Parlamentarai nusiteikę keisti Konstituciją dėl tiesioginių mero rinkimų – Kas vyksta Kaune

Parlamentarai nusiteikę keisti Konstituciją dėl tiesioginių mero rinkimų

BNS 2021/10/12 16:24
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Seimo opozicijos atstovai teigia valdančiųjų rengtas Konstitucijos pataisas dėl tiesioginių mero rinkimų palaikantys avansu. Konstitucijos pataisai po svarstymo procedūros antradienį pritarė 124 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš, keturi susilaikė.

„Šiandien frakcija balsuos avansu, tikiuosi, kad iki pirmo balsavimo dėl Konstitucijos priėmimo matysime įstatymo projektą“, – prieš balsavimą sakė Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas.

„Socialdemokratai renkasi mažesnį blogį, kad tiesioginiai merų rinkimai įvyktų“, – tvirtino kitos opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos atstovas Julius Sabatauskas, argumentuodamas, kodėl socialdemokratai balsuos už projektą.

Anot jo, dabar nepritarus Konstitucijos pataisai, dėl įstatymų leidybos procedūrų ir privalomų terminų 2023 metais tiesioginiai merų rinkimai būtų negalimi.

Seimo opozicijos atstovai svarstomą pataisą labiausiai kritikuoja dėl to, kad ji neapibrėžia, kokios būtų tiesiogiai renkamo mero funkcijos – ar jis būtų tarybos pirmininkas, ar administracijos vadovas.

„Jeigu jų funkcijos būtų apižbrėžtos įstatyme kartu su teikiamomis Konstitucijos pataisomis, nekiltų abejonių“, – tvirtino opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius.

Konservatorius Jurgis Razma pripažino, kad siūlomas Konstitucijos pataisos projektas yra bendro pobūdžio. Anot jo, kita vertus, jis leidžia įstatymu įgyvendinti bet kokį mero statusą.

„Tai tam tikras testas mūsų politinei brandai, gebėjimui pasiekti kompromisą. (…) Bandydami Konstitucijos pataisa įteisinti kokį nors statusą, būtume pasmerkti žlugti“, – antradienį kalbėjo J. Razma.

Valdančiųjų projektu siūloma Konstituciją keisti minimaliai, numatant, kad savivaldybių tarybų narius ir savivaldybių merus ketveriems metams renka Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.

Pagal šį projektą, mero statusas neapibrėžiamas. Jis būtų nustatytas įstatymuose.

Birželį pateikdama projektą Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad didžioji dalis gyventojų yra už tiesioginius merų rinkimus, šiuo klausimu sutaria ir politinės jėgos, jų nuomonės išsiskiria tik dėl mero statuso – ar tai turi būti tarybos pirmininkas, ar administracijos vadovas.

Todėl valdantieji siūlo Konstitucijoje įteisinti tik pačius merų rinkimus, o vėliau spręsti dėl jų statuso, priimant atitinkamas įstatymų pataisas.

Konstitucinis Teismas balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Jis taip pat pažymėjo, jog dalis tarybos narių negali turėti išskirtinių teisių, visų jų teisės – lygios. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA