Kauno miesto savivaldybei ir paveldosaugininkams nerandant sprendimo dėl senamiesčio akmenų, penktadienį susipažinti su situacija atvyko Seimo kultūros komitetas.
Susitikime, kuriame dalyvavo savivaldybės, Kultūros paveldo departamento (KPD) ir Kultūros ministerijos atstovai bei akmenų pjovimui besipriešinantys architektai, skambėjo pasiūlymai ieškoti kompromisų.
Kauno savivaldybė yra suderinusi Vilniaus gatvės tvarkymo projektą, tačiau paveldosaugininkai nepritaria planams gatvės grindiniui skirtus akmenis pjaustyti. KPD yra pateikęs savivaldybei reikalavimą šiuos darbus stabdyti. Ši pakluso, tačiau reikalavimą apskundė teismui. Vis dėlto teismai įpareigojimo panaikinti nesutiko.
Paveldosauginingams teigiant, kad akmenis gludinti galima tik minimaliai, savivaldybė sako, kad to nepakaktų norint sklandžiam žmonių judėjimui centrine Kauno senamiesčio Vilniaus gatve užtikrinti. Tuo tarpu kritikai teigia, jog savivaldybė ieško paprasčiausio sprendimo, kuris būtų patrauklus darbus vykdančiam rangovui.
„Iš tikro šiandien ką aš išgirdau – Audrys (Karalius) paminėjo žodį „kompromisas“, kalbėdamas apie apačios nulyginimą. (…) Gerbiamas Vidmantas Bezaras vėlgi savo matyme kalbėjo apie tam tikrus kompromisus ir paieškas“, – pastebėjo kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, turėdamas omenyje vieną aršiausių savivaldybės kritikų architektą A. Karalių ir KPD direktorių V. Bezarą.
„Visi suprantame, kad reikėtų daryti tų akmenų atranką, visiškai tokių gerų, lygių turbūt nebūtų, kad užtektų visai gatvei iškloti. Matyt, vis tiek turime kalbėti apie kompromisą, apie balansą, socialinio konsensuso paiešką ir tai neįmanoma be tam tikro autentiškumo paaukojimo“, – sakė jis.
Savivaldybė šiuo metu atlieka požeminius darbus, akmenis sudėti norima pavasarį. Tiek savivaldybės, tiek KPD atstovai akcentuoja, jog spaudžia laikas: sutvarkyti 140 tūkst. akmenų užtruks, o skubėti verčia artėjantys 2022-ieji, kai Kaunas bus Europos kultūros sostinė.
KPD siūlo gludinti minimaliai
KPD direktorius V. Bezaras sakė, jog paveldosaugininkai sutiktų su nedideliu kai kurių akmenų aplyginimu, tačiau į grindinį turėtų būti siekiama sudėti jau lygius akmenis.
„Matome apie 20 proc. akmenų yra lygūs – jų tikrai nereikia pjaustyti. Dar kažkurią dalį gal iš tikrųjų, jeigu trūkumas yra, palyginti reikėtų ir tą vidurinę dalį stengtis sudėti lygiai“, – kalbėjo jis.
V. Bezaro teigimu, šiek tiek „kalibruoti“ akmenis būtų galima, tačiau ne taip drastiškai, kaip tai daryti siūlo savivaldybė.
„Esmė, dėl ko mes sakome, kad naikinama vertingoji savybė – iš to natūralaus tašyto akmens, kurį iš visos Lietuvos vežė į Vilniaus gatvę, liktų tokios akmeninės trinkelės beveik per pusę“, – savivaldybės planus komentavo paveldosaugininkas.
Tokio projekto, pasak jo, KPD specialistai negalėtų suderinti net ir norėdami.
„Pjaustyto akmens nusipirksi visur – Baltarusijoje, Ukrainoje, Kinijoje. To istorinio tašyto akmens jau niekas nebedaro ir kažin, ar kada nors bedarys“, – pabrėžė jis.
Savivaldybė: šlifuoti akmenis reikalauja normos
Susitikime dalyvavęs Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis teigė, kad šlifuoti akmenis būtina laikantis šių dienų statybinių techninių reglamentų (STR). Pasak jo, jeigu savivaldybė įgyvendintų tuos sprendinius, kuriuos jai siūlo KPD, jų nederintų kitos institucijos, pavyzdžiui, atsakingos už neįgaliųjų judėjimo užtikrinimą.
„Pagal šių dienų reikalavimus ir teisės aktus, toks nelygus grindinys, jis neatitinka lygumo STR’ų ir pritaikymo žmonėms, turintiems judėjimo negalią. Mes tokio akmens naujai dėti nelabai ir galėtume, nes mums nederintų kitos institucijos“, – teigė jis.
Savivaldybė iki Kalėdų planuoja baigti požeminius darbus ir, jeigu leis oro sąlygos, pradės tuos dangos klojimo darbus, dėl kurių ginčų su paveldosaugininkais nekyla.
Kauno valdžia taip pat teigia, kad senamiesčio grindinio akmenis būtina pjauti tiek iš apačios, užtikrinant stabilesnį pagrindą, galintį atlaikyti didesnį svorį, tiek iš viršaus, siekiant sulyginti paviršių ir pritaikyti jį lengvesniam miestiečių judėjimui.
„Labai norime šį klausimą vis tiek išsispręsti iki galo, kad galėtume žiūrėti vieni kitiems į akis, kad turėtume vieningą supratimą, ką čia darome“, – sakė savivaldybės atstovas.
A. Pakalniškis teigė, kad KPD reikalavimas stabdyti akmenų pjovimo darbus buvo labai netikėtas.
„Įstatymų laikomės, pjovimą sustabdėme. Esame labai sunerimę, nes laikas eina, yra 140 tūkst. akmenų tai jie nepritaikomi per savaitę ar per mėnesį, tai yra didžiulis darbas“, – kalbėjo jis.
A. Pakalniškio teigimu, esamas projektas yra suderintas su visomis institucijomis ir jame yra įvardytas akmenų lyginimas ir pjovimas. Tuo tarpu parengus tokį projektą, kokio pageidauja paveldosaugininkai, jam nepritartų kitos institucijos.
Kritikai: siekiama patogumo rangovui
Į susitikimą atvykęs vienas iš grindinio akmenų pjovimo priešininkų, architektas Linas Tuleikis teigė, jog nelygus pagrindas reikalauja daugiau darbo, todėl tai nepatrauklu rangovui.
„Šitas sprendimas savivaldybės padarytas tik dėl to, kad palengvintų darbus – rangovui padidintų darbų kainą ir palengvintų“, – tvirtino jis.
Pasak savivaldybės kritikų, gerai suklojus grindinį, jis būtų lygus ir patogus, tačiau siekiama jį supjaustyti, kad akmenis, it trinkeles, lengvai pakloti galėtų bet kas.
Vis dėlto vienas iš aršiausių šio projekto ir savivaldybės kritikų, architektas Audrys Karalius sutiko, kad galima būtų susitarti dėl kompromiso – nusileisti dėl apatinės akmenų dalies pjovimo.
„Dėl tos apačios aš nekovočiau ir vadinčiau tai milžinišku kompromisu jūsų labui“, – sakė jis.
Vis dėlto architektas kategoriškai nesutiko, kad galėtų būti lyginamas grindinio viršus: pasak jo, tai prilygtų šlaitinių senamiesčio stogų perstatymui į plokščius.
„Tas nelygumas yra labai svarbu, kad tu patekęs į senamiestį jauti, kad nėra 100 procentų komfortiškas judėjimas“ – kalbėjo jis.
Pasak Seimo kultūros komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio, tai, ką pamatė, parlamentarai apsvarstys artimiausiame posėdyje.
„Mes dabar jokio sprendimo negalime priimti savivaldybės atžvilgiu, bet kaip Kultūros komitetas, kuruojantis paveldo klausimus, turime turėti savo nuomonę ne iš laikraščių, bet pačiupinėti ir pasižiūrėti. Susidarėme vaizdą ir pasitarsime, kokie toliau bus įvykiai“, – kalbėjo jis.
Vilniaus gatvės kapitalinį remontą numatyta baigti iki kitų metų vasaros.
Pasak savivaldybės, 830 metrų ilgio Vilniaus gatvė bus sutvarkyta iš pagrindų, kad ateityje ilgus dešimtmečius čia nebereikėtų atlikti jokių kasinėjimo darbų.
Planuojama atnaujinti šviestuvus, suoliukus ir kitus mažosios architektūros elementus. Darbų vertė – 4,6 mln. eurų.
