Pristatyta 10 svarbiausių darbų Lietuvos keliuose: jei įgyvendins – nebeliks vairuotojų košmaru virtusių kelių – Kas vyksta Kaune

Pristatyta 10 svarbiausių darbų Lietuvos keliuose: jei įgyvendins – nebeliks vairuotojų košmaru virtusių kelių

delfi.lt / Dina Sergijenko 2021/12/03 20:22
Kleboniškio tilto statybos
Kleboniškio tilto statybos

Penktadienį priešpiet konferencijoje „Laisvė judėti“ Susisiekimo ministras Marius Skuodis pristatė 10 svarbiausių darbų, kuriuos numatyta nuveikti tvarkant kelius, eismo sąlygas ir didinat eismo saugumą Lietuvoje. Jeigu visus prioritetiniais įvardintus darbus pavyks įgyvendinti, šalyje nebeturėtų likti net ir baisiausiais ne vienerius metus vadinamų kelių.

Pirmasis darbas, anot ministro, yra kelio Vilnius-Kaunas pavertimas magistrale. Pirmi rezultatai jau bus matomi šiemet, tačiau iki 2025 m. dar teks tvarkyti kelis skirtingus tiltus ties Kaunu.

„Negalime visų tiltų vienu metu tvarkyti, nes padarysime didžiausią Lietuvoje, o gal ir visame regione, kamštį“, – aiškino ministras.

Anot jo pateiktų duomenų, paverčiant greitkelį Vilnius-Kaunas magistrale ir užtikrinant, kad vasaromis šioje atkarpoje bus galima važiuoti 130 km/val. greičiu, reikės sutvarkyti aplink Kauną esančius Pietinį, Šiaurinį, A. Meškinio ir tiltą per Kruną.

Antrasis prioritetas – „Via Baltica“ magistralė, besidriekianti per visą Lietuvą ir sujungianti trasneuropine magistrale kelias šalis – Lenkiją, Lietuvą ir Latviją. Anot M. Skuodžio, šiandien iki Marijampolės galima važiuoti 130 km/val. greičiu, tačiau norima, kad sutvarkyta būtų ir visa atkarpa.

Pasak ministro, šie darbai turėtų būti padaryti iki 2024 m. – pora metų anksčiau nei buvo planuota anksčiau. Iš viso šiai 200 km ilgio magistralei prireiks 743 mln. eurų investicijų.

Vairuotojų košmaras baigsis

Tarp įvardytų prioritetinių darbų – A14 kelio, vedančio nuo Vilniaus iki Utenos, sutvarkymas. Pastarasis kelias vairuotojų dažnai yra vadinamas pačiu baisiausiu Lietuvos keliu. M. Skuodis akcentavo, kad pasirinktos datos ambicingos – iki 2024-ųjų norima sutvarkyti atkarpą iki Molėtų, o 2025-aisiais šiuo keliu bus galima saugiai pasiekti ir Uteną.

Iš viso numatytos sutvarkyti atkarpos ilgis siekia 74,1 km. Iš viso šiam keliui išplatinti, nutiesti ir paversti saugiu prireiks nuo 150 iki 189 mln. eurų.

Prioritetų sąraše atsidūrė kelias Kaunas-Prienai-Alytus, pažymėtas 130-uoju numeriu, kuris, pasak M. Skuodžio, yra netgi intensyvesnis nei A14 kelias. Dažnai šiuo keliu važiuojantys vairuotojai pabrėžia, kad ne A14, o būtent 130 numeriu pažymėtas kelias, turėtų vadintis pačiu blogiausiu Lietuvoje.

Visgi, anot ministro, planuojama šio kelio rangos darbus pradėti 2024 m. ir užtikrinti, kad vairuotojus gąsdinanti atkarpa būtų paversta saugesne, platesne ir modernia.

Dešimties darbų sąraše atsidūrė ir jungtis tarp Panevėžio ir Šiaulių. Tikslių datų, kada ši atkarpa bus modernizuota arba kada prasidės rangos darbai, kol kas ministerija dar neskelbia, tačiau akivaizdu, kad padirbėti šiame kelyje būtina.

„Rangos darbų, matyt, nereikia tikėtis iki 2024 m., tačiau po to turėtume imtis, mat visas Seimas ir Vyriausybė pasakė, kad šie regionai turi būti sujungti“, – tikino M. Skuodis.

Akiratyje atsidūrė ir kelias Vilnius-Trakai. Anot ministro, būtent čia formuojasi pačios didžiausios spūstys Vilniuje, tad numatyta gerinti ir modernizuoti jungtis, didinti pralaidumą. Tiesa, kada bus pradėti darbai, kol kas taip pat neskelbiama.

4 iš 10 kelių – neatitinka reikalavimų

Susisiekimo ministerija drauge su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) atliko tyrimą, kuriuo nustatė, kad 4 iš 10 kelių šalyje neatitinka keliamų reikalavimų. Iš viso buvo įvertinta 15,7 tūkst. valstybinės reikšmės kelių su asfalto danga.

Didžioji dalis kelių, kurių būklė nepatenkinama, yra krašto ir rajoninės reikšmės. Tad, anot ministro, tokių kelių sutvarkymui norima skirti didesnį finansavimą ir tikimasi, kad jau 2024 m. prastos būklės kelių Lietuvoje sumažės bent 5 proc. (iki 33 proc.).

Tarp išsikeltų prioritetų ir dabar per siaurų kelių išplatinimas iki bent 5 metrų pločio. Iš viso, anot susisiekimo ministro, tokių, per siaurų, kelių Lietuvoje yra 198 km. Darbai jau pradėti, tad tikimasi juos užbaigti iki 2030 m. Tam prireiks apie 158 mln. eurų.

M. Skuodis akcentavo, kad tarp išsikeltų tikslų – ir siekis, kad iki 2024 m. nebeliktų valstybinės reikšmės žvyrkelių, besidriekiančių per gyvenvietes. Kurie keliai bus asfaltuojami, apibrėžia automobilių skaičius per parą ir gyventojų skaičius. Ministras akcentavo, kad asfaltuojami bus tie keliai, kur eismo intensyvumas siekia 50 automobilių per parą ir gyvenvietėje yra bent 10 gyventojų.

Dabar skaičiuojama, kad teks išasfaltuoti 1907 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Projektą norima įgyvendinti iki 2035 m.

Tiltai, dviračių takai ir perėjos

Susisiekimo ministerijos prioritetų sąraše – blogos būklės tiltai. Kasmet, iki 2035 m., norima sutvarkyti po 5-10 prastos būklės tiltų. Iš 240 tiltų, kurie dabar įvertinti kaip blogos būklės, 2035 m. nebeturėtų likti nė vieno. Projekto vertė siekia 241 mln. eurų.

Triskart norima didinti finansavimą ir dviračių takų šalia valstybinės reikšmės kelių tiesimui. Kaip aiškino ministras, miestai dviračių takus plės naudodamiesi Europos Sąjungos (ES) fondų lėšas, tad valstybė privalo neatsilikti. Iki 2035 m. šiam projektui norima skirti 328 mln. eurų ir nutiesti 950 km dviračių takų per visą Lietuvą.

Galiausiai 10 prioritetų sąraše atsidūrė ir siekis sutvarkyti pavojingas perėjas. Numatyta, kad tas turėtų būti padaryta iki 2024 m. Būtent iki šio laiko pavojingų perėjų, kurių Lietuvoje valstybinės reikšmės keliuose priskaičiuojama 1720, turėtų nebelikti.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
VERSLAS
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA