Seimas antradienį priėmė 2022 metų valstybės biudžetą.
Kitų metų valstybės iždas priimtas už balsavus 71 parlamentarui. Projektą palaikė valdančiosios koalicijos atstovai ir „valstietis“ Antanas Vinkus iš opozicijos.
Keturi Seimo nariai iš Darbo frakcijos susilaikė, likę opozicinių frakcijų politikai balsavime nedalyvavo.
Po balsavimo konservatoriai Kęstutis Masiulis ir Paulius Saudargas padėkojo opozicijos atstovams, balsavusiems už.
„Noriu padėkoti tiems keliems opozicijos atstovams, kurie labai valstybiškai pasielgė ir parėmė šį biudžetą“, – tvirtino K. Masiulis.
„Tikrai nelengva buvo priimti biudžetą, nors jis tikrai dosnus“, – teigė P. Saudargas.
Balsavime nedalyvavo 14 Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių, devyni Lietuvos regionų frakcijos atstovai, 13 socialdemokratų, 20 „valstiečių“.
Daugiau šia tema
Balso už biudžetą taip pat neatidavė keturi valdantieji konservatoriai: du ministrai Gabrielius Landsbergis ir Arvydas Anušauskas bei Vytautas Juozapaitis ir Žygimantas Pavilionis.
Visi valdantiesiems priklausančių Laisvės bei Liberalų sąjūdžio frakcijų nariai balsavo už.
„Tikiu, kad biudžetas yra toks, kuris atliepia ekonomines, saugumo ir sveikatos realijas, ir tikiu, kad jis prisidės prie struktūrinių pokyčių, kurie numatyti Vyriausybės programoje“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas teigė, kad tai yra svarbus biudžetas, nes didės žmonių pajamos, o tai labai svarbu augant kainoms, kad žmonių perkamoji galia nemažėtų.
„Tam yra skiriama daugiau nei 1 mlrd. eurų“, – skaičiavo jis.
Pasak jo, biudžete 500 mln. eurų numatyta medikų, mokytojų ir statutinių pareigūnų atlyginimams – jie padidėtų vidutiniškai apie 100 eurų „į rankas“. Dar 500 mln. eurų skirta pensijų didinimui – jos vidutiniškai augs maždaug 50 eurų.
Parlamentaro teigimu, minimalios algos ir neapmokestinamųjų pajamų didinimui numatyta 100 mln. eurų ir todėl mažiausias pajamas gaunantieji papildomai gaus vidutiniškai po 65 eurus.
„Tai ne šios Vyriausybės ar šio Seimo nuopelnas, tai augančios ekonomikos rezultatas“, – tvirtino M. Majauskas.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius piktinosi, kad augant ekonomikai 4 proc., didės fiskalinis deficitas iki 3,3 proc. BVP.
Pasak jo, Vyriausybės suplanuotos išlaidos nepadengtos ilgalaikėmis tvariomis pajamomis.
A. Butkevičius prognozavo, kad nevykdant biudžeto pajamų plano, gali tekti biudžetą perskirstyti.
„Darbiečių“ frakcijoje dirbantis Artūras Skardžius tikino, kad valdantiesiems nederėtų girtis, kad asignavimai jautrioms sritims didės.
„Didėja vos keliais procentais, kai infliacija, tikėtina, viršys 10 proc. ir praris visą numatytą biudžeto prieaugį“, – tikino parlamentaras.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas apgailestavo, kad biudžete drastiškai apkarpytas finansavimas ekonomikos transformacijos strateginius uždavinius turinčioms įgyvendinti sritims.
Pasak jo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai asignavimai kitas metais mažėja 400 mln. eurų, o Energetikos ministerijai – 54 proc.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė kitų metų biudžetą pavadino socialiai jautriu ir atsakingu.
Kitąmet daugumai šalies gyventojų pajamos augs, nes didėja neapmokestinamosios pajamos (iki 460 eurų), minimali alga (iki 730 eurų), įstaigų vadovų mažiausi koeficientai, bazinis pareigūnų atlyginimų dydis (iki 181 euro). Numatyta speciali tikslinė dotacija savivaldybėms šildymo kompensacijos mokėti, išplečiamas gyventojų, galėsiančių gauti kompensacijas, ratas.
2022 metais didės akcizai alkoholiui ir rūkalams.
Valdžios sektoriaus deficitas – skirtumas tarp išlaidų ir pajamų – kitąmet sudarys 3,3 proc. Bendrojo vidaus produkto, jį daugiausia lėmė papildomos išlaidos koronaviruso pandemijai ir nelegaliai migracijai iš Baltarusijos suvaldyti.
Taip pat numatomas didesnis skolinimosi limitas, kad valstybė pasiskolintų pinigų geležinkelių infrastruktūros išlaikymui, jeigu būtų nutraukta „Lietuvos geležinkelių sutartis su Baltarusijos trąšų gamintoju „Belaruskalij“.
Daugiausiai išlaidų 2022 metais teks socialinei apsaugai (4,58 mlrd. eurų), ekonomikai (3,343 mlrd. eurų), švietimui (2,1 mlrd. eurų), bendroms valstybės paslaugoms (1,783 mlrd. eurų), sveikatai (1,562 mlrd. eurų), gynybai (1,298 mlrd. eurų).
Su Europos Sąjungos lėšomis, kitąmet valstybės pajamos sieks 14,381 mlrd. eurų, o išlaidos – 16,628 mlrd. eurų.
Valdžios sektoriaus skola 2022 metų pabaigoje turėtų sudaryti 44,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – punktu mažiau negu šiemet.
