigiamu vertinimu būdavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Valdemaras Tomaševskis, tačiau dabar už jį, naujausios apklausos duomenimis, lenkia ir G. Landsbergis, ir ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, kurią neigiamai vertina 64,6 proc. respondentų.
„Daug metų Tomaševskis turėjo minusą, kuris buvo didžiausias, „rekordas“, o dabar jis trečias nuo galo“, – pastebėjo V. Gaidys.
V. Tomaševskį neigiamai paskutinėje apklausoje įvertino 58 proc. apklaustųjų.
Politologė: pačių sukurta krizė davė didžiulį smūgį reputacijai
Mykolo Romerio universiteto lektorė Rima Urbonaitė, Delfi komentuodama naujausius „Vilmorus“ reitingus, atkreipė dėmesį, kad G. Landsbergis niekada nebuvo populiarus visuomenės akyse.
„Man atrodo, kad tai yra visiškai nuoseklu, logiška, dėl to, kad mes gruodžio mėnesį matėme skandalus, kurie iš esmės buvo susiję su pačia Vyriausybe ir ypač su Užsienio reikalų ministerija (URM)“, – sakė politologė.
Jos teigimu, ši krizė yra bene pirmoji, kuri visiškai nesusijusi su nuo valdžios nepriklausančiais dalykais, kaip, pavyzdžiui, pandemija, energetikos kainos ar neprognozuojamo Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos pasiųsti migrantai.
„Akivaizdu, kad mes gavome pamoką, jog su tokiais kaimynais, valstybėmis, kuriose demokratijos nerasta, tu turi visada projektuoti patį blogiausią scenarijų. Beje, tas pats turėjo būti ir su Kinija bei Taivanu. Nepanašu, kad buvo ruoštasi blogiausiam.
O ši krizė su kalio trąšomis yra visiškai mūsų vidaus reikalas. Akivaizdu, kad mes to nesuvaldėme ir kol kas to nevaldome, nematome sprendinių“, – akcentavo R. Urbonaitė.
Taip ministrų kabineto reputacijai, pasak jos, buvo suduotas didžiulis smūgis.
„Visuomenė galbūt ir tikėjosi tų „galvų nukirtimų“, kurio nebuvo. Čia galima diskutuoti, kiek jo reikėjo, kiek ne, bet kartais žmonėms tiesiog svarbu tas emocinis garo nuleidimas, kai tu pyksti ir tau reikia tos „raganos, sudegintos ant laužo“. Deja, šito nebuvo ir paaiškinimai buvo sunkiai įtikinantys. Visuomenei reikėjo paprastų, aiškių žinučių, kurių taip pat nebuvo“, – komentavo MRU lektorė.
„Vyriausybė pati susikūrė krizę. Tai nėra tik komunikacinė krizė – ne mes patys sau lūkesčius susikėlėme, kad 8 dieną trąšų tranzitas sustos. Ne, tuos lūkesčius mums sukėlė patys politikai“, – pabrėžė R. Urbonaitė.
G. Landsbergio nepopuliarumas: tobula kombinacija tokiam rezultatui
Kalbėdama apie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko, užsienio reikalų ministro G. Landsbergio prastus reitingus, R. Urbonaitė akcentavo, kad jie yra žemi ne vien dėl „Belaruskalij“ trąšų skandalo.
„Kinijos klausimas, man atrodo, čia taip pat labai svarbus ir dėl Kinijos mes taip pat atsakymų negirdime. Tu gali užsiimti vertybine politika, galvoti vienaip ar kitaip, bet tai, kas šiuo metu vyksta, kelia daugiau ir daugiau klausimų, ar tikrai tai buvo paruoštas veikimas ir ar tikrai Vyriausybėje, o ypač URM buvo paruošti sprendimai, įvertintos galimos pasekmės bei priimti kažkokie amortizuojantys instrumentai, kas neleistų patirti to, ką dabar mes faktiškai patiriame“, – komentavo politologė.
R. Urbonaitė dar priminė, kad G. Landsbergio neigiamam vertinimui įtakos turi ir pavardė, ir atstovavimas konservatorių partijai.
„Dar turint labai rimtą reputacinę krizę dėl kalio trąšų ir pridedant Kinijos atžvilgiu formuojamą politiką tikėtis, kad reitingai nekris, faktiškai neįmanoma. Tai yra tikrai tobula kombinacija tam, kad tas reitingas kristų“, – sakė MRU dėstytoja.
Gali susvyruoti ir pačių konservatorių rinkėjų palaikymas
Pašnekovė priminė, kad G. Landsbergis, skandalui dėl trąšų tranzito pradedant įsisiūbuoti, pareiškė, jog yra pasiruošęs atsistatydinti iš einamų pareigų.
„Tai buvo visiškai ne lyderio, ypač ne didžiausią frakciją turinčios partijos pirmininko elgesys, nes jis tiesiog pasakė: „Jei I. Šimonytė priims tokį sprendimą, tai aš taip ir padarysiu“, nors puikiai suprantame, kiek prireikė dienų, kad G. Landsbergis galiausiai padėtų ant stalo pareiškimą.
Aš manau, kad žmonėms toks, mano supratimu, su lyderyste prasilenkiantis elgesys taip pat labai neimponavo“, – pažymėjo R. Urbonaitė.
Politologė antrino V. Gaidžiui, kad tokiose situacijose pasigerinti reputaciją yra labai sunku arba beveik neįmanoma.
„Dėl G. Landsbergio tikrai nebūčiau optimistė, vien dėl to, kad jis visada buvo vienas nepopuliariausių politikų. Taip, natūralu, kad jis remiasi tik konservatorių lojalių rinkėjų parama, bet kas nėra už konservatorius, tai tikrai visada labai neigiamai jį vertina. Net neatmesčiau tikimybės, jog ir ištikimiausi G. Landsbergio, konservatorių partijos rinkėjai šiandien turi klausimų ir tam tikrų abejonių partijos pirmininko, kuris tuo pačiu yra užsienio reikalų ministras, veikla“, – teigė ji.
Dėl to prielaidų reitingams kilti, anot R. Urbonaitės, daug nėra. Daug šansų pasitaisyti įvaizdį visuomenės akyse nėra ir susisiekimo ministrui M. Skuodžiui.
„Su ministru Skuodžiu, kurį dabar daugelis sužinojo, kad turime, nes manau, kad dalis net nežinojo, kas jis toks ir ką jis veikia, tai mes dabar puikiai pamatėme, kaip visa tai susidėliojo – drįsčiau sakyti, kad mano dar iki šių reitingų išsakytas vertinimas, kad šios reputacinės dėmės politikams išsivalyti veikiausiai gali nepavykti iki pat ministrų darbo pabaigos, turi tam tikros racijos ir aš to neatsiimu.
Net jeigu tu dabar išspręsi tam tikrą problemą, nors čia irgi daug klaustukų, tu tik užglaistysi tai, ką jau padarei blogai. Pakilti iš to tikrai yra nelengva“, – komentavo politologė. Tam, pasak jos, nepadeda ir bendros visuomenės nuotaikos.
„Aš nemanau, kad esant tiek iššūkių, problemų ir krizių ši Vyriausybė gali kažkada tikėtis kokių nors reitingų gerėjimų arba jie bus pakankamai nežymūs. Reikia pripažinti faktą, kad yra daug išorės veiksnių, bet šį kartą yra vidiniai veiksniai, kurie, deja, bet atskiriems ministrams ar visai Vyriausybei geresnio įvertinimo tikėtis neleidžia“, – tęsė R. Urbonaitė.
„Neigiamoms emocijoms priežasčių atsirasti tikrai netrūksta. Tą galime ir matyti“, – pridūrė politologė.
