Gruodžio viduryje Seimas priėmė kitų metų biudžetą, kuris lems, kaip gyvensime kitais metais. Vieni iš reikšmingiausių pokyčių yra didėjanti minimali mėnesio alga (MMA) ir neapmokestinamas pajamų dydis (NPD). Tačiau šios žinios ne visiems – į naudą, mat didėja visi mokesčiai, susiję su MMA, tai labiausiai pajus savarankiškai dirbantieji, o uždirbantieji daugiau nei vidutinį darbo užmokestį dar ir praras kelis eurus per mėnesį.
Praėjusią savaitę Seimas priėmė valstybės ir savivaldybių bei „Sodros“ biudžetus. Socialinės apsaugos ir darbo srityje vieni iš reikšmingiausių pokyčių yra didėjanti minimali mėnesio alga (MMA), NPD senatvės pensijos, tačiau mokesčiai ir įmokos nesikeis, išskyrus tuos, kurie susieti su MMA. Kartu nuo Naujųjų metų įsigalioja ir prievolė mokėti atlyginimus tik pavedimais.
Taigi apie visus finansinius pokyčius, kurie gyventojų laukia 2022 m. – finansų ekspertų apžvalgoje.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė nemano, kad kitąmet mokesčių sistema darbuotojams būtų teisingesnė. Ji tikina, kad atsirandantys papildomi reikalavimai – biurokratinės kliūtys, kurios nemažina šešėlio, bet jį skatina.
Be kita ko, finansų analitikas Marius Dubnikovas gyventojams rekomenduoja kitąmet pradėti daugiau taupyti.
Ar kitais metais gyvensime geriau?
Gruodžio viduryje Seimas priėmė kitų metų biudžetą, vadinamą atlyginimų ir pensijų ar išgyvenimo biudžetu. Vis dėlto finansų analitikas M. Dubnikovas pažymi, kad šis – vienas iš nuobodesnių.
„Išmokų labai daug, auga minimali alga, NPD, ir manyčiau, kad šis biudžetas – vienas iš nuobodesnių, nes jis tiesiog atliepia šiandienos realijas. Nepaisant žmonėms didėsiančių pajamų, jos didžiąja dalimi bus „suvalgytos“ didėjančių kainų. Tai leis žmonėms pajusti ne kažkokį tai pagerėjimą gyvenime, bet nenukentėti nuo situacijos, kurią šiandien turime ekonomikoje“, – kitų metų biudžetą ir kokį poveikį jis turės gyventojams laidoje „Delfi tema“ apibūdina jis.
Pašnekovas išskiria, kad gyventojams reikšmingiausi pokyčiai, numatyti biudžete, – MMA ir NPD augimas. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė D. Čibirienė priduria, kad gyventojams kitąmet tikrai nebus nuobodu.
„Pirmą kartą turėsime dvi NPD formules, anksčiau buvo tik viena. Iki 2023 m. gegužės mėnesio gyventojai teiks ataskaitas, tai bus įdomu pasižiūrėti, kokia bus jų reakcija, kai reikės grąžinti nesumokėtą Gyventojų pajamų mokestį (GPM). Toliau riboto darbingumo asmenims NPD didėja gana stipriai – 15 proc.
O dėl to, kad minimali alga didėja 13,7 proc., ko niekada pas mus nebuvo, tai tikrai pakils kainos, nes darbo užmokesčio sąnaudos įmonės veikloje sudaro gana reikšmingą dalį. Tai dėl šio didėjimo, reikės pakeisti darbo sutartis, ypač tai palies sutartis, kuriose darbo užmokestis buvo iki 730 eurų.
Pavyzdžiui, darbo sutartyje buvo nustatyta 650 eurų alga, tai tokios sutartys turės būti pakeistos, nes kitaip bus Darbo kodekso pažeidimas, jei kalbame apie darbuotoją, kuris dirba kvalifikuotą darbą. Nekvalifikuoto darbo atveju pareigos keisti sutarčių nereikia, jei ir toliau gyventojui bus padidinta alga iki minimalios algos dydžio“, – dėsto pašnekovė.
MMA kilimas sukels domino efektą
Nuo kitų metų MMA didės iki 730 eurų, t. y. beveik 14 proc. Tai – vienas reikšmingiausių MMA padidėjimų per dešimtmetį ir apskritai šalies istorijoje. Tačiau kartu auga ir kainos – Lietuvos bankas prognozuoja, kad gruodį metinė infliacija pasieks 10 proc. Nepaisant to, M. Dubnikovas pažymi, kad gyventojai algų padidėjimą pajus.
„14 proc. algos padidėjimo nejausti bet kuriam žmogui turbūt neįmanoma. Jis tikrai juntamas. Problema iš tiesų, kad prekės brangsta, šiuos metus baigsime greičiausiai su dviženkle infliacija, o tai reiškia, kad realus pagerėjimas arba perkamosios galios padidėjimas gali apsiriboti vos keliais procentiniais punktais, nes pinigus reikės supilti į bakus arba išleisti parduotuvėje. Bet kokiu atveju žmogui bent jau neblogės situacija šiuo aspektu“, – vertina ekonomistas.
Jo teigimu, toks reikšmingas MMA kilimas sukels domino efektą: „Supraskime: anksčiau žmogus gaudavo ne minimalią algą, bet tas, kuris gaudavo minimalią, prie jo labai stipriai priartės. Tada darbdaviui kels klausimų – kodėl esu kvalifikuotas, bet gaunu pajamas kone arti minimumo. Kitais metais darbdaviams bus gana reikšmingas spaudimas kelti atlyginimus.“
Žinia apie augančią MMA – gera ne visiems
Tačiau žinia apie nuo kitų metų augančią MMA gera ne visiems gyventojams. Savarankiškai dirbantiesiems, tiems, kas turi verslo liudijimus arba vykdo individualią veiklą pagal pažymą, automatiškai didėja visi mokesčiai, kurie skaičiuojami nuo MMA.
„Verslo liudijimo kainos dalis, kuri susideda iš „Sodros“ mokesčių, padidėja beveik 14 proc. Tai gyventojai jau pajus, jiems verslo liudijimas pabrangs mažiausiai 14 eurų per mėnesį, jei savivaldybė dar nepadidins GPM dalies.
Jei asmuo vykdo veiklą pagal individualią pažymą, ir kas mėnesį mokėdavo 44,8 Eur Privalomojo sveikatos draudimo įmokas, tai nuo kitų metų bus 50,95 Eur. Įmokos per mėnesį didėja 6,14 Eur.
Mokesčiai didėja visiems asmenims, kurie nusprendė patys mokėti savarankiškai Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas, kad gautų pensiją“, – vardija D. Čibirienė.
Didėja pensijos kaupimo procentas
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė atkreipia dėmesį, kad nuo kitų metų didėja ir papildomo pensijos kaupimo procentas. Gyventojai, kuriems į pensijų fondą dabar pervedama 2,4 proc. algos, nuo kitų metų bus pervedama 2,7 proc.
„Dabar yra 3 proc., 2,4 proc. arba 0 proc. (jeigu nepasirinkę), tai nuo kitų metų 2,4 proc. pavirs į 2,7 proc. Negana to, iki 2022 metų liepos 1 d. įsijungia antra pakopa. Tai reiškia, kad „Sodra“ visus, kurie atsisakė dalyvauti papildomame kaupime, vėl įtrauks, jei iki birželio 30 d. nepasakys, kad nori būti įtraukti į kaupimą. Įtraukimas reiškia, kad iš įvairių pajamų, kurios apmokestinamos VSD įmokomis, bus atskaičiuojama papildomam kaupimui“, – pažymi D. Čibirienė.
Kas pajus NPD naudą, o kas ne?
Kitas svarbus pokytis, susijęs su MMA, yra tai, kad kitais metais keičiasi mokesčių lengvata, vadinamasis NPD, tačiau panašu, kad ne visiems į teigiamą pusę. Naudą pajus gyventojai, gaunantys iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU), jiems padidės atlyginimas į rankas.
Be to, skaičiavimuose primą kartą bus taikomos dvi formulės. Dėl antrosios taikymo daugiau uždirbantieji gyventojai neteks maždaug 38 eurų per metus.
„Antroji formulė bus taikoma gyventojams, kurių mėnesio pajamos „popieriuje“ – didesnės nei 1678 eurų (iki 2864 eurų). Ji išlieka tokia pati, nes iš jos išmetė minimalią algą. Jei to nebūtų, gyventojai per mėnesį būtų gavę maždaug 3 eurais daugiau. Tačiau dabar dėl MAA didėjimo, bet dėl to, kad ji yra išmesta iš formulės, pajamos kaip ir sumažės. O uždirbantiems daugiau nei 2864 eurus – vienodai, kas daroma su NPD, nes jis jiems netaikomas“, – komentuoja D. Čibirienė.
Finansų analitikas atkreipia dėmesį, kad nors mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms suteikiama didesnė lengvata, vidurinioji klasė lieka nuošalyje.
„Lietuvos verslas yra ne kartą pasisakęs, kad NPD būtų gerai sulyginti su MMA, ir neįvedinėti naujų formulių. Mes dabar ne tik, kad nepalengvinome sistemos, bet ji dar labiau pasunkėjo – atsirado papildomų skaičiavimų. Jau kelerius metus iš eilės itin stipriai orientuojamasi į mažiausias pajamas uždirbančius žmones, bet yra tarsi pamirštama apie vidurinės klasės atstovus, t. y. jaunos šeimos, jauni specialistai, kurie uždirba 1-2 VDU. Jie paliekami nuošalyje. Maža to, jiems pakeičiama formulė, kuri leidžia sumokėti dar papildomus kelis eurus. Dėl to šiek tiek gaila“, – komentuoja M. Dubnikovas.
Alga tik pavedimu nesumažins šešėlio
Dar vienas itin svarbus kitų metų pokytis – visi su darbo santykiais susiję mokėjimai turės būti išmokami tik į darbuotojo mokėjimo sąskaitas. Tai reiškia, kad darbdaviai nebegalės darbuotojams algų mokėti grynaisiais.
„Ši tvarka, kaip buvo transliuojama, reikalinga, kad šešėlinės algos būtų mokamos oficialiai. Ji tikrai šešėlinių algų iš šešėlio neištrauks. Tik apsunkins mažam verslui, kuris turėjo daug grynųjų pinigų, algų išmokėjimą. Jiems bus sunkiau dirbti. Kalbu apie periferiją. Vilniuje ir kituose didmiesčiuose, manau, apie 90 proc. įmonių iš viso neturi grynųjų ir viską moka per banką. Tačiau kalbant apie kaimus ir mažesnius rajonus, ten tikrai „vaikšto“ grynieji, nes ten brangus atsiskaitymas kortelėmis.
Pirmiausia galbūt reikėjo išspręsti tokio atsiskaitymo klausimą – kodėl verslas jo nesirenka, o po to įvesti prievartos mechanizmą, kai darbuotojas nebegali pasirinkti, kaip norėtų gauti algą: grynais ar pavedimu, nes yra griežtas nurodymas tik į banko sąskaitą. Jis nebegali pasakyti, kad dalį algos pervestų į vaiko, žmonos ar mamos sąskaitą“, – sako auditorių ir buhalterių atstovė.
Ji akcentuoja, kad jei darbuotojas nepateiks banko sąskaitos numerio, darbdavys negalės jam mokėti algos. Nemokės tol, kol nepateiks sąskaitos numerio.
„Dabar, kai į banką gali patekti tik užsirašęs, ir jeigu tu gyveni kaime, kuriame artimiausias bankas yra už 20 kilometrų, neturi automobilio, o viešasis transportas nėra taip lengvai pasiekiamas, gali būti sudėtinga“, – apie galimus sunkumus gyventojams kalba pašnekovė.
Anot M. Dubnikovo, lygiagrečiai šiam sprendimui verslas yra siūlęs drausti atsiskaityti grynaisiais ir verslui: „Čia dar viena bėda. Nemanau, kad šis siūlymas dėl darbuotojų – į jų korteles pervesti pinigus – išspręs šešėlį, bet verslas su verslu atsiskaito grynaisiais, čia – daug erdvės pilkesniems dalykams, ypač su akcizinėmis prekėmis, kai atsiskaitoma už alkoholį. Tada kyla didelė pagunda išvengti ne tik Pridėtinės vertės mokesčio (PVM), bet ir akcizo. Tai su šiuo klausimo sprendimu reikėtų kitais metais pajudėti.“
Gyventojai pajus ir augančius akcizus
Be kita ko, kitąmet didės akcizai rūkalams ir alkoholiui, o nuo 2023 m. planuojami ir akcizai degalams. Pasak ekonomisto, vienareikšmiškai tai atsilieps ir gyventojų piniginėms.
„Gerai tai, kad numatytas akcizų didinimo planas, kuris apibrėžtas per trejus metus iš eilės. <...> Akcizai turi didėti, nes tai – nuodėmės mokestis už viską, kas mums nesveika ar teršiame sudeginę kurą. Už tai turime susimokėti, nes tai daro šiuos produktus nepatogius, ir mes galbūt keičiame savo įpročius“, – sako finansų analitikas.
Rekomenduoja pradėti taupyti
Apibendrindama D. Čibirienė nemano, kad kitąmet mokesčių sistema darbuotojams būtų teisingesnė. Ji tikina, kad atsirandantys papildomi reikalavimai – biurokratinės kliūtys, kurios nemažina šešėlio, bet jį skatina.
„Tokio teisingumo neatsirado, atvirkščiai – žmogus dirbo ir užsidirbo legalią algą, ir dabar ji taps iki galo legali, jei jis gaus algą tik per banką. Atsiras daugiau kliūčių, pavyzdžiui, statybininko kortelė arba skaidriai dirbančiojo asmens kodas. Gali tvarkingai mokėti mokesčius, bet tau dar reikės turėti kodą, o jei jo neturi, tampi neskaidriai dirbančiuoju. Atsiranda daugiau reikalavimų, kad būtum laikomas teisingai mokančiu mokesčius arba teisingai dirbančiu“, – teigia ji.
M. Dubnikovas gyventojams rekomenduoja kitąmet pradėti daugiau taupyti.
„Reikia taupyti visada nuo pirmo euro, kurį gauname. Ir taupyti reikia ne juodai dienai, o kad tokių nebūtų, t. y. reikia taupyti baltoms dienoms. Kitais metais ypač turėtume grįžti prie taupymo, nes reikia suprasti, kad įtampos kitąmet bus labai didelės, t. y. energijos, žaliavų ir kitos kainos didėja, viskas brangsta. Tai vyksta dėl to, kad žmonės išlaidauja. Tai kai daug kas išlaidauja, geriau elgtis priešingai ir jaustis šiek tiek saugesniu. Palinkėjimas – atsidėti 10 proc. nuo atlyginimo, jei to nedarėte“, – sako finansų analitikas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
