Pirmajai šalnai kandant laukus netoli Sitkūnų, prie vieno sklypo būriavosi grupelė verslininkų, rajono savivaldybės darbuotojų ir interesantų iš aplinkinių gyvenviečių. Čia, palei „Natura 2000“ priklausančio miško ribą, ketinama statyti asfaltbetonio gamyklą. Gyventojai susirūpino dėl saugomų gyvūnų ir žmonių gerovės, tuo metu verslininkai ant stalo deda Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (VSTT) pateiktą išvadą – florai ir faunai gamykla esą nepakenks, o mišką sergėti planuojama specialia sankasa.
Nors asfaltbetonio gamyklai adresu Industrijos parko g. 38, Sitkūnų k., statybos leidimas dar neišduotas, čia jau suvežta dalis įrangos, kuri, anot „Kauno kelių statybos“ direktoriaus Ryčio Darginavičiaus, bendrovei priklausančiame sklype yra tiesiog sandėliuojama ir restauruojama.
R. Darginavičius pasakojo, kad pakankamai nuo gyvenviečių nutolusio ploto su reikalinga infrastruktūra ieškota bemaž pusantrų metų. Pasirinktas sklypas, nuo A1 magistralės pasiekiamas murzinu pro „Dojus agro“ einančiu keliuku, iš pažiūros tikrai nuošalus – sujudimas kilo todėl, jog jis prisišliejęs prie saugomo Babtų-Varluvos miško, o piečiau esančio Paparčių kaimo gyventojams kilo klausimų ir dėl žmonių sveikatos.
Apkaltino nelegaliomis statybomis
R. Darginavičiaus pasirašytas kvietimas susitikti lapkričio viduryje išsiųstas Babtų, Sitkūnų, Muniškių, Užliedžių bendruomenėms bei Kauno rajono savivaldybei. „Kauno kelių statybos“ direktorius aiškino, kad gamyklos statybas geriausiu atveju planuojama pradėti kitų metų vasarą, o dabartinėje projekto stadijoje apie jį viešinti neprivaloma ir pristatymas surengtas geranoriškai, vienai gyventojai pasirodė, kad susitikimas gerokai pavėluotas.
Lapkričio 22-ąją redakciją pasiekusiame anoniminiame el. laiške visu rimtumu dėstoma, kad Kauno rajono savivaldybėje ant „Natura 2000“ teritorijos ribos galimai nelegaliai pastatyta asfaltbetonio gamykla.
„Kol gyventojai naiviai laukia atsakymo iš Aplinkos apsaugos agentūros dėl poveikio aplinkai vertinimo (PAV) reikalingumo, per pora mėnesių mūsų pašonėje išdygsta šis monstras! Be gyventojų sutikimo (pasisakiusių prieš parašai įteikti Kauno r. merui Valerijui Makūnui), be išankstinio pranešimo apie ketinimus tokią gamyklą statyti mūsų pašonėje, slepiant, kur buvo galima susipažinti su gamyklos projektu ir teikti pasiūlymus dėl PAV!“ – audringai rašoma „Kas vyksta Kaune“ siųstame laiške.
Moteris įžiūrėjo konspiracijos teoriją kvietime nurodytame adrese, kuriame gatvės pavadinimas netikslus – dėl to esą nė vietiniai gyventojai nežino, kur ketinama vykdyti statybas. Visgi Kauno rajono valdininkai apie planus neva žino kuo puikiausiai, tik „kas vyksta už poros šimtų metrų pasidomėti nesiteikė“.
Jeigu, pasak gyventojos, ir žinojo neoficialiai, tai dabar jau žino tikrai, mat į pristatymą lapkričio 22 d. atvyko Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Šukevičius, kuris domėjosi taikysimomis apsaugos priemonėmis ir ragino duoti gerą toną tolesniam industriniam teritorijos vystymui. Tiesa, kad apie projektinius pasiūlymus Industrijos parko gatvėje Kauno rajono savivaldybės portale nėra nė žodžio, bet verslininkų aiškinimu, ši fazė tiesiog dar nepasiekta.
Žada dirbti trečdaliu pajėgumo
Kaip nurodoma UAB „Infraplanas“ parengtoje studijoje, „Kauno kelių statyba“ veiklą planuoja vykdyti 3,9 ha ploto sklype, kuriame ūkinei veiklai būtų skirta 2,2 ha. Ši teritorija dabar užsėta pasėliais, o įgyvendinant projektą butų statomas konteinerinis administracijos pastatas be pamatų, 1000 t pajėgumo asfaltbetonio maišyklė, sandėliavimo zonos dolomitui ir granitui, bitumo lydykla su specialiomis cisternomis bei stovėjimo aikštelė lengviesiems automobiliams.
Dar dviem bendrovėms, užsiimančioms žemės ūkio technikos nuoma ir birių krovinių gabenimu, vadovaujantis R. Darginavičius „Kas vyksta Kaune“ sakė, kad Sitkūnuose projektuojama gamykla maišys įvairių frakcijų skaldą ir žvyrą bei taip išgaus asfaltą.
„Mūsų gamyklos teorinis maksimalus gamybinis pajėgumas yra 90 tonų asfalto per valandą. Visi taršos, garso modeliavimai ir tyrimai buvo atlikti vertinant 2-3 kartus didesnius pajėgumus, o pirmus 2-3 metus mes planuojame dirbti daugiausia 30 proc. pajėgumu, tai būtų 2-3 dienos per savaitę šiltuoju laiku, gaminat iki 30 tonų asfalto per valandą“, – naujienų portalui paaiškino R. Darginavičius, pridėjęs, kad dirbti neplanuojama savaitgaliais ar švenčių dienomis.
„Sodros“ duomenimis, „Kauno kelių statyboje“ šiuo metu dirba 4 apdrausti asmenys, o vidutinis atlyginimas čia siekia 648,44 eurus. Socialinio draudimo įsiskolinimų bendrovė neturi. Projekto pristatyme darbingai nusiteikę vietiniai klausė verslininko, ar neduotų šis paplušėti – R. Darginavičius jiems mielai suteikė kontaktus ir teigė laukiantis laiškų.
„Kauno kelių statybos“ vadovas taip pat neoficialiai pasižadėjo išasfaltuoti molėtą Industrijos parko gatvę. Vis dėlto ne visus pristatymo dalyvius sužavėjo gamyklos teiksima nauda – viena Paparčių gyventoja tikino, kad jau dabar gyvenvietę supantys eglynai džiūva, o įgyvendinus projektą ir užkūrus kaminus, jos manymu, bus per vėlu kažką daryti.
Saugomi paukščiai ir augmenija
Pagal „Infraplano“ projektų vadovo Tado Vaičiūno naujienų portalui pateiktus dokumentus, „Natura 2000“ teritorijai priklausantys Babtų-Varluvos miškai užima 4418,77 ha plotą, o su saugomu plotu ribojasi rytinė apie 270 m ilgio gamyklos sklypo kraštinė. Saugoma teritorija įsteigta siekiant išsaugoti miškų ekosistemą ir išlaikyti vidutinio genio bei baltnugario genio populiacijas.
Remiantis 2019-ųjų lapkritį suformuotu Valstybinės saugomų rūšių informacinės sistemos išrašu, greta „Kauno kelių statybai“ priklausančio sklypo yra užfiksuotos penkios saugomos floros ir faunos rūšys, jos stebėtos septynis kartus.
Nuo kelių šimtų metrų iki maždaug kilometro atstumu nuo asfaltbetonio gamyklos teritorijos pastebėtas drugys baltmargė šaškytė, paukščiai baltnugaris genys, juodoji meleta, mažasis erelis rėksnys ir reta samana plunksninė pliusnė, auganti tik senuose miškuose. Kai kurios minėtų rūšių įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą.
Tiesa, meletos ir pliusnės čia paskutinįkart stebėtos daugiau nei prieš 15 metų, genių požymių rasta 2012 m., šaškyčių – 2015 m., o erelių – 2016 m. Šis plėšrus paukštis, lizdą įprastai kraunantis eglėje prie kamieno, pastebėtas gyvas, kai kiti gyvūnai nugirsti ar aptikta jų buvimo žymių.
Triukšmą malšins sankasa
„Infraplano“ parengtoje ir biudžetinės įstaigos VSTT direktoriaus Alberto Stanislovaičio pasirašytoje išvadoje teigiama, kad planuojama ūkinė veikla (asfaltbetonio gamyba – aut. past) negali daryti reikšmingo neigiamo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms ir dėl to esą neprivaloma atlikti numatomos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo.
Veiklos elementų, galinčių sukelti reikšmingą poveikį „Natura 2000“ teritorijoms, anot „Infraplano“ specialistų, nėra, nes analizuojamas sklypas nepatenka į paukščių ir buveinių apsaugai svarbias Babtų-Varluvos miškų teritorijas, o su jomis tik ribojasi. Be to, gamyklos statybos nebūtų vykdomos kovo-gegužės mėnesiais, kai poruojasi ir jauniklius augina baltnugariai, vidutiniai margieji geniai bei kiti paukščiai.
Rytinėje sklypo dalyje „Kauno kelių statyba“ ketina suformuoti triukšmo slopinimui skirtą mažiausiai 3 m aukščio ir 5 m pločio sankasą. Ši būtų apželdinta visžaliais medžiais ar krūmais, o pietrytiniame kampe augantys uosiai įrengiant sankasą būtų išsaugoti.
Apie pusę sklypo, kuri nebus užstatyta, numatyta rekultivuoti į natūralią pievą, kuri būtų šienaujama ne dažniau nei dukart per metus. Toks režimas reikalingas mažojo erelio rėksnio buveinių apsaugai, mat šis paukštis maitinasi šalia miškų plytinčiose pievose, kirtimuose, pelkėse, o peri miškingų plotų pakraščiuose. Teritorijos rekultivacijai ir pylimams būtų naudojamas to paties sklypo dirvožemis.
Beje, jei interesantai norėtų pamatyti, išgirsti ir užuosti, kas laukia Sitkūnų, analogiški įrenginiai, pažymėjo R. Darginavičius, veikia „Kauno tiltų“ asfaltbetonio bazėje Pagrybio kaime, netoli aukščiausios automagistralės Kaunas-Klaipėda vietos.
