Šeštadienį į Rotušės aikštę atskrido drugeliai. Krintant snaigėms sutviskusi pagrindinė Kauno Kalėdų eglė alsuoja vasara.
Šiais metais pagrindiniu šiltų Kalėdų simboliu tapo daugiau nei 600 įvairaus dydžio ryškiaspalvių drugelių. Jie pagaminti iš lazeriais pjaustyto specialaus organinio, perregimo ir įvairiaspalvio stiklo. Kiekvienas jų pritvirtintas prie specialių laikiklių. Šios dekoracijos sukūrė plazdėjimo ore įspūdį, tarsi supdamos žalią šiltų Kalėdų eglę.
Kalėdinio miestelio erdvę papildė 14 aukštų, baltų smilgų pievelių, ant jų taip pat nutūpė drugeliai. Jų gamyboje speciali balta faktūra karpyta rankomis ir karšto oro pagalba klijuota prie plėvele aptrauktų smilgų burbuolių. Taip išgautas žiemiškas apsnigto augalo efektas.
Pasak ilgametės Kauno kalėdinių dekoracijų kūrėjos Jolantos Šmidtienės, dabar toks laikas, kai visi esame sušalę ne tik nuo oro, bet ir nuo situacijos, vykstančios jau antri metai.
„Vasariškos eglutės sprendimas buvo keistas ir man pačiai, bet pagalvojau, kad Kalėdų medis yra simbolis pažadėtojo rojaus, kad mus išganys, matysime tą Pažadėtąją žemę. O koks rojus yra? Vienareikšmiškai tai didelis komfortas, šiluma, grožis, malonumas, jį žmogiškai mąstydami įsivaizduojame šiltą, gražų, dažnas mato tropinę šalį, jūrą, pakrantę.
Kita vertus, tas rojus yra čia ir dabar. Dažnai ne visi jį pamatome ir nemokame juo džiaugtis. Šią eglutę kurdama galvojau, koks rojus vasarą yra įkristi į smilgų pievą ir matyti dangų pro linguojančias smilgas, jausti praskrendantį drugelį, tarsi pievos angelą. Taip gimė ta idėja – kodėl gi svajonių medis negalėtų būti lietuviško rojaus sodas, rojaus pieva“, – žaliaskarės idėją praskleidė J. Šmidtienė.
„Kas vyksta Kaune” primena, kad šiais metais į užtvertą Rotušės aikštės erdvę ir šventinį koncertą patekti galėjo tik specialiai pakviesti vaikai ir juos lydintys asmenys.
