Kauno tvirtovės I-asis fortas, pavasarį atkreipęs į save dėmesį su Lino Kutavičiaus šviesos instaliacija, šįkart pakvietė į ypatingą susitikimą. Žvėriška paslaptis bus įminta! Kaip jau žinome, visas Kaunas apjuostas fortų žiedu. O viename jų įvyko pasimatymas su mistinio Kauno žvėrimu.
Dar XIX amžiuje tai buvusi viena svarbiausių Rusijos imperijos tvirtovių. Ryškiausias ir bene labiausiai atpažįstamas simbolis – Kauno Soboras, žymėjo tvirtovės statybų pabaigą ir tapo jos simboliu. Tarsi žiedlapis, aplink kurį kelių kilometrų spinduliu išsidėstė Kauno fortai.
„Žinote, kas svarbiausia? Ne tai, jog tai okupacinė, ne lietuviška tvirtovė, kaip daug kas sako. Tačiau statyta iš lietuviško molio ir tūlo kauniečio rankomis! Išminkyta šimtai milijonų plytų. Ironiška, tačiau tam, kad šiuos mūrus įveikti, anuomet Vokietijos imperijai reikėjo sukurti galingiausią artilerijos pabūklą pasaulyje!“ – pasakoja VŠĮ Kauno tvirtovės parkas direktorius Egidijus Bagdonas.
1915 metų rugpjūčio mėnesį Kauno apylinkėse užvirė didžiausias mūšis Kauno istorijoje. Kaizerio armija pradėjo carinės Kauno tvirtovės šturmą. Rašoma, jog Kauno tvirtovės šturmo metu buvo paleista 800 000 įvairaus kalibro sviedinių, rašoma „pa(si)matymas I forto kareivinėse / Kauno (žvėries) fortas“ „Facebook“ renginio aprašyme.
Įsivaizduojate, vos per vienuolika dienų! Neįmanoma suvokti tokio Europos sužvėrėjimo Pirmojo pasaulinio karo metu. Apmąstykime tokią keistą situaciją su Europos kultūra. Štai, renesanso humanistinės idėjos, meno spindesys, o visai šalia – didžiausi karai tarp Europos tautų? Taip pat ir Pirmasis pasaulinis karas, kuriame, galima sakyti, visi liko pralaimėtojais.
Konfliktas yra tarsi įtrūkis, kuris perskrodžia visą Europą, nuolatos pasirodo vėl, neįmanoma jo užglaistyti. Ir štai Pirmasis Pasaulinis karas Kaune, 1915-ieji, Europoje modernieji laikai – aukštoji technologija, industrija, ir šalia – karo pramonė, griaunanti ir naikinanti jėga. Pavyzdžiui, tais pačiais metais jau kuria Pablo Picasso, o Kazimiras Malevichius nutapo „Juodąjį kvadratą“, apibendrinant – gimsta šiuolaikinė kultūra.
„Atsivėrė unikali, dar nematyta vieta. Su komanda išvalėme autentiškus, pirmąjį pasaulinį karą menančius griuvėsius, čia sustojus istorinė akimirka, kuomet sprogimo jėga suardė forto kareivinių skliautus. Iš viršaus tai 12 metrų skersmens krateris, kurį paliko iš 1 km aukščio kritęs ir 800 kg svėręs sviedinys, o iš kareivinių vidaus – atsiveria dangus, į požemius krenta jau ne bombos, o natūrali šviesa“ – pasakoja VŠĮ Kauno tvirtovės parkas direktorius E. Bagdonas.
Architekto Manto Maziliausko archiskulptūrinė erdvės kompozicija „Pa(si)matymas“ atskleis šį susitikimą įvairias kampais. Pa(si)matymas, – kaip nuostaba, iš kurios pirminio impulso jau mezgasi nauji kūrybiniai audiniai. Metafizinė Bertos akis, obuolys akiduobėje, lyg žvėries guolyje, Istoriniame Kauno tvirtovės žiedo grunte, pirmąjame forte.
„Ši instaliacija skirta susitikimui, pasimatymui ir MATYMUI. Kaunui ir pasauliui, Urbis et Orbis! Akis, kaip bene stipriausias vizualumo ženklas, čia virsta abstrahuota skulptūra, artima mūsų planetos provaizdžiui. Šiuolaikine skulptūrine plastika sukonstruota struktūra, skirta istorijos audrų prasmingai atminčiai įženklinti ir tuo pačiu naujam, ateities kūrybos sūkuriui užčiuopti.“ – pristato menininkas „Konstrukcija – eglės rašto, rūdintuose ir raudonintuose strypuose, tarsi skulptūrinėse gijose įsisuka penkių metrų skersmens didysis Kauno vyzdys. Panaudota netoli pusė kilometro armatūros. Numatomas ir lešis. Tai 2,5 metro skersmens apskritas stiklinis langas ir stogas“ – pasakoja autorius M. Maziliauskas.
Visas instaliacijos įrengimas tapo procesu, į kurį įsitraukė tiek Kauno tvirtovės parko darbuotojai, tiek
profesionalūs šaltkalviai, o montuojant skulptūrą vietoje prireikė ir krano.
