Nuo gruodžio 28 dienos keisis galimybių paso (gpaso) išdavimo tvarka. Jis nebebus išduodamas tiems, kuriems po antrojo skiepo nuo COVID-19 ligos praėjo daugiau nei 7 mėnesiai, o sustiprinančioji vakcinos nuo koronaviruso dozė dar negauta. Ši tvarka visuomenėje sukėlė nemažai klausimų.
Plačiau apie šiuos pokyčius trečiadienį papasakojo ir į aktualius klausimus atsakė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė, Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narė, VU profesorė Ligita Jančorienė bei „Registrų centro“ Paslaugų valdymo direktorė Diana Vilytė.
Vaikams „gpaso” reikės ne visur
A. Bilotienė Motiejūnienė aiškino, kad po sustiprinančios dozės „gpasas” įsigalioja iškart ir neturi galiojimo termino.
Vaikams nuo 12 metų „gpasas” suteikiamas ne tik po vakcinos, tačiau ir po greitųjų testų, kurie periodiškai atliekami ir mokyklose kaupinių metodu. Toks „gpasas” galioja savaitę. Taip pat „gpasą” vaikams suteikia testas, atliktas mobiliajame punkte.
„Vaikams formaliam, neformaliam ugdymui „gpaso” nereikia ir nereikės, to nėra numatyta. Susiję renginiai su ugdymu, gali būti baseinas, teatras, kino teatras, taip pat nebus reikalaujamas „gpasas”. Tačiau, jei veikla po pamokų, kas vyksta ne su mokykla, tai yra teatras, kinas, turėtų vaikas pateikti nuo 12 metų ir 2 mėnesių „gpasą”. Taip pat tikrinant gali paprašyti ir asmens dokumento, tiktų ir moksleivio pažymėjimas“, – kalbėjo viceministrė.
„Įsijungs“ ir persirgimo taisyklė
„Registrų centro“ Paslaugų valdymo direktorės D. Vilytės teigimu, nuo gruodžio 28 dienos žmonėms, kurie pasiskiepijo vėliau nei birželį, kol kas niekas nepasikeis. „Gpasas” bus tikrinamas tomis pačiomis programėlėmis, kaip ir anksčiau.
„Reikėtų atkreipti dėmesį į žmones, kurie turėjo du skiepus ir persirgo. Ši grupė 28 dieną privalės atsinaujinti „gpasą”. Iki 27 dienos jiems galioja algoritmas du skiepai, o po to „įsijungs“ persirgimo taisyklė. Į tai reikėtų atkreipti dėmesį šiai tikslinei grupei, kurie pasiskiepijo ir tada susirgo“, – sakė D. Vilytė.
Laukia pokyčiai ir dėl antikūnų tyrimo įtraukimo į „gpasą”
A. Bilotienė Motiejūnienė taip pat užsiminė, kad artimiausiu metu planuojama persvarstyti galimybę įtraukti serologinių antikūnų tyrimo rezultatus į „gpaso” išdavimo tvarką, nes, įvertinus omikron atmainos plitimą, svarstomas šio klausimo aktualumas. Be to, esą skirtingų laboratorijų atliktų serologinių antikūnų tyrimų rezultatai yra prieštaringi.
„Šiuo metu, pagal Vyriausybės nutarimą, atlikę antikūnų tyrimą galima turėti „gpasą” 60 dienų. Tačiau iš situacijos, kurią turime šiandien, matome, kad laboratorijose antikūnai labai skirtingai interpretuojama arba laboratorijos turi labai skirtingus titrus.
Tačiau dabar, kai turime omikron, kai žinome, kad ne visos šalys taiko antikūnų testą „gpasui”, planuojame svarstyti apie tai, kad šiuo metu būtų labai abejotinas „gpaso” galiojimas. Tačiau, kaip minėjau, šiuo metu teisės aktuose tokia galimybė yra“, – priminė viceministrė.
Antikūnų titras, anot A. Bilotienės Motiejūnienės, labiau skirtas nusistatyti, ar jau reikia trečios dozės, ar dar verta palaukti. Visgi, abejotinas antikūnų tyrimo tikslingumas, kai po ligos ar vakcinacijos praeina 6 mėnesiai, o žmogus vis dar nenori pastiprinančios dozės.
„Pasikartosiu – šiuo metu galioja serologinis antikūnų tyrimas „gpasui” 60 dienų, jei jis yra tinkamas. Tačiau tuo pačiu, įvertinus atmainą, kas šiandien vyksta Europoje, pasaulyje, svarstomas šio klausimo aktualumas ir keitimas“, – teigė A. Bilotienė Motiejūnienė.
Profesorė L. Jančorienė pridūrė, kad labai nedaug šalių naudoja serologinius antikūnų tyrimus kaip reikšmingą rodiklį vertinant vakcinų efektyvumą. Netgi atvirkščiai – skatina jų nenaudoti.
„Manau, kad būtų visai teisingas sprendimas, jei serologinių tyrimų buvimas, atlikimas būtų eliminuotas iš teisės aktų. Vienintelis svarbus dalykas, jei atlikus antikūnų tyrimą jų neaptinkame. Tada tikrai galime žinoti, kad žmogus turi imunosupresinę būklę, vertinti žmogaus būklę ir galvoti kitas profilaktikos priemones. Tačiau serologiniai atsakymai tiesiogiai nekoreliuoja su atsaku į vakcinas“, – aiškino profesorė.
Revakcinuotis galima ir anksčiau
Pasak profesorės L. Jančorienės, jau sukaupta pakankamai duomenų, kad asmenys, pasiskiepiję pagal pilną vakcinacijos sistemą ir turintys normalų imunitetą, antikūnų prieš koronavirusą įgauna, tačiau imunitetas laikui bėgant po truputį blėsta.
Po 4 mėnesių apsauga ima stipriai mažėti. Tai, pasak profesorės, itin gerai matėsi prasidėjus delta bangai.
„Prasidėjus delta bangai, vasaros pabaigoje, kai matėme augantį susirgimų skaičių, tarp jų buvo ir skiepyti asmenys. Kitų šalių ekspertai, kurie revakcinaciją pradėjo anksčiau, pateikė daugiau duomenų dėl sustiprinančios dozės. Ja pasiskiepijus, pasiekiamas beveik toks pat efektyvumas, koks buvo po pirmų 2 skiepų praėjus pirmam mėnesiui po skiepų“, – sakė profesorė.
Visgi, kalbant apie asmenis, kurie turi itin prastą imuninę sistemą, pavyzdžiui, po organų transplantacijos ar onkologinių ligų, net po 2 vakcinos dozių gali nesusidaryti pakankamai antikūnų. Taip pat gali būti ir po 3 vakcinos dozės, tad sustiprinanti dozė jiems rekomenduojama praėjus vos mėnesiui po pirminės vakcinacijos.
Kaip teigė prof. L. Jančorienė, revakcinacija itin svarbi atsiradus omikron atmainai. Europoje nutarta, kad dėl šios atmainos revakcinacija gali būti leidžiama visiems asmenims praėjus vos 3 mėnesiams po 2 dozės.
„Yra galimybė skiepytis sustiprinančia doze praėjus 3 mėnesiams“, – teigė L. Jančorienė.
Taip pat svarstoma, ką daryti dėl žmonių, kurie jau persirgo COVID-19.
Taip pat, anot L. Jančorienės, persirgusiems ir pasiskiepijusiems dviem dozėmis rekomenduojama revakcinuotis po 6 mėnesių.
Pasak prof. L. Jančorienės, jei nuo paskutinės vakcinos dozės arba ligos praėjo daugiau nei 6 mėnesiai, rekomenduojama revakcinacija.
„Skiepai ir vakcina duoda geriausią imuninį atsaką, tačiau ir po ligos imuninis atsakas blėsta“, – kalbėjo gydytoja.
Vicemninistrė: „Gpasas” nėra toks didelis suvaržymas“
Spaudos konferencijoje buvo paklausta, kaip vertinama, jog Prezidentas dėl „gpaso” vaikams nuo 12 metų žada kreiptis į Konstitucinį teismą. Pasak A. Bilotienės Motiejūnienės, reikia suprasti, kad tokio amžiaus vaikai yra daug judantys, susitinkantys su draugais, tad dėl to kyla daug protrūkių mokyklose.
„Nuomonė tokia, kad turėtų būti „gpasas” ir tikrai tai nėra toks didelis suvaržymas“, – kalbėjo viceministrė.
Šiai nuomonei pritarė ir prof. L. Jančorienė.
„Anksčiau mažiau kalbėjome apie pokovidinį sindromą. Kuo toliau, tuo daugiau atsiranda duomenų, kad ir vaikai, persirgę net nesunkiomis COVID-19 formomis, pasekmes gali pajausti vėliau, savo brendimo laikotarpiu.
Nebuvo atidžiai nagrinėjama, koks procentas vaikų pakliuvo į stacionarą. Paaiškėjo, kad kai kuriems reikėjo reanimacijos. Ir tarp vaikų pasitaikė vidutine ar sunkia forma sirgusių“, – pastebėjo profesorė.
Vaikams nuo 12 iki 18 metų „gpasas” yra neterminuotas. Tai reiškia, kad ir po gruodžio 28 dienos jiems „gpasas” be trečios vakcinos dozės galios ir toliau. Vaikams trečiosios dozės gauti dar neleidžiama.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
