Vyriausybė pritarė mažų mokyklų reorganizavimui, jungtinių klasių naikinimui – Kas vyksta Kaune

Vyriausybė pritarė mažų mokyklų reorganizavimui, jungtinių klasių naikinimui

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Nuo kitų metų mokyklose nebebus galima jungti 5-8 klasių, taip pat nebebus leista jungti daugiau nei dviejų pradinukų klasių.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtus mokyklų tinklo kūrimo taisyklių pakeitimus, kuriais taip pat numatoma nuo 2022-ųjų priimti sprendimus dėl pradinių mokyklų, pagrindinių mokyklų ir progimnazijų, kuriuose mokosi 60 ir mažiau mokinių, reorganizavimo arba likvidavimo.

Ši nuostata negalios nevalstybinėms mokykloms, vaikų socializacijos centrams, specialiosioms mokykloms, specialiojo ugdymo centrams.

Klasėje – bent aštuoni moksleiviai

Siūloma, kad jau nuo kitų mokslo metų finansavimas nebūtų skiriamas mažiau nei aštuonis mokinius turinčioms 1–10 klasėms ir mažiau nei 12 mokinių turinčioms klasėms, kuriose ugdoma pagal vidurinio ugdymo programą.

Tokias klases išlaikyti galėtų savivaldybės savo biudžeto lėšomis. Mažesnį moksleivių skaičių dar siūloma leisti, kai tai yra jungtinė klasė, tautinių mažumų klasė, ar lietuviška klasė Vilniaus, Šalčininkų rajonų ir Neringos savivaldybėse.

Šiuo metu leidžiama jungti iki keturių pradinukų klasių, 5–8 klasėse galima jungti dvi gretimas klases, 9–10 klasės nejungiamos, o trečioje ir ketvirtoje gimnazinėse klasėse kai kuriais atvejais gali būti viena maža 12 moksleivių klasė.

Remiantis projektu, nuo kitų mokslo metų gimnazijose bus privalu sudaryti ne mažiau dvi trečias gimnazijos klases, išskyrus tautinių mažumų mokyklas arba jei gimnazija yra vienintelė savivaldybės teritorijoje ir pan. Gimnazijose, kuriose leidžiama viena trečioji gimnazijos klasė rekomenduojama, kad joje būtų ne mažiau kaip 21 mokinys – nuo 2024-ųjų ši nuostata taps privaloma.

Nuo 2026-ųjų, išskyrus minėtas išimtis, taip pat išimtis menų, sporto krypties įstaigoms, būtų reikalaujama sudaryti ne mažiau nei dvi trečiąsias gimnazijos klases, kuriose mokytųsi mažiausiai 31 mokinys.

Ministrė: siekis – sudaryti vienodas galimybes

Ministerijos teigimu, inicijuojamos pertvarkos didesnėse klasėse leis pagerinti moksleivių socialinius įgūdžius, jie bus mokomi pagal jiems aktualų ugdymo turinį, pradinukai gaus daugiau individualaus dėmesio, apskritai pagerės 1–8 klasių mokinių ugdymo sąlygos.

Pabrėžiama, kad po pertvarkos daugiau mokytojų turės galimybę dirbti visu etatu, daugiau lėšų bus skiriama ugdymui ir neformaliam švietimui, o ne administravimui.

Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad diskusijos dėl šių pakeitimų vyko nuo ankstyvo pavasario, jie turėtų pasijusti jau nuo kitų metų rugsėjo.

„Priėmėme sprendimą stiprinti ugdymo kokybę, mažinti ugdymo pasiekimo skirtumus tarp savivaldybių, kurie labai ryškūs, ir sudaryti vienodas galimybes vaikams mokytis geroje mokykloje, nesvarbu kur jis gyvena – mieste, kaime ar priemiestyje. Toks pagrindinis tikslas“, – BNS sakė ministrė.

Anot J. Šiugždinienės, mokinių skaičiaus kartelė keliama, nes specialistai įžvelgia moksleivių skaičiaus sąsajas su ugdymo pasiekimais, galimybės pasirengti stojimui į aukštąsias mokyklas.

Pertvarkas rugsėjį pajus 4 tūkst. vaikų

Pasak jos, jungtinėse klasėse mokosi apie 4 tūkst. vaikų, tad pertvarka juos turėtų paliesti jau kitą rugsėjį.

Tuo metu vėlesnių planų sujungti mažas, iki 60 vaikų turinčias mokyklas, įgyvendinimas, ministrės manymu, neturėtų būti probleminis.

„Tai tikrai neturėtų būti didelė problema, tai, manau, labai teigiamas žingsnis. Palyginimui, galime pateikti, kad kaimiškose mokyklose vidutinis mokinių skaičius vienam mokytojui daug kur siekia tik aštuonis, kai EBPO vidurkis yra maždaug 13 mokinių. Kai kur turime situacijų, kad vienam mokytojui tenka trys mokiniai. (…) Siūlytumėme jas organizuoti arba likviduoti, jei jos yra visiškai mažytės ir ten yra tik keli vaikai klasėje“, – kalbėjo ministrė.

Ministerija siūlo, kad tokios mokyklos galėtų tapti didesnių įstaigų padaliniais.

„Tai reiškia, kad joms prasiplečia ir neformalaus ugdymo galimybės, ir taip pat galimybės mokytojams dirbti pilnesniu etatu, gauti didesnį atlyginimą, galimybė naudotis bendra infrastruktūra. Matome daug privalumų ir nemanome, kad tai būtų problema“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.

Ministerijos duomenimis, dabar 89 šalies mokyklose ir 50 pagrindinio ugdymo skyrių mokosi 60 arba mažiau mokinių. Viceministras Ramūnas Skaudžius BNS patikslino, kad sprendimus jungtis turės priimti turės apie 80 mokyklų.

Siūlė švelninti reikalavimus

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skaičiavimu, pertvarkai įgyvendinti jau kitąmet reikės apie 14 mln. eurų – pinigai bus skiriami išeitinėms išmokoms, moksleivių pavėžėjimui, naujiems pedagogams pritraukti.

Lietuvos savivaldybių asociacija siūlė visiškai neatsisakyti mažesnių nei aštuonių moksleivių klasių finansavimo, o skirti bent 50 proc. lėšų – likusią dalį dengtų savivaldybės. Taip pat reikalavimą turėti ne mažiau nei dvi trečiąsias gimnazines klases siūloma taikyti 20-čia, o ne 30-čia kilometrų nuo kitų įstaigų nutolusioms gimnazijoms.

Be kita ko, ministerija svarstys įtvirtinti ir laiko, kiek daugiausiai gali užtrukti kelionė į ir iš mokyklos, matmenį – svarstoma, kad tai galėtų būti iki dviejų valandų.

Ministerija atsižvelgė į savivaldybių asociacijos ir savivaldybių prašymus dar leisti jungti ne tik dvi gretimas, bet bet kurias pradinukų klases.

Iš viso Lietuvoje veikia 399 gimnazijos tipo mokyklos, beveik pusėje jų yra tik po vieną gimnazijos klasę, jose mokosi 3,1 tūkst. moksleivių, didesnėje dalyje tokių klasių moksleivių skaičius nesiekia 20-ies. Iš pradinių mokyklų, 40-yje veikia jungtinės klasės, kuriose mokosi trijų arba keturių klasių pradinukai.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA