Vakcinų, tinkančių skiepyti 5–11 metų vaikus nuo COVID-19, Lietuva turėtų gauti antroje gruodžio pusėje, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Tuo metu ruošiantis vaikų vakcinavimui nuo koronaviruso, būtina stiprinti informavimą apie skiepus, sako prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.
„Kai tik gausime vakcinas – kol kas informacija, kurią turime, kad turėtume gauti antroje gruodžio pusėje – ir pradėsime (skiepyti – BNS)“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.
Anot jos, nuo koronaviruso skiepyti vaikus labai svarbu, nes jie užkrečia suaugusiuosius.
„Akivaizdu, kad jeigu norime normaliai saugios visuomenės, kai kalbame apie imunitetą, kalbame apie visos populiacijos imunitetą, o ne atskiros grupės imunitetą“, – teigė I. Šimonytė.
Nuo koronaviruso skiepyti 5–11 metų vaikus rekomenduoja Europos vaistų agentūra.
Tokio amžiaus vaikai gali būti skiepijami tik „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech ir Pfizer“) vakcina. Vakcinos bus suleidžiamos į žasto raumenį, tarp pirmos ir antros dozės bus daroma trijų savaičių pertrauka.
Be to, šios amžiaus grupės vaikams skirtos mažesnio tūrio vakcinos – jos turės 10 mikrogramų COVID-19 mRNR (veikliosios medžiagos), vaikui bus suleidžiama 0,2 ml tūrio vakcinos dozė.
12 metų vaikams ir vyresniems gyventojams skirtose „Comirnaty“ vakcinose yra 30 mikrogramų COVID-19 mRNR, o vienos dozės tūris sudaro 0,3 ml.
Būtina stiprinti informavimą apie skiepus
„Reikalingi tam tikri veiksmai, kad vakcinacijos sistema būtų patobulinta, – spaudos konferencijoje antradienį teigė šalies vadovo atstovė. – (Susitikime diskutavome) apie būtinybę tobulinti vakcinavimo sistemą, įdiegiant tinkamą, kokybišką informavimo modelį.“
Taip I. Segalovičienė kalbėjo po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su Sveikatos ekspertų tarybos, Lietuvos pediatrų draugijos nariais, Seimo ir Vyriausybės atstovais.
Pasak patarėjos, nesant tinkamo informavimo, jo vietą gali užimti dezinformacija, melagienos.
Europos vaistų agentūrai praėjusį mėnesį rekomendavus skiepyti 5–11 metų vaikus, Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad vaikų vakcinavimas turėtų prasidėti antroje gruodžio pusėje.
„Informaciniai paketai“
I. Segalovičienės teigimu, tėvams ir vaikams turi būti užtikrinta lengva ir aiški prieiga prie oficialios informacijos.
„Pagrindinis pandemijos valdymo puslapis yra koronastop.lt. Ir būtent jame beveik neturime informacijos apie vaikų skiepijimą, kuri būtų pritaikyta tėvams, vaikams, mokytojams ir gydytojams“, – kalbėjo patarėja.
Pasak jos, praėjusią savaitę Šalčininkuose apsilankęs G. Nausėda susitiko su vakcinavimą vykdančiais medikais. Jie šalies vadovui teigė pasigendantys profesionalios ir periodinės informacijos, galinčios padėti atremti „įvairiausius pacientų klausimus, kurie yra kilę iš melagienų, dezinformacijos“.
Kauno regiono COVID-19 ligos valdymo grupės vadovas, vaikų gydytojas Vaidotas Gurskis spaudos konferencijoje teigė, jog reikėtų sudaryti „informacinius paketus“ tėvams, gydytojams, mokytojams ir vaikams.
„Jei kalbame apie informacinį paketą vaikams, turime turėti omeny, kad vaikai gal nelabai turi noro naršyti po įvairius tinklalapius, rinkti informaciją iš visur. Jie nori gauti informaciją ergonomišku būdu, pažiūrėję vieno puslapio apimties informacinį turinį, paįvairintą paveikslėliais“, – teigė jis.
Mediko teigimu, vaikai taip pat turi turėti galimybę padiskutuoti apie vakcinų naudą, galimas rizikas.
Savo ruožtu Kauno klinikų Vaikų ligų klinikų vadovas profesorius Rimantas Kėvalas teigė, kad kol kas Lietuvos pediatrų draugija nėra priėmusi rekomendacijos dėl 5–11 metų vaikų skiepijimo.
„Šiai dienai Europoje mūsų profesinės organizacijos, o pirmiausia – Europos pediatrų akademija, dar neturi vieningos nuomonės, kuri turėtų būti suformuota per keletą savaičių. (…) Aiškios rekomendacijos, tokios, kokią turime vaikams nuo 12 iki 18 metų, šiai dienai dar neturime“, – nurodė jis.
Ketvirtadalį užsikrėtimų sudaro vaikai
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus Mindaugo Stankūno, šiuo metu epidemiologinė situacija šalyje „išlieka įtempta, tačiau žymiai geresnė, nei buvo prieš mėnesį“.
Jo teigimu, medikus labiausiai džiugina gerėjanti situacija ligoninėse: „Šios bangos pikas buvo pasiektas lapkričio 3 dieną, jeigu kalbame apie ligoninių užpildymą. Tuo metu buvo gydomi 1984 pacientai. Kaip šiomis dienomis matome, tas rodiklis svyruoja apie 1,3 tūkst. pacientų.“
M. Stankūnas pabrėžė, kad šiųmetinė koronaviruso banga pasižymi gana dideliu vaikų iki 19 metų sergamumu. Pernai panašiu metu vaikų susirgimai tarp naujų atvejų sudarė apie 6–7 proc., tuo metu šiemet prieš moksleivių atostogas ši dalis siekė daugiau nei 30 procentų.
„Praktiškai kas trečias naujas atvejis buvo fiksuojamas tarp vaikų. Po mokinių atostogų tas procentas yra pakritęs, jei pasižiūrėtume praėjusios savaitės duomenis, vaikai sudarė apie ketvirtadalį atvejų“, – dėstė profesorius.
Anot M. Stankūno, nuo pandemijos pradžios ligoninėse iki spalio pabaigos Lietuvoje gydyta 39 tūkst. žmonių, iš jų – 1,2 tūkst. vaikų.
„Jei pabandytume pasižiūrėti rugsėjį–spalį, per tą laikotarpį buvo gydyti 405 vaikai. Na, mes tikrai matome, kad vaikučiai tikrai serga ir jų gydymui reikalinga stacionarinė pagalba“, – sakė jis.
Profesoriaus teigimu, nuo pandemijos pradžios reanimacijoje gydyta daugiau nei pusantro šimto vaikų.
Daugiausia ligoninėse gydyta vaikų iki penkerių metų, kitos amžiaus grupės sudarė nuo dešimtadalio iki penktadalio.
