Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica” geležinkelio tilto per Nerį konkursą laimėtojus Ispanijos įmonei, kurią kontroliuoja Kinijos valstybinė kompanija, „Lietuvos geležinkeliai“ teigia kreipęsi į Nacionalinio saugumo komisiją.
Bendrovė pranešė, jog dėl konkursą laimėjusios „Puentes y Calzadas Infraestructuras“ į komisiją kreipėsi lapkričio 10 dieną ir paprašė įvertinti įmonės atitiktį nacionalinio saugumo interesams.
Pasak LTG Verslo saugumo vadovo Rolando Šlepečio, nors naujojo tilto per Nerį pirkimo procedūros baigtos, tačiau sutartis dar nepasirašyta Ji gali būti pasirašyta tik gavus komisijos pritarimą.
„Komisijai pateiktos visos LTG žinomos rizikos, tarp kurių ir ispanų įmonės sąsajos su Kinija“, – pranešime sakė jis.
Pasak R. Šlepečio, LTG grupės įmonės vadovaujasi Viešųjų pirkimų įstatymu, kuriame nėra numatyta, kad paslaugų teikėjas negali dalyvauti konkurse, pavyzdžiui, dėl akcininkų struktūros.
„Viešuosiuose pirkimuose svarbiausias kriterijus – ekonominis naudingumas. Įmonė laimėjo konkursą, nes pasiūlė mažiausią kainą – 62,5 mln. eurų. Projektas gavo didžiausią balų skaičių – 100. Dabar jau Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisijos sprendimas nulems kas bus naujo geležinkelio tilto per Nerį rangovas. Mes atsakingai vykdysime komisijos sprendimą“, – teigė R. Šlepetys.
LTG į vyriausybinę komisiją kreipėsi, nes sandorio vertė viršija 10 proc. praėjusių finansinių metų metinių „LTG Infra“ pajamų bei sandorio šaliai būtų suteikiama teisė dalyvauti įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą „Rail Baltica“.
Naujas geležinkelio tiltas per Nerį iškils šalia Jonavos ir bus ilgiausias geležinkelio tiltas Baltijos šalyse. Iš viso naujojo tilto ilgis sieks 1510 metrų. Ilgiausias naujo tilto tarpas tarp atramų, toje vietoje kur jis kirs upę, sieks 150 metrų.
Skelbta, jog komisija ketvirtadienį turėtų apsispręsti, ar ispanų įmonė atitinka saugumo kriterijus.
LRT radijas trečiadienį pranešė, jog sutartį dėl tilto statybų „Lietuvos geležinkeliai“ siūlo pasirašyti su Ispanijos bendrove „Puentes y Calzadas Infraestructuras“, kurios du trečdalius akcijų pernai įsigijo Kinijos valstybinė įmonė „China Road and Bridge Corporation“.
Taip pat nurodoma, kad „China Road and Bridge Corporation“ valdo stambi Kinijos valstybinė kompanija „China Communications Construction“, kuriai praėjusių metų rugpjūtį JAV pradėjo taikyti sankcijas, nes sieja ją su Kinijos karinėmis struktūromis.
