Pirmadienį prie Kauno miesto savivaldybės nuaidėjo protesto akcija prieš galimybių paso (gpaso) įvedimą vaikams nuo 12-os metų. Akcija siekiama atkreipti valdžios dėmesį į tai, jog „gpaso” įvedimas vaikams diskriminuotų dalį vaikų bei sukeltų iš to kylančių psichologinių problemų ypač jautriai paauglių amžiaus grupei.
Apie 11 val. prie savivaldybės išsirikiavo būrys protestantų rankose laikančių plakatus ir žaislus. Protesto akcija prasidėjo Laisvės alėja aidinčiu vaiko verksmu, vėliau per garsiakalbį buvo kartojamas įrašas: „Visuotinė mobilizacija, stop vaikų kaukių dėvėjimui įstaigose ugdymo proceso metu, stop galimybių pasui vaikams, stop prievartiniam vaikų vakcinavimui”.
Kreipėsi į I. Šimonytę
Žurnalistų kalbinta akcijos dalyvė teigė, kad renginio tikslas yra atiduoti vaikams vaikystę, be kaukių, smurto ir uždarytų mokyklų.
„Žinote, smėlio dėžėje žaidėte? Juk tai buvo pati gražiausia vaikystė. Šitą vaikystę, realiai su visokiais vakcinavimais, uždarymais, tėvų terorizavimu. Realiai, valdžia atima, atiduokite vaikams vaikystę, atiduokite tokią, kokią mes turėjome. Nejaugi jie nenusipelnė gyventi laisvoje ir demokratiškoje šalyje?“ – klausė ji.
Moteris prisiminė, kad jai buvo dvylika metų, kai kovojo už Lietuvos nepriklausomybę.
„Bet mes negalvojome, kad ji bus tokia uždara, išnaikinta, vaikams reikalingas bendravimas, vaikams reikalinga laisvė, nerūpestinga vaikystė. Šimonyte, atiduokite vaikams vaikystę! Neterorizuokite tėvų mes visi vienos tautos vaikai. Ir vakcinuoti, ir nevakcinuoti, mes esame tauta, Lietuva!“ – prašė protesto dalyvė.
Tarp protesto palaikytojų pastebėtas ir buvęs Kauno meras Erikas Tamašauskas.
„Vaikų skiepyti negalima, visi pripažįsta oficialiai, kad tai yra eksperimentinis skiepijimas iki 2023 metų. Ir mes imame vaikus skiepyti, kai iš tikrųjų, nuo pačių pradžių, buvo pasakyta aiškiai, kad rizikos grupė yra virš 60-ies metų žmonės, prie ko vaikai?” – retoriškai klausė jis ir pridūrė, kad norint suvaldyti pandemiją, reikėtų imti pavyzdį iš Švedijos.
Protesto akcija prie Kauno savivaldybės truko trumpiau nei pusvalandį ir buvo palydėta gongo dūžiais bei plojimais. Kadangi akcijos organizatoriai informavo Kauno savivaldybę, jog susirinks ne daugiau nei 15 žmonių, leidimo jai nereikėjo. Patys organizatoriai sakė, kad akcijos metu kalbama nebus, tiesiog bus pastovima 15 minučių, aidint garso įrašui.
Basomis priešais Vyriausybę
Tuo pat metu protesto akcija vyko ir Vilniuje, kelios dešimtys motinų ir jų rėmėjų susirinko prie Vyriausybės.
„Tai yra protestas prieš galimybių pasą vaikams, nes manom, kad tokio paso įvedimas paskatintų didžiulius segregacijos, diskriminacijos reiškinius, kurie gali iššaukti aibę psichologinių problemų, patyčias, mobingą. Kas gali atmesti, kad tai nesibaigs savižudybėmis?“ – BNS sakė viena akcijos organizatorių, Šilalės rajono tarybos narė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šilalės rajono skyriaus pirmininkė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė.
Nepaisant to, kad termometro stulpelis vos pakilęs virš nulio, dalis protesto dalyvių, kaip ir buvo planuota, protestavo basomis.
„Norime parodyti, kad einame su taika, tai yra įsižeminimas. Tai žinutė, kad gal ir kitiems reikėtų pagaliau įsižeminti“, – sakė į protestą atėjusi 47-erių verslininkė Ilona.
Protesto dalyviai pasisako prieš galimybių paso įvedimą vaikams nuo 12 metų. Šiuo metu šis dokumentas yra taikomas asmenims nuo 16 metų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pabrėžia, kad siūlymas vaikams nuo 12 metų taikyti galimybių pasą nėra susijęs su neformaliojo ugdymo organizavimu.
Kaip iki šiol, taip ir dabar galioja reikalavimas būrelius uždarose patalpose vesti kontaktiniu būdu, kai grupėje yra iki 30 vaikų. Jeigu vaikų daugiau, gali dalyvauti tik turintys imunitetą ar besitestuojantys vaikai.
Ugdymo įstaigose – per 400 COVID-19 protrūkių
Šalies mokyklose ir darželiuose epidemiologai fiksuoja 415 aktyvių protrūkių, juose nustatyta 2060 susirgimo atvejų, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Centro duomenimis, 90 proc. visų šių atvejų yra pirminiai, t.y. užsikrėtė ugdymo įstaigų vaikai arba darbuotojai, dešimtadalis – šeimų nariai.
Dėl šių protrūkių yra arba buvo izoliuoti iš viso 2697 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys.
Kaip BNS teigė NVSC atstovė Justina Petravičienė, atvejų mokyklose ir darželiuose skaičius per savaite sumažėjo 35 procentais.
„Tai reiškia, kad pauzė ugdymo procese išties leido padėtį stabilizuoti ir tam tikrus įsiplieskusius židinius užgesinti, apsaugant sistemą nuo galimo perkaitimo“, – teigia J. Petravičienė.
Lyginant pastarųjų savaičių duomenis, reikšmingų pasikeitimų protrūkių ugdymo įstaigose struktūroje nėra. Didžiąją dalį, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, sudaro pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigos.
Protrūkiai ikimokyklinio ugdymo įstaigose siekia beveik 15 proc., skaičiuojant nuo visų šiuo metu registruotų aktyvių protrūkių. Tą pačią tendenciją NVSC stebi nuo pat mokslo metų pradžios.
„Kalbant apie protrūkių skaitlingumą, laimei, tendencijos taip pat išlieka palankios, nes daugiau nei 90 proc. šių protrūkių nėra skaitlingi – juose registruota mažiau nei dešimt susijusių pirminių atvejų. Šiuo metu esame registravę 6 aktyvius protrūkius, kuriuose pirminių susijusių atvejų skaičius viršija 20. Jie registruoti Marijampolės ir Utenos apskrityse veikiančiose ugdymo įstaigose“, – teigia J. Petravičienė.
Vertinant protrūkių pasiskirstymą regionuose, daugiausia jų registruota Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse. Kiek mažiau, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, Utenos ir Alytaus apskrityse.
„Vis dėlto, nors pastaruoju metu daug kalbama apie koronavirusinės infekcijos atvejus ugdymo įstaigose, duomenys rodo, kad situacija jose tiesiog atspindi infekcijos plitimą visuomenėje. Kitaip tariant, situacija ugdymo įstaigose tampa svarbi ne pati savaime kaip kažkokia grėsmė, bet dėl to, kad dar nemaža dalis žmonių, kurie yra itin pažeidžiami, neturi imuniteto COVID-19 ligai“, – teigia NVSC atstovė.
