Viešnagė kardinolo V. Sladkevičiaus bute: Kovo 11-osios Aktą slėpė ypatingoje vietoje – Kas vyksta Kaune

Viešnagė kardinolo V. Sladkevičiaus bute: Kovo 11-osios Aktą slėpė ypatingoje vietoje

Kardinolo Vincento Sladkevičiaus muziejus-butas
Kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinis butas veikia nuo 2001 m. birželio. Jis priklauso Kauno arkivyskupijos muziejui./ R. Tenio nuotr.

M. Valančiaus gatvėje iki šiol išlikęs antrojo Lietuvos istorijoje kardinolo Vincento Sladkevičiaus butas, kuriame buvo slepiamas 1990 m. kovo 11-osios Aktas dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Bute jau kelis dešimtmečius veikia memorialinis muziejus. Kviečiame pasisvečiuoti.

Apie kardinolą, tremtinį V. Sladkevičių (1920-2000) pasakoja kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinio buto vedėja, jo biografė Irena Petraitienė.

Kardinolo Vincento Sladkevičiaus muziejus-butas
Centre – V. Sladkevičius, kardinolu paskirtas 1988 m./ R. Tenio nuotr.

Kuklus, bet didis

Anot muziejininkės, Šv. Romos Bažnyčios kardinolas, Kauno arkivyskupas emeritas, palaimintojo Teofiliaus Matulionio įpėdinis, tačiau kuklus, giliai matantis ir žmones puikiai jaučiantis V. Sladkevičius buvo vienas didžiausių šalies dvasinių autoritetų.

1920 m. jis gimė Guronyse (Kaišiadorių r.). Jo gyvenimo šūkis buvo: „Padaryk mane gerumo ženklu“.

Vysk. T. Matulionis jį slapta konsekravo vyskupu 1957 m. šv. Kalėdų naktį Birštone, privačioje koplyčioje, bet valdyti popiežiaus jam pavestos vyskupijos nebuvo leista.

„Nedidukas, kuklus kunigėlis, saugume garsiai išrėžė: „Aš niekada jums netarnausiu, jūs – votis ant gyvenimo veido!“ – Saugumiečiai buvo apakinti“, – pasakojo I. Petraitienė. Sovietinei valdžiai neįtikęs vyskupas 23 metus praleido tremtyje Nemunėlio Radviliškyje ir Pabiržėje. Kartu ištrėmė ir vyskupą Julijoną Steponavičių, tačiau jie nepasidavė, priešingai, tapo pogrindžio bažnyčios vedliais.

„Žmonės miniomis važiuodavo į V. Sladkevičiaus trobelę“, – pridūrė I. Petraitienė.

Kardinolo Vincento Sladkevičiaus muziejus-butas
Salėje prie įėjimo į butą kabo vyskupo M. Valančiaus, popiežiaus Pijaus XI ir kitų paveikslai. Neatsitiktinai – pastate veikė istoriniai Vyskupų rūmai./ R. Tenio nuotr.

Gyveno M. Valančius, nakvojo popiežius Pijus XI

M. Valančiaus g. 6 kardinolas V. Sladkevičius gyveno 1990-2000 m., iki pat mirties.

Šiame pastate XVIII a. veikė augustijonų vienuolynas, 1864 m. į pastatą buvo atkelta Žemaičių vyskupijos kurija. Prieš V. Sladkevičių čia gyveno vyskupai Motiejus Valančius, Mečislovas Paliulionis, Gasparas Cirtautas, Pranciškus Karevičius, keliskart lankėsi popiežius Pijus XI.

Paskutinis buto šeimininkas buvo Vincentas Sladkevičius. „Eminencija sakydavo: aš jaučiu M. Valančiaus žingsnius, džiaugiuosi, kad tokiuose namuose gyvenu“, – pasakojo muziejininkė I. Petraitienė ir pridūrė: P. Skarevičius vadinamas pirmosios Lietuvos Nepriklausomybės dvasios tėvu (1918 m.), o V. Sladkevičius – antrosios.“

Kardinolo Vincento Sladkevičiaus muziejus-butas
Kardinolas V. Sladkevičius pasižymėjo subtiliu humoro jausmu: „Kai į dangų nueisiu, kiek darbo turėsiu! Ką veiksiu? Su Jurgiu Matulaičiu, Teofiliu Matulioniu ir kitais turėsiu apie tiek daug ką pasikalbėti!“, – sakydavo jis. Nuotraukoje – priimamasis./ R. Tenio nuotr.

Alsuoja autentika

Kauno arkivyskupijos muziejaus (M. Valančiaus g. 6) antrajame aukšte atkurtas 3 kambarių butas alsuoja autentika: išlikę kardinolo V. Sladkevičiaus baldai, knygos, popiežiaus bulės, liturginiai drabužiai, relikvijos, asmeniniai daiktai.

Priimamajame išlikusi kardinolo biblioteka, nuotraukos, baldai. Iš jo patenkame į darbo kambarį-miegamąjį. Prie sienos stovi lova, užtiesta mamos Uršulės dovanotu audeklu. Ant sienos kabo jo dvasios tėvo pal. Teofiliaus Matulionio konsekracijos proga padovanotas kilimas.

Kambaryje išlikęs autentiškas stalas, dovanų gautas sieninis laikrodis, kiti daiktai.

„Čia meldėmės, šnekėjomės, čia jis ir užgeso“, – pridūrė kardinolo biografė, muziejininkė I. Petraitienė.

Kardinolo Vincento Sladkevičiaus muziejus-butas
Darbo kambaryje-miegamajame išliko mamos Uršulės audeklu užtiesta lova, ant sienos kabo pal. T. Matulionio dovanotas kilimas./ R. Tenio nuotr.

Paskutinis kambarys – svetainė. Čia eksponuojami liturginiai drabužiai, dvi pergamentinės popiežiaus Jono Pauliaus II bulės (viena iš jų nominuoja V. Sladkevičių kardinolu), „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ rankraščiai, Vytauto didžiojo I laipsnio ordinas, popiežiaus Pauliaus VI jam dovanotas brevijorius, pasas, nuotraukos, sąsiuviniai.

Kovo 11-osios Aktą slėpė bulėse

Po 1991 m. sausio 13-osios įvykių, kardinolas V. Sladkevičius sulaukė tuom. Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio skambučio, buvo informuotas, kad vyks misija ir 5 val. ryto reikia laukti svečių.

„5 val. ryto į kardinolo namus atvyko Akto signatarai Kazimieras Motieka su Mečislovu Laurinkumi ir atvežė Kovo 11-osios aktą. Niekas nežinojo kaip viskas baigsis, jei sovietinė valdžia įsiveržtų, dokumentas dingtų, tad jį patikėjo kardinolui. Įdomu, kad Kovo 11-osios Aktas buvo paslėptas įvyniojant jį tarp popiežiaus Jono Pauliaus II įteiktų bulių“, – sakė I. Petraitienė.

Kovo 11-osios Aktas kardinolo bute saugotas dvejus metus.

1993 m. iš Lietuvos išvedus paskutinius Rusijos karius, kardinolas V. Sladkevičius Kovo 11-osios Aktą perdavė Lietuvos archyvų generalinei direkcijai, o ši – Lietuvos valstybiniam archyvui.

Kardinolo Vincento Sladkevičiaus muziejus-butas
Vitrinoje – liturginiai drabužiai. Tarp jų – 1993 m. popiežiaus Jono Pauliaus II padovanotas arnotas./ R. Tenio nuotr.

Publikacija priklauso portalo „Kas vyksta Kaune“ straipsnių ciklui „Kaunui svarbios istorinės asmenybės ir šių laikų kauniečiai“. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
VERSLAS
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA