M. Šagalo parodoje – „Tūkstančio ir vienos nakties“ atgarsiai – Kas vyksta Kaune

M. Šagalo parodoje – „Tūkstančio ir vienos nakties“ atgarsiai

M. Šagalo paroda „Stebuklo laukimas“./ Nuotraukų koliažas.

Lietuvos švietimo istorijos muziejuje penktadienį atidaryta tarptautinė dailininko Marko Šagalo paroda „Stebuklo laukimas“ (Anticipation of Miracle). Joje eksponuojami 43 originalūs litografijos darbai, tarp kurių – serija, sukurta pagal garsųjį viduramžių arabų pasakų rinkinį „Tūkstantis ir viena naktis“.

Žydų kilmės dailininkas modernistas Markas Šagalas (tikrasis vardas Moišė Sagalas, 1887-1985) litografijas kurti ėmė apie 1920-uosius. Žinių jis sėmėsi iš berlyniečio grafiko Hermano Strucko.

Paroda „Stebuklo laukimas“ susideda iš trijų litografijų ciklų: „Keturios pasakos iš „Arabiškųjų naktų“ (1948 m.), „Dafnis ir Chlojė“ (1956-1961 m.) bei skirtingų temų ciklo.

Ciklą „Keturios pasakos iš „Arabiškųjų naktų“ sudaro 13 litografijų.

„Arabiškosios naktys“ (geriau žinomos kaip „Tūkstantis ir viena naktis“) – tai Vidurio Rytų ir Pietų Azijos pasakojimai bei pasakos, surinktos per daugybę amžių. Teigiama, kad ši kolekcija pradėjo formuotis dar IX a. Šiose pasakose kartojasi leitmotyvas – jauna Persijos karaliaus žmona Šecherezada kiekvieną naktį seka po naują pasaką savo vyrui, taip besistengdama išvengti mirties. Pasakose yra tragedijos, komedijos, poemos, burleskos, erotikos ir kt. elementų.

Įdomu, jog dailininkas M. Šagalas „Arabiškųjų naktų“ litografijos ėmė kurti po žmonos Belos Rozenfeld mirties. Iš 1001 istorijos jis išrinko tik 4 ir iš jų sukūrė 13-os spalvotų litografijų ciklą.

Pasakose „Juodasis žirgas“, „Iš jūros gimusioji Džiulnara ir jos sūnus Persijos karalius Badr Basimas“, „Žvejys Abdula ir vandenis Abdula“, „Kamaras Al-Zamanas ir juvelyro žmona“ kalbama apie prarastą meilę, vėl sekantį susitikimą ir mirtį.

Dailininko darbuose atsispindi skrydžio tematika: žmonės, gyvūnai, objektai vaizduojami sklendžiantys dangumi. Veikėjai vaizduojami netikėtai: vaikštantys aukštyn kojomis, skraidantys ar įsikuriantys gėlių puokštėse. Pagrindinis įvaizdis daugelyje darbų – pirmyn judantis veikėjas, kuris yra atsigręžęs atgal.

„Gyvenimo ir dailininko paletėse egzistuoja tik viena spalva, kuri akimirksniu viskam suteikia prasmę. Toji spalva – tai Meilė“, – yra sakęs M. Šagalas.

Parodos kuratorius Vasilii Chesauri pasakojo, kad 1948 m. M. Šagalo „Keturios pasakos iš „Arabiškųjų naktų“ sukurta serija išskirtinė tuo, kad čia jis pirmąkart išbandė spalvotas litografijas. Tais pačiais metais Venecijos bienalėje M. Šagalas už šį ciklą gavo grafikos apdovanojimą.

„M. Šagalas įvairiaspalvėmis spalvomis pristato meilę ir gyvenimą. Paveiksluose atsispindi ir dailininko naivumas“, – pažymėjo parodos kuratorius V. Chesauri.

Paroda „Stebuklo laukimas“ jau pabuvojo Švedijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Slovakijoje. Lietuvoje ji buvo eksponuota Vilniuje ir Raudondvaryje. Kaune ją išvysti galima pirmą kartą.

Lietuvos švietimo istorijos muziejuje paroda „Stebuklo laukimas“ bus eksponuojama iki 2022 m. kovo 6 d.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA