Atskleista, kaip Lietuvos ligoninėse vyksta kolegų žlugdymas: slaptame įraše – gydytojos priešmirtinis liudijimas – Kas vyksta Kaune

Atskleista, kaip Lietuvos ligoninėse vyksta kolegų žlugdymas: slaptame įraše – gydytojos priešmirtinis liudijimas „Laisvės TV“ tyrimas

Laisvės TV, Birutė Davidonytė, Dovydas Pancerovas / DELFI 2021/12/07 14:57

Nusižudžiusi Šiaulių gydytoja Laura Šilinskytė jautėsi persekiojama ligoninės vadovų, todėl ėmė slapta įrašinėti savo pokalbius su kolegomis. Dabar tie įrašai atskleidžia, kas vyko Šiaulių ligoninėje. Naujausias Laisvės TV žurnalistinis tyrimas rodo, kad gydytojų persekiojimas, išnaudojimas ir psichologinis žlugdymas – sisteminė problema, išplitusi ir slepiama bemaž visose Lietuvos ligoninėse.

„Aš tai išvažiuosiu į užsienį. Savižudybė yra sėdėti Lietuvoje“, – slapta įrašytuose pokalbiuose prieš mirtį kalbėjo gydytoja L. Šilinskytė.

Apklausos rodo, kad bent trečdalis Lietuvos gydytojų kasdien patiria psichologinį smurtą. Tyrimas atskleidžia, kokie metodai taikomi, siekiant mediką sužlugdyti ir priversti išeiti iš darbo.

Dokumentai rodo, kad valstybės pinigais išlaikomos ligoninės gąsdina ir teisiškai persekioja tuos medikus, kurie išdrįsta prabilti apie patirtą smurtą.

Ekspertai sako, kad dėl nuolat patiriamo psichologinio smurto, išnaudojimo ir perdegimo medicinos paslaugos tampa nesaugios.

Dėstytojo replika: maloniausias garsas, kai mergina prašo pakartot

Su patyčiomis, įžeidinėjimais, žeminimu, grasinimais būsimi gydytojai susiduria jau studijų metais. Nuo pirmųjų dienų jie supranta, kad tarp medikų galioja kitokios bendravimo taisyklės.

„Toks juokelis kaip: moteris, tai – šventykla ant dviejų kojų. Arba: man maloniausias garsas, kai mergina prašo pakartot. Ir taip dažniausiai būna, jeigu studentė paprašo pakartot, nes tiesiog nespėjo užsirašyt kažko, ką dėstytojas diktavo“, – pasakojo medicinos studentė Rasa, kuri mokosi Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU).

Tame pačiame universitete studijavęs chirurgas Vytautas prisimena vieno medicinos profesoriaus žodžius: „Jis dėsto tam tikrą paskaitą ir sako: bet tai ką aš čia jums aiškinu, būsit visi debilai šeimos gydytojai.“

Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė sako, kad per 12-a medicinos studijų metų jauni žmonės yra arba sužlugdomi, arba išmoksta prisitaikyti prie smurtinės kultūros. „Iš studento yra padaroma šilko vilna“, – sako A. Gerliakienė.

LSMU atstovai į kelis kartus raštu pateiktus klausimus neatsakė.

Rezidentai verčiami dirbti nemokamai

Vėliau, prasidėjus rezidentūrai, būsimi gydytojai turi iškęsti ne vien žeminimą – tenka susitaikyti ir su išnaudojimu. Norėdami įsitvirtinti ligoninėse rezidentai privalo nemokamai dirbti per laisvadienius, budėti vietoje savo vadovų ir netgi rašyti už juos mokslinius darbus.

„Aš pats pamenu, kaip visą naktį pradirbęs, kitą dieną norėjau eit namo. Jau deduosi daiktus, kai atėjo vienas gydytojas ir sako: kur tu eini? Kaip tu čia eini namo? Tu ką, ne vyras? Ką tu veiksi namuose? Sakau: pamiegot norėčiau. Tai jis tiesiog nusijuokė, numojo ranka į mane ir nuėjo“, – pasakoja chirurgas Vytautas, rezidentūrą atlikęs Kauno klinikose.

Laisvės TV tyrime demonstruojami tikri Kauno klinikų dokumentai, iš kurių matyti, kad oficialūs tvarkaraščiai, pagal kuriuos mokamos algos, neatitinka tikrovės. Pasitaiko atvejų, kai jaunojo gydytojo tvarkaraštyje pažymėtas laisvadienis, nors pacientų apžiūros ataskaitos rodo, kad tikrovėje tas gydytojas dirbo. Ir už tai negavo nė cento.

Pažemintųjų palata tvarkaraštis / Stop kadro nuotr.

„Grafikas, kuris yra ant popieriaus, jis neatitinka realybės netgi 5 procentų. Mano praktikoje aš bent jau negavau nei vieno papildomo euro už nedarbo metu atidirbtas valandas“, – sakė rezidentas Vytautas.

Vienas iš Kauno klinikų vadovų Tomas Lapinskas sako, esą ligoninės administracija apie šią problemą sužinojo neseniai ir dabar ėmėsi ieškoti sprendimų.

Žlugdymo metodas – manipuliavimas darbo grafiku

Su psichologiniu smurtu Lietuvos ligoninėse susiduria ne tik jauni, bet ir patyrę gydytojai. Laisvės TV tyrime išskirti esminiai metodai, kurie taikomi norint sužlugdyti neįtikusį mediką. Vienas iš dažniausiai taikomų mobingo metodų – kasdienės priekabės.

Savo tiesioginės vadovės priekabes dvejus metus kentė Šiaulių ligoninės kardiologijos skyriui vadovavusi Danutė Andriulienė. Ligoninės vadovybė neteisėtai apribojo jos galimybes atlikti pareigas ir ji buvo priversta išeiti iš darbo.

Danutė Andrulienė / Stop kadro nuotr.

„Galiu pasakyti: iš ryto atsikeli, valaisi dantis, ir pykina, negali išsivalyti dantų. Tai buvo pažeminimas, sutrypimas visiškas“, – sakė kardiologė.

Galiausiai D. Andriulienė kreipėsi į darbo ginčų komisiją ir įrodė, kad buvo priversta dirbti emociškai nesveikomis darbo sąlygomis. Už tai jai skirta 500 eurų kompensacija. Buvęs Šiaulių ligoninės vadovas Remigijus Mažeika sako, kad ligoninė su darbo ginčų komisijos išvadomis nesutiko, bet jų neginčijo iš pagarbos gydytojai.

Kitas psichologinio spaudimo metodas – darbo tvarkaraščių keitimas.

Tam, kad užsidirbtų padorų atlyginimą, gydytojai dažnai dirba ne vienoje ligoninėje. Taigi jiems labai reikia lankstaus darbo grafiko. O tai suteikia papildomų galių jų vadovams, kurie tvarkaraščius gali naudoti kaip spaudimo priemonę. Jeigu gydytojas savo vadovui neįtinka, tai jo darbo grafikas gali būti sudėliotas taip, kad papildomas darbas, mokslai ar vaikų auginimas taptų neįmanomu.

„Kadangi aš mokiausi, aš nuo pat pradžių pasakiau, kad aš pageidauju naktimis arba paromis dirbti, kad tiesiog daugiau tų išeiginių būtų. Tai pastatė mane dirbti dienom nuo pirmadienio iki penktadienio“, – sako slaugytojos padėjėja Jurga, dirbanti vienoje Vilniaus ligoninėje.

Verkiančio chirurgo prašymas: leiskite operuoti

Operacijų arba pacientų atėmimas iš gydytojo – dar vienas išplitęs psichologinio smurto metodas.

„Iš gretimo skyriaus vienas chirurgas bandė žudytis būtent dėl to, kad iš jo iš viso atėmė operacijas“, – sako A. Gerliakienė, Medikų sąjūdžio vadovė.

Lina_Pažemintųjų palata / Stop kadro nuotr.

Vilniaus gydymo įstaigoje administracijoje dirbusi Lina pasakoja panašią istoriją: „Aš mačiau, kaip chirurgas stovi prie savo vadovo kabineto durų ir prašo gailiai, kad jam leistų daugiau operuoti. Prašymas baigėsi ašarom. Vyras chirurgas verkė. Ir sako: aš turiu šeimą, aš turiu vaikus, duokit man darbo. O vedėjas atsako: dink iš mano kabineto.“

Tyrime pasakojama konkreti istorija, kai du Klaipėdos universitetinės ligoninės chirurgai buvo palikti be operacijų, nes kritiškai atsiliepė apie pandemijos valdymą toje gydymo įstaigoje. Kerštaujant vienas iš chirurgų buvo užverstas tarnybiniais įspėjimais.

Vedėjos paliepimas kolektyvui – ignoruoti vieną kolegą

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai gydymo įstaigos vadovai vieną neįtikusį mediką paverčia viso kolektyvo taikiniu.

„Kada tu ateini į darbą, tu pasakai „labas“, bet, jeigu yra vedėja, visi kolegos net nusisuka, – pasakoja psichologė Janina, dirbusi Šiauliuose. – Eini vienas ir žiūri, kad visi kažkaip tavęs vengia, bijo bendrauti.“

Psichologė sako atsidūrusi tokioje padėtyje, mat nesutikusi su skyriaus vedėjos pasiūlymu išeiti iš darbo savo noru. Nors pradžioje Janina pasiūlymą atmetė, bet galiausiai, nebeištvėrusi psichologinio spaudimų ir pacientų mažinimo, nusprendė palikti darbą.

„Į kabinetą paslapčia užeidavo po vieną darbuotoją, kur mes labai gerai sutardavom. Įsivaizduokit: apsižiūri, ar nieks nemato, į mano kabinetą ateina, apsikabina, išsibučiuojam, pasilinkim vienas kitam gero kelio, gero gyvenimo. O kada reikia išeiti iš kabineto, sako: praverti duris, pasižiūrėti, ar nieks nemato“, – pasakoja Janina.

Slaptame įraše – grasinimas auditu

Kartais, norint atsikratyti neįtikusio gydytojo, stengiamasi rasti kad ir menkiausių medicininių klaidų. Tada net dėl smulkmenos gydytojas gali netekti darbo.

Pernai iš darbo buvo atleista Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Izabelė Juškienė. Per pandemiją ji vadovavo poliklinikos karščiavimo kabinetams, kur buvo atliekami Covid-19 testai. Vienas iš testų nebuvo laiku pristatytas į laboratoriją. Nuspręsta, kad tai šiurkštus pažeidimas ir Izabelė buvo atleista iš darbo.

Laisvės TV turimi slapta daryti garso įrašai atskleidžia, kaip prieš pat atleidimą gydytoja buvo spaudžiama Antakalnio poliklinikos direktoriaus Evaldo Navicko.

Evaldas Navickas / Stop kadro nuotr.

„Yra du variantai, – įraše girdėti E. Navicko balsas. – Arba tu rašai prašymą ir išeini savo noru iš darbo (šypsotis čia nereikia, čia yra labai rimtas pasiūlymas), arba mes iš tiesų atliksim tokį auditą, po kurio tau bus gėda šitoj įstaigoj dirbti.“

Greitai gydytoja Izabelė buvo atleista iš darbo. Ji kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ir ten pasiekė savotišką pergalę – Antakalnio poliklinika su gydytoja sudarė taikos sutartį. Gydytojos neva padarytas šiurkštus pažeidimas buvo panaikintas, atleidimo pagrindas pakeistas į išėjimą iš darbo bendru sutarimu. Poliklinika gydytojai išmokėjo ir maždaug 20-ies tūkstančių eurų kompensaciją.

Antakalnio poliklinikos atstovė Rūta Vanagienė teigė, kad su gydytoja sudarius taikos sutartį abi pusės pasirašė konfidencialumo susitarimą, tad situacijos komentuoti negali.

Šiaulių gydytoja prieš mirtį: dirbti Lietuvoj – savižudybė

Dėl menamo pažeidimo iš darbo buvo atleista ir Šiaulių ligoninės gydytoja Laura Šilinskytė. Dėl konflikto su vadovybe ji jautėsi persekiojama, todėl ėmė slapta įrašinėti savo pokalbius su kolegomis, kad surinktų įrodymus.

„Kūčių rytą aš 20 minučių anksčiau išsiprašiau iš darbo. Išsiprašiau, mane išleido. Buvo du ligoniai, aš juos perdaviau ir išėjau 20 minučių anksčiau. Tai man parašė įspėjimą, ir parašė tarnybinį“, – savo kolegoms pasakojo L. Šilinskytė.

Gydytoja norėjo teisiniais keliais panaikinti jai skirtą įspėjimą: „Pirmiausiai aš išsikovosiu, kad tą įspėjimą Darbo ginčų komisija panaikintų, o tada aš duosiu [ligoninę į teismą] dėl mobingo.“

Kalbėdama su kolegomis ji ne kartą sakė, kad planuoja išvažiuoti iš Lietuvos ir dirbti užsienyje: „Savižudybė sėdėt Lietuvoj. Iš principo aš noriu įrodyti mobingą, prisiteisti už metus kompensaciją prieš išeinant, o tada dar – kad nuskambėtų per visą Lietuvą. Nes aš noriu padaryti, kad vienąsyk išaiškėtų visa tiesa, kas čia dedasi šitoj ligoninėj.“

L. Šilinskytės konfliktas su Šiaulių ligoninės vadovybe baigėsi tuo, kad jauna gydytoja buvo atleista iš darbo. Ji buvo apkaltinta iš vieno paciento ligos istorijos išplėšusi puslapį su medicininiais įrašais.

Atidirbusi paskutinę dieną, jauna gydytoja grįžo į namus ir ištisą parą rašė liudijimą apie patirtą psichologinį smurtą ir sistemingą spaudimą išeiti iš darbo.

2021-ųjų gegužės 7-ąją, apie 6 valandą ryto, Laura išsiuntė paskutinį laišką dviem savo kolegoms: „Sveiki, aš jums atleidžiu už tai, ką padarėte man. Tai lieka jūsų pačių sąžinės reikalas. Pagarbiai, Laura.“ Po to gydytoja nusižudė. Jai buvo 36-eri.

Pažemintųjų palata paskutinis laiškas / Stop kadro nuotr.

Dėl šio įvykio Panevėžio apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą. Po Lauros mirties jos artimieji kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ir prašė išnagrinėti jos atleidimo aplinkybes. Komisija pripažino Lauros atleidimą iš Šiaulių ligoninės neteisėtu ir nepagrįstu. Taip pat buvo nustatyta, kad Laura jokių dokumentų neklastojo, priešingai nei bandė įrodyti ligoninės vadovybė. Ligoninė šias išvadas pripažino.

Didžioji dalis gydytojų jaučia perdegimą

Gydytojų apklausos rodo, kad daugiau nei 60 proc. Lietuvos medikų nesikreipia psichologinės pagalbos. Jie bijo, kad apie tai bus sužinota darbe ir dėl to teks patirti gėdą.

„Žmogui gali įsijungti tunelinis mąstymas, kai jis nebemato kitos išeities, nes jam jo specialybė, jo sritis, jo pasirinkimas yra vienintelis jo matomas variantas. Jeigu tu sulauki tinkamos pagalbos iš aplinkos arba pats pasiryžti kreiptis tos pagalbos, tu gali išeiti iš to tunelinio mąstymo, pamatyti viską plačiau ir pasirinkti kitą kelią“, – kalbėjo Kristina Norvainytė, Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė.

Apklausos rodo, kad 63 proc. jaučia silpną arba vidutinį psichologinį perdegimą. Ekspertų nuomone, dėl tarp medikų išplitusio perdegimo medicinos paslaugos tampa nesaugios.

„Atrodo, 27 proc. yra mirtingumas ligoninių dėl to, kad darbuotojai patiria mobingą“, – sako A. Gerliakienė.

Po žurnalistų klausimų – teisininkų grasinimas gydytojai

Nemaža dalis Laisvės TV kalbintų medikų bijojo prabilti viešai. Jie bijojo būti atpažinti persekiotojų, bijojo sulaukti keršto.

Neretai pasitaikanti praktika, kai gydytojai raštu įsipareigoja tylėti apie ligoninės problemas. Kartais net ir teisinius ginčus laimėję gydytojai negali papasakoti apie patirtą psichologinį smurtą, nes darbo ginčų komisijose pasirašo konfidencialumo įsipareigojimus. Tokiu atveju, prabilę jie sulaukti brangių ligoninėms atstovaujančių advokatų laiškų.

Konkretus pavyzdys: tą pačią dieną, kai Laisvės TV žurnalistai parašė laišką Antakalnio poliklinikai ir paklausė apie gydytoją I. Juškienę, atleistą dėl vieną Covid-19 testo, poliklinika iškart išsiuntė gydytojai grasinantį laišką.

„Primename, kad esate įsipareigojusi neviešinti ir nekomentuoti konfidencialios informacijos, – rašoma grasinančiame laiške. – Nustačius, kad pažeidžiate minėtą įsipareigojimą, Antakalnio poliklinika savo teises gins teisės aktų numatyta tvarka: kreipsis į teismą su reikalavimu sumokėti 10 tūkstančių eurų dydžio baudą.“

Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl apie psichologinį smurtą ligoninėse žinome tiek nedaug. Medikai yra sistemiškai gąsdinami ir baudžiami už tai, kad prabyla apie savo problemas. Ir tai daroma už mokesčių mokėtojų pinigus.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA