Ketvirtadienį Kaune atidaroma paroda „Jas tuomet skaitė vaikai“, kurioje – keli šimtai itin retų ir plačiajai publikai nematytų lietuviškų vaikiškų knygų, o pačiai seniausiai jų beveik 200 metų. Norintieji pamatyti parodą turėtų suskubti, nes ji bus eksponuojama vos porą mėnesių. Galimybė pavartyti knygas – tik atidarymo renginio metu.
XIX a. pradžios – ankstyvojo pokario laikotarpio knygas lietuvių kalba surinko kaunietis Darius Lebedzinskas. Didžioji dalis knygų buvo įsigytos užsienyje: JAV, Vokietijoje, kitose šalyse bei pargabentos į Lietuvą.
Iš viso D. Lebedzinskas yra sukaupęs daugiau kaip 1 tūkst. egzempliorių, o parodoje bus eksponuojami keli šimtai pačių vertingiausių, rečiausių ir geriausiai išlikusių eksponatų.
Tai didžiausia privati tokio pobūdžio kolekcija Lietuvoje.
Lemtingas radinys antikvariate
Darius Lebedzinskas pasakoja vaikiškas knygas pradėjęs rinkti prieš maždaug šešerius metus. 2015 m. antikvariate peržvelgęs pluoštelį tarpukario vaikiškų knygelių pats prisiminė vaikystę, jį apgaubė šilti prisiminimai.
„Pavartęs senąsias pasakų knygas antikvariate – „užsikabinau”. Augau vienas vaikas šeimoje, mano tėvų ir senelio namuose buvo sukaupta daugybė knygų, mama dirbo bibliotekoje. (…) Pasakos ir nuotykių istorijos nuo mažų dienų suteikia žinių, moko, jaudina. Pasirinkau kolekcionuoti vaikišką literatūrą, siekdamas surinkti plačią lietuvišką bibliografiją ir pristatyti ją visuomenei“, – pasakojo D. Lebedzinskas.
Netrukus jis ėmė ieškoti senųjų vaikiškų leidinių knygynuose, internete, talkino ir išeiviai, draugai iš užsienio.
Išskirtiniai eksponatai
Vertingiausiu parodos eksponatu D. Lebedzinskas išskyrė Simono Stanevičiaus 1829 m. išleistą knygą „Šešios pasakos”. Jo žiniomis, šią knygą turi tik jis ir muziejus.
Vienas įspūdingiausių parodos egzempliorių – Motiejaus Valančiaus 1868 m. Tilžėje išleistas kūrinys „Vaikų knygelė“ – tai pirmoji paveiksliukais iliustruota lietuviška vaikams skirta knyga.
Kitas dėmesio vertas leidinys – 1937 m. dailininko Viktoro Petravičiaus iliustruota lietuvių liaudies pasaka „Gulbė karaliaus pati“. Paryžiuje Pasaulinėje dailės parodoje už šiuos raižinius menininkas buvo apdovanotas Didžiuoju prizu.
Gausiausią kolekcijos dalį sudaro 1918–1940 m. knygos (550 leidinių). Anot parodos kuratorės Audronės Meškauskaitės, vaikų literatūra tarpukariu suklestėjo, tapo modernesnė, žaismingesnė, labiau paisė vaikų psichologijos. Suklestėjo vaikų literatūros žanrai, kurių įvairovę galima išvysti parodoje.
D. Lebedzinskas atkreipė dėmesį, kad ryškūs skirtingu laikotarpiu leistų knygų kontrastai. Pasak jo, XIX–XX a. pr. knygų turinį formavo bažnyčia, pasakojimai buvo išdėstyti krikščioniškų dogmų pagalba. Po 1918 m. siekta ugdyti pilietinę visuomenę, stiprinti nacionalines idėjas. Anot kolekcionieriaus, pokariu aiškiai matosi istorinis lūžis tarp ankstesnio ir naujojo pasaulio.
Pažinti to laikmečio vaikystę
Vaikų literatūros tyrinėtoja ir profesorė Gražina Kazlauskienė mano, jog skaitant XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vaikams skirtą literatūrą, galima įsivaizduoti tuometinių mažųjų vaikystę.
„To meto rašytojai vaizduoja kaimiškoje aplinkoje augantį vaiką, parodo jo buitį. Siekiant auklėjamųjų tikslų, ryškinamos vaikų ydos arba teigiamos savybės, kurias norima išugdyti. Sudėtingesnis vaiko psichologinis portretas atsiranda lietuviškoje pirmosios respublikos laikotarpio (1918–1940 m.) vaikų literatūroje“, – atkreipė dėmesį profesorė.
Parodos kuratorė A. Meškauskaitė pažymėjo, kad P. Mašiotas ir A. Giedrius tapo svarbiausiais vaikų autoriais.
„1933 m. pirmąja literatūros premija buvo pagerbtas rašytojas Petras Babickas, išleidęs apysaką ,,Murziukas“, kurią tai pat galima pamatyti parodoje. Taip pat ir premijuotus Vytės Nemunėlio „Kiškio kopūstus“ ar Kazio Binkio „Kiškių sukilimą“, kuriuos turbūt yra skaitę daugelis mūsų“, – pasakojo A. Meškauskaitė.
Lietuvių tremtinių ir pabėgėlių stovyklose Vokietijoje ankstyvaisiais pokario metais buvo apie 60 tūkstančių, o tarp jų ir nemažai vaikų, kuriems irgi kurtos knygos. Ten dalis knygų buvo atspausdintos rašomąja mašinėle, o vėliau iliustracijos nuspalvintos ranka.
D. Lebedzinskas atviravo vaikiškas knygas iš gausios kolekcijos rodantis ir 3,5 m. dukrelei.
„Pavartom senas knygeles, tačiau jose nėra tiek daug iliustracijų, kaip šiais laikais, tad šiuolaikiniams vaikams gali būti mažoka ryškių pojūčių”, – pažymėjo kolekcionierius.
Pavartyti – tik atidarymo metu
Paroda „Jas tuomet skaitė vaikai“ atidaroma lapkričio 25 d. 17.30 val. Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune. Tik parodos atidarymo metu bus galimybė pavartyti senovines knygas. Muziejuje bus galima įsigyti parodą pristatantį leidinį, kuriame surašytos D. Lebedzinsko mintys bei istorijos, susijusios su vaikiškomis knygomis.
Paroda bus eksponuojama iki 2022 m. sausio 22 d.
Visas parodos knygas galima rasti čia.
