Per dvejus pandemijos metus vaistinės sulaukė daugybės naujų pokyčių. Nuo šių metų vaistinėms buvo suteikta teisė pradėti skiepyti gyventojus nuo įvairių ligų, taip pat nemokamai spausdinami galimybių pasai, o dabar jau kalbama, kad vaistininkai galėtų pratęsti ir vaistų receptus, tad dėl šios paslaugos nebereikėtų keliauti pas šeimos gydytoją.
Apie pokyčius vaistinėse laidoje „Delfi tema“ kalbėjomės su Sveikatos apsaugos viceministru Aurimu Pečkausku, Vaistinių asociacijos pirmininke Kristina Nemaniūte-Gage ir vaistinių tinklo „Camelia“ komunikacijos vadove Žiedūne Juškyte.
Manoma, jog receptinių vaistų gyventojai galėtų gauti neišėję iš namų
Neseniai Sveikatos apsaugos ministerija užsiminė, kad jau nuo pavasario gali atsirasti nuotolinės vaistinės. Pasak viceministro, apie tokią galimybę yra diskutuojama jau kurį laiką. Visgi, planuojama, kad tokios vaistinės galėtų atsirasti ne anksčiau nei kitų metų kovą ar balandį.
„Visi reikalingi teisės aktai jau yra sutvarkyti. Tačiau natūralu, kad norint pajudėti į centralizuotą nuotolinę prekybą, reikia daug techninių pakeitimų. Nuotolinė prekyba turėtų vykti per e.sveikatos sistemą. Dėl to Registrų centras turėtų įvykdyti daug programinių pakeitimų. Per pastaruosius metus Registrų centre vyko daug įvairių darbų, jie buvo prioriteto tvarka pakelti į viršų. Kalbame apie vakcinacijos procesus, apie daugybę kitų palengvinimų, kurie buvo būtini pandemijos metu. Natūralu, kad nuotolinė prekyba vaistiniais preparatais yra šiek tiek pasistūmėjusi prioriteto eilėje žemyn. Tačiau Sveikatos reikalų komitete praėjusią savaitę apie tai buvo diskutuota, taip pat turime naujos informacijos iš Registrų centro“, – laidoje kalbėjo SAM viceministras.
Nuotolinėse vaistinėse pacientai galėtų įsigyti receptinių ir kompensuojamų vaistų. Kaip pasakojo A. Pečkauskas, pacientui reikėtų tik prisijungti prie e.sveikatos sistemos, pasirinkti vaistus, kurie jam buvo išrašyti gydytojo, o tada pasirinkti būdą, kaip juos norėtų gauti. Kol kas nėra nuspręsta, kaip tiksliai galėtų atrodyti vaistų pristatymas, tačiau manoma, kad pacientas vaistus galėtų gauti paštomatu, kurjeriu ar pats atsiimti vaistinėje.
„Turėtų matytis, kokiose vaistinėse, kokių medikamentų pasiūla yra prieinama. Toliau žmogus bus nukeliamas į vaistinės serverius, kur priims sprendimus dėl medikamentų pristatymo“, – sakė A. Pečkauskas.
Pasak K. Nemaniūtės-Gagės, tokios nuotolinės vaistinės tikrai reikalingos. Ypač svarbios jos būtų pandemijos metu, mat sergantys, turintys judėjimo negalią ar privalantys būti izoliacijoje gyventojai susiduria su rimtais sunkumais, kai reikia gauti gydytojo paskirtus vaistus.
„Pandemijos pradžioje turėjome daug savanorių, kurie padėdavo žmonėms pristatyti vaistus į namus. Dabar tai šiek tiek išsikvėpė ir savanorių reikia kitose srityse. Dabar vaistinės turi savo internetinius puslapius, bet ten gali prekiauti tik nereceptiniais vaistais. Buvo priimtas sprendimas, kad turėtų būti sukurtas bendras puslapis, kuriame susijungs visos vaistinės.
Ir ką mes girdime, kad Registrų centras šias idėjas turi įgyvendinti kovo, balandžio mėnesiais. Tikrai suprantame, su kokiais sunkumais susiduria Registrų centras. Esame labai dėkingi, kaip jie greitai išsprendė daugybę klausimų dėl skiepijimo vaistinėse ir galimybių pasų. Buvo tokių dienų, kai galimybių paso į vaistinę ateidavo atsiimti 90 tūkstančių žmonių. Tai buvo rugsėjo 13 dieną. Bet manome, kad šiuo metu laukti, kol Registrų centras padarys sistemą, nebūtų protinga. Laukia patys sunkiausi pandeminiai žiemos mėnesiai ir šiuo metu galėtume rasti kitą sprendimą“, – lėtus ministerijos sprendimus kritikavo vaistinių atstovė.
Šiuo metu, pasak pašnekovės, susidariusi absurdiška situacija. Atėjusiems savanoriams tereikia pasakyti žmogaus, kuriam nešami vaistai, asmens kodą, o vaistininkas jam išduoda reikalingus medikamentus.
„Vadinasi, farmacinę paslaugą suteikiame jam, o ne tiesiogiai žmogui. Aišku, geriau taip nei išvis negauti vaistų į namus. Bet galėtume išsiųsti vaistus, jei žmogus paskambintų mums telefonu, įrašytume pokalbį, pasiūlytume pigiausius vaistus, suteiktume informaciją. Pati asmeniškai gaunu skambučių iš žmonių, kai jie prašo padėti, nes yra izoliacijoje ir jam niekas negali atnešti vaistų“, – kalbėjo K. Nemaniūtė-Gagė.
Svarstoma, kad kai kuriuos receptus galėtų pratęsti ir vaistininkai
Neseniai vaistininkai pateikė dar vieną pasiūlymą ministerijai – buvo pasiūlyta, jog vaistų receptai galėtų būti pratęsti vaistinėse, o ne šeimos gydytojo kabinete.
Pasak K. Nemaniūtės-Gagės, jų atliktos apklausos duomenimis, 70 proc. žmonių norėtų tokios paslaugos.
„Tai nėra dviračio išradimas, Europos Sąjungoje tai jau seniai veikia, 14 ES šalių tai daro. Situacija labai paprasta – senstant visuomenei reikia vis daugiau sveikatos priežiūros paslaugų, dėl to ieškoma variantų, ką daryti, kad eilės neilgėtų, o žmonės gautų kokybišką gydymą. Pandemijos metu eilėms ilgėjant, ieškoma sprendimų. Jau šiandien vaistininkas gali išduoti receptinį vaistą be recepto 30 dienų, tokiu atveju, kai žmogus nespėjo nueiti pas gydytoją. Tačiau jam galima išduoti tik vaistą už pilną kainą, žmogus nepretenduoja į kompensaciją. Matome tokius atvejus, kai žmogus nusprendžia susilaikyti, nepirkti, kol paklius pas gydytoją. Tai reiškia, vaistų vartojimas būna nutraukiamas“, – problemas vardijo vaistinių atstovė.
Tad vaistinės siūlo, jog nespėjus pas gydytoją, pats vaistininkas galėtų trumpam laikui pratęsti tą kompensuojamą vaistą, kurį pacientas vartojo iki tol. K. Nemaniūtės-Gagės teigimu, tai būtų galima daryti jau dabar ir nelaukti bendrų sistemų paleidimo.
„Kitas sprendimas, kai gydytojas e.sveikatos sistemoje pažymi, kad gydymo siūlo nekeisti. Tai labai aktualu pacientams, kurie gydosi lėtines ligas ilgą laiką ir vis turi nuvykti pas gydytoją, kad jam būtų pratęstas receptas“, – sakė pašnekovė.
Viceministro teigimu, diskusijos dėl šio pasiūlymo ministerijoje vyksta, tad artimiausiu metu tokiam nutarimui gali būti pritarta.
„Principinė pozicija pačios ministerijos yra tikrai taip, mes matome tą galimybę, nes taip patogiau pacientui ir padeda spręsti gydytojų prieinamumo klausimus. Tačiau visi turime suprasti, kad tai nėra trumpas procesas. Jei norime, kad vaistininkas gali pratęsti receptus, turime žinoti, kokioms ligoms, kokius medikamentus, turime sudaryti galimybę palaikyti šeimos gydytojo ir vaistininko ryšį. Ministerijoje matome galimybę, bet bus reikalingi ir techniniai pakeitimai e.sveikatoje, tas procesas užtruks“, – laidoje komentavo A. Pečkauskas.
Susidomėjimas skiepais vaistinėse – didžiulis
Šiais metais vaistinės pradėjo skiepyti gyventojus nuo erkinio encefalito, gripo bei koronaviruso. Pasak „Camelia“ komunikacijos vadovės Ž. Juškytės, žmonės šia paslauga aktyviai naudojasi.
„Tai ganėtinai nauja paslauga, pradėjome ją teikti tik pavasarį. Iš pradžių tikrai nerimavome, ar žmonės pasitikės vaistininkais, ar bus patogu skiepytis vaistinėse. Tačiau, kai tik pradėjome su erkinio encefalito skiepu, susidomėjimas buvo didžiulis, paskiepijome labai daug pacientų. Vaistinės buvo ta vieta, kurioje pacientas gavo pirmąją vakciną. Tai reiškia, kad prisidėjome ir prie užkrečiamų ligų plitimo stabdymo. Žmonės sako, kad tai patogu padaryti, nereikia laukti. Skiepytis galima ir nuo gripo, taip pat ir nuo kovido. Nuo koronaviruso skiepijame tik kai kuriose vaistinėse. Atėję žmonės sako, kad pasirinko šią vietą dėl to, jog tikisi mažesnių žmonių srautų, paprasčiau ir greičiau. Be to, vaistininkas gali skirti daugiau dėmesio vienam žmogui, pakonsultuoti, nuraminti“, – sakė Ž. Juškytė.
Dėl erkinio encefalito ir gripo skiepo galima užsiregistruoti internetu, vaistinės puslapyje arba paskambinti į konkrečią vaistinę. Jei žmogus ateina nusipirkti vaistų ir tuo metų vaistinės skiepų kabinete yra laisvas laikas, galima pasiskiepyti iškart.
Tuo metu dėl koronaviruso vakcinų, norint pasiskiepyti vaistinėje, reikia prieš atvykstant paskambinti į karštąją liniją arba užsiregistruoti koronastop.lrv.lt.
Nors skiepai vaistinėse buvo pasiteisinęs sprendimas, tačiau vaistininkai ne kartą kritikavo ministerijos taikomus reikalavimus. Šiuo metu, pasak Ž. Juškytės, jie vis dar nepasikeitę ir yra ganėtinai griežti.
„Vaistinė, kurioje skiepijama, turi gauti sveikatos priežiūros įstaigos licenziją. Ją gauti nėra lengva, procesai yra apsunkinti. Manome, kad tai būtų galima supaprastinti ir įrengti daugiau kabinetų. Svarstome, kodėl pandemijos metu galima skiepyti parke ar autobuse, bet vaistinėje to daryti negalime. Tokie apribojimai riboja ir pacientų prieinamumą prie skiepų“, – sakė Ž. Juškytė.
Nuo COVID-19, K. Nemaniūtrės-Gagės duomenimis, vaistinėse pasiskiepijo virš 3 tūkstančių žmonių, kitomis vakcinomis 6-7 kartus daugiau. Ateityje, pasak jos, vakcinacijos procesai vaistinėse turėtų plėstis, atsirasti daugiau vakcinavimo kabinetų ir daugiau vakcinų.
Praėjusią savaitę ministerija išplatino informaciją, jog vaistinėse vienam klientui turėtų būti skiriama 30 kvadratinių metrų ploto. Šis nutarimas vaistininkų buvo kritikuojamas itin smarkiai ir šiuo metu ministerijoje vėl yra svarstomas.
„Kaip ir dauguma sprendimų pandemijos metu, taip ir šis turėjo būti priimtas ganėtinai greitai. Jis buvo priimtas po diskusijų su prekybininkais ir kitomis pusėmis. Natūralu, kad tokie sprendimai tinka ne visiems, dėl to diskusijos tęsiasi, gavome ir Vaistinių asociacijos kreipimąsi, turėjome ne vieną diskusiją šiais klausimais. Manau, kad jos ir toliau tęsis. Jei matome, kad kai kurie sprendimai nepasiekia rezultato arba apriboja veiklas taip, kad jos nebegali būti teikiamos ar riboja pacientų prieinamumą prie vaistų, tikrai jos svarstytinos, gali būti pergalvojamos“, – kalbėjo viceministras.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
