Stresas, nerimas, vaikystės traumos, nesėkmių baimė, netektys, finansiniai sukrėtimai – tik dalis veiksnių, tam tikru gyvenimo etapu emociškai veikiančių kone kiekvieną. Vieni psichologinius iššūkius išgyvena ieškodami naujų savirealizacijos veiklų, kiti – su artimųjų pagalba, o dar kita asmenų grupė – užsidarydami ir emocijas užgniauždami savyje. Stiprias psichologines krizes išgyvenę žmonės pataria – svarbu atsikratyti senų stereotipų ir išdrįsti laiku kreiptis specialistų pagalbos.
Šiandien emocinėje krizėje atsidūrusiems žmonėms siūloma daug naudingų, nemokamų ir anoniminių būdų, padedančių kovoti su patiriamais psichologiniais sunkumais. Visgi, psichologai pastebi, jog visuomenėje dar labai gajūs stereotipai, psichologinę pagalbą sugretinantys su silpnumo požymiais.
„Kartą į mane kreipėsi moteris, išgyvenanti artimo žmogaus netektį. Ji buvo sutrikusi, liūdna, pyktį jai kėlė tai, kad atsisveikinti su artimuoju trukdė pandemijos keliamos sąlygos. Moteris buvo nusivylusi sveikatos priežiūros specialistų darbu ir jau pirmos konsultacijos metu pasakė atvirai: „Žinote, Aiste, aš nelabai tikiu, kad jūs man padėsite. Stengsiuosi, dirbsiu su savimi, nes į psichologą dėl tos pačios priežasties kreipėsi mano dukra ir jai tai padeda. Nors nelabai tikiu, kad padėsite man, bet pabandysiu“.
Gedėjimas ir atsisveikinimas su artimuoju užtrunka ir tai ne penkių konsultacijų darbas, tačiau būtent šios moters paskutinės konsultacijos metu pasakyti žodžiai mane stipriai įkvėpė. Ji pasakė: „Tikrai netikėjau, bet man pavyko. Kiek tik galima, jaučiuosi geriau, ir dabar kitiems žmonėms sakau – kreipkitės psichologo pagalbos“, – sako Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro psichologė Aistė Kulvietė.
Nurodo kelio gaires, kuriuo eiti
Psichologė atskleidžia, jog geriausiai specialistų pagalbos svarbą iliustruoja su sunkumais susidūrusių asmenų istorijos. Savo patirtimi pasidalinti sutiko Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biure nemokamomis psichologo konsultacijomis pasinaudojęs Augustas (vardas – pakeistas). Vyras pasakoja, jog pasiryžimą susisiekti su psichologu lėmė sunkus santykių su žmona etapas bei įsisenėjusios vidinės problemos.
„Persekiojo jausmas, lyg būčiau įstrigęs gyvenime. Psichologo pagalba atrodė kaip paskutinė viltis. Tiesa, susidūriau ir su nelengva finansine situacija, tad ieškojau nemokamos pagalbos“, – pasakoja vyras.
Augustas atskleidžia, kad peržengdamas psichologo kabineto duris didelių lūkesčių neturėjo. Vienintelis siekis – jog bent šiek tiek pagerėtų vidinė būsena.
„Neturėjau kitos išeities – priėjau dugną. Jaučiau, kad nebevaldau savo gyvenimo ir man reikia su kažkuo pasikalbėti. Šiandien keliauju pagerėjimo link. Rezultatai matosi, nors jausmai ir emocijos dar nuolat kinta. Psichologas pažiūri į situaciją kitu kampu, yra empatiškas, išklauso, priima, parodo problemas iš kitos pusės, sukuria atmosferą, kurioje galiu būti savimi. Psichologas nurodo kelio gaires, bet tiesa ir tai, jog juo jau turiu eiti pats. Pasijusti geriau padeda tai, kad galiu išsikalbėti, nesu smerkiamas ar atmetamas, nes tai dažnai jaučiu artimoje savo aplinkoje“, – sako Augustas.
Vyras atvirauja, jog padedamas psichologo, įvardino sau, kokios priežastys ir veiksniai privertė jį atsidurti esamoje emocinėje duobėje.
„Pripažinau sau, kad tėtis prieš mane smurtaudavo, ir, kad tai turi pasekmes dabartiniam mano gyvenimui. Psichologo pagalbos dėka pradėjau geriau suprasti savo žmoną, nesmerkti savęs už savo jausmus, neteisinti kitų, pastatant juos aukščiau už save. Nors progresą apibrėžti dar sunku, jaučiu, kad esu kelyje ir man geriau sekasi priimti save.
Psichologo kabinete sukuriama galimybė iškelti problemas, sustoti ir nebebėgti nuo jų. Tai sunkus darbas, kurį galiu dirbti tik su specialisto pagalba. Po kelių metų pertraukos pravirkau konsultacijoje, nors prieš ją jaučiausi gana neblogai. Nusileidimas į savo patirčių gelmes atvėrė klodus ir padėjo iš tiesų suprasti kaip jaučiuosi. Atradau, kad pyktis yra legalus ir ieškau būdų kaip jį galiu išreikšti“ – teigia vyras.
Vyras atviras – panašioje situacijoje atsidūrę žmonės turėtų išbandyti pokalbį su psichologu.
„Tikrai nieko neprarasi bandydamas kreiptis pagalbos ir ją priimdamas“, – sako Augustas.
Jausmų higiena
Sprendimu kreiptis nemokamos psichologinės pagalbos džiaugiasi ir su emocijų valdymo problema susidūrusi Laima (vardas – pakeistas). Moteris atvirauja, jog psichologo konsultacijos padėjo atsikratyti slegiančios minčių ir išgyvenimų naštos.
„Kreiptis pagalbos nusprendžiau tuomet, kai pajutau, kad susikaupė per daug klausimų, nerimo, išgyvenimų – emocijos veržėsi su kaupu. Supratau, jog norisi pabendrauti, pakalbėti su kažkuo iš šalies. Galbūt kalbėdama rasčiau atsakymus pati sau? Apsilankydama pas psichologą tikėjausi palaikymo, supratimo, išklausymo. Gavus asmeninį laiką, o kalbant apie savo asmenines emocijas, nauda yra dvejopa. Pirma, išsikalbėjimas lengvina ir išlaisvina, tarsi nuima naštą. Antra, kalbant garsiai įsivardini ir atrandi naujas kryptis, priežastis, sprendimus, įsiklausymą į savo poreikius“, – sako Laima.
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biure psichologo konsultacijas lankiusi moteris sako, kad specialisto pagalba padėjo į savo situaciją pažiūrėti kitu kampu, o tai leido atrasti ir naujus problemų sprendimo būdus.
„Pirmas apsilankymas buvo nedrąsus, nepasitikėjimo jausmą kėlė ir antrasis vizitas. Visgi, po konsultacijų sumažėjo nerimas, tapo lengviau priimti nesėkmes, labiau atkreipiu dėmesį į savo poreikius, išmokau įsiklausyti į save. Konsultacijas apibūdinčiau tarsi jausmų higieną“, – mintimis dalinasi moteris.
Laimos teigimu, labai svarbu, kad kuo greičiau sunyktų visuomenėje dar stipriai įsišakniję stereotipai, jog kreiptis psichologinės pagalbos – gėda.
„Apmaudu, jog Lietuvoje šia kryptimi dar tik žengiami pirmieji žingsniai. Psichologinė pagalba yra lyg stigma, tabu, gėda. Aš atėjau, išdrįsau ir džiaugiuosi savimi. Apie tai drąsiai kalbu ir draugų rate, o turėdama galimybių tikrai eičiau ir toliau“, – sako moteris.
Pagalbos reikia visiems
Savo patirtimi pasidalinti sutikusi ir taip kitus kreiptis pagalbos įkvėpti norinti Elžbieta (vardas – pakeistas) pasakoja, jog ją susisiekti su psichologu paskatino nuolat varginantis nerimo jausmas.
„Tikėjausi atrasti būdą, kaip nebejausti nuolatinio nerimo. Psichologė padėjo suprasti, kad nerimas yra natūrali žmogaus būsena ir reakcija į aplinką. Ji davė įvairiausių patarimų ir pratimų, kaip tvarkytis su savimi ėmus kilti nerimo lygiui. Tuo pačiu gilinomės į tai, kodėl apskritai esu nerimastinga, kokie dabarties ir praeities veiksniai tai lemia.
Labai patiko pratimas, kurį psichologė patarė atlikti namuose – nupiešti nerimą. Vėliau išanalizavus piešinį paaiškėjo logiškos išvados, apie kurias, rodos, nė kiek nemąsčiau piešdama. Manau, kad būtent šis pratimas ir buvo tas lūžis, kuris padėjo man pagaliau susitaikyti, kad nerimą aš jausiu visada. Taip pat – atpažinti ženklus, kada tas nerimo lygis kyla ir kaip su šia būsena tvarkytis“, – pasakoja moteris.
Elžbieta pasakoja, kad konsultacijų metu kuriamas progresas jai priminė vaikystėje mėgtas piešimo knygeles, kurių užduotis – sujungti atskirus taškus.
„Konsultacijų dėka pavyko apjungti keletą gyvenimo piešinių. Suprasti sąsajas tarp tėvų auklėjimo ir dabartinių mano sprendimų. Jų metu pavyko atrasti užslėptas traumas, baimes ir nuogąstavimus. Tiesa, šioje piešinių knygoje liko dar nemažai neapjungtų paveikslėlių ir tai normalu. Juk savęs pažinimas – tai viso gyvenimo procesas. Visgi, galiu pasidžiaugti, kad vieni svarbiausių piešinių jau užbaigti, o ir nerimo priepuoliai bei nuolatinis jausmas, kad kažkas negero nutiks, nebėra mano kasdienybės dalis“, – sako Elžbieta.
Moteris samprotauja, kad su sunkumais susiduriančius žmones pernelyg varžo visuomenės nuomonė bei nepagrįsti įsitikinimai.
„Aš savo patirtį vertinu labai teigiamai ir nepaprastai džiaugiuosi, kad tokias kokybiškas konsultacijas galėjau gauti visiškai nemokamai. Man yra labai liūdna, kad, pavyzdžiui, mano tėvai dar per daug susikaustę ir sužaloti socializmo santvarkos, dėl to vengia atskleisti savo silpnybes, bijo išsipasakoti ir tokiu būdu negali pradėti vidinio gijimo proceso. Manau, kad visi būtumėme laimingesni, jei bent šiek tiek geriau pažintume save ir nelaikytume visų emocijų tik savyje. Laikui bėgant jos pradeda mus graužti, kaupiasi ir dauginasi“, – teigia moteris.
Paklausta, kokie veiksniai labiausiai apsunkina kelią psichologo pagalbos link, moteris išskiria tris trukdžius.
„Pirma, tai baimė pažiūrėti tiesai į akis. Dauguma vadovaujasi posakiu – „nežinau ir neskauda“, tačiau emocijų užgniaužimas yra tarsi lėtinis uždegimas. Jos galiausiai prasiverš, o tada bus tūkstantį kartų blogiau, negu išgydyti jį dar pradinėje stadijoje. Kitas veiksnys, kuris stabdo ir mano aplinkoje esančius vyresnius žmones, tai pasakymas: „Man viskas gerai, man nereikia“. Mano atsakymas paprastas – visiems reikia. Na, ir galiausiai, veiksnys stabdęs ir mane pačią yra finansinės galimybės.
Privačios psichologo konsultacijos gali kainuoti po keliasdešimt eurų už valandą, tad daugeliui tai tampa neįkandama paslauga. Aš surizikavau ir kreipiausi į visuomenės sveikatos biurą, kur gavau nemokamas konsultacijas, pakeitusias mano kasdieninę emocinę būseną iš pagrindų. Labai linkiu visiems kreiptis pagalbos ir nebijoti. Taip pat nepamiršti, kad kaip ir bendraujant su bendramoksliais, kolegomis ar kitais žmonėmis, gali būti, kad bus sunku iš karto rasti bendrą kalbą. Tikrai ne visiems pavyks atrasti sau tinkamą psichologą iš pirmo karto, tačiau reikia nenustoti ir ieškoti to, kuris padės rasti kelią į savęs pažinimą“, – pataria Elžbieta.
Nemokama, individuali ir anoniminė pagalba
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informuoja, jog visi su psichologiniais sunkumais susiduriantys Kauno gyventojai gali kreiptis nemokamos specialistų pagalbos. Psichologo konsultacijoms registruotis galima anonimiškai, joms nereikalingas gydytojo siuntimas.
Užsiregistruoti individualioms psichologo konsultacijoms galima telefonu +37067274530. Daugiau informacijos apie pagalbos galimybes Kauno mieste gyventojai gali rasti internetinėje svetainėje www.kaunovsb.lt.
