Prekybos centro aikštelėje Birštone – mįslingas įvykis automobilių savininkams – Kas vyksta Kaune

Prekybos centro aikštelėje Birštone – mįslingas įvykis automobilių savininkams

„Kas vyksta Kaune“ nuotr.

Birštone, prie prekybos centro „Norfa“, praėjusį savaitgalį automobilius pastatę žmonės susidūrė su netikėtais trukdžiais. Net kelių transporto priemonių savininkai negalėjo jų atrakinti arba užvesti. Nors anomalija iškėlė visai pagrįstą klausimą dėl piktadarių mėginimo perimti signalą ir įsilaužti į automobilius, Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) ir signalizacijų specialistų manymu, raktelius blokavo netyčinis stipraus radijo signalo šaltinis.

Sulaukė pagalbos prašymo

Keistas nutikimas įvyko rugsėjo 26 d. Birštone esančios „Norfos“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Vyras sulaukė pagalbos šauksmo iš senų pažįstamų – paklausęs, kas nutiko, sužinojo, kad draugai ir dar septynių automobilių savininkai negalėjo patekti į savo automobilius ar jų užvesti, nes sistema neaptiko raktelių.

„Keista, atvažiavau, pradėjome kalbėtis su žmonėmis, spėlioti, kokia galėtų būti to priežastis. Draugų automobilį užvedėme, pavyko iš naujo pririšti raktelį. Deja, kitiems padėti nepavyko… Smalsumo vedamas patikrinu, ar maniškis raktelis suveiks – neveikia, negaliu atrakinti mašinos naudodamas pultelį. Ir vėl keista. Grįžęs namo darkart pabandau – raktelis veikia kuo puikiausiai“, – vienoje „Facebook“ grupėje pasakojo birštonietis.

Anot jo, ši situacija nebūtų tokia įtartina, jei taip būtų nutikę tik vyrui ar jo draugams, nes galima pagalvoti, kad metas keisti raktelio bateriją, tačiau kai vienoje vietoje tas pats įvyksta daugiau nei penkiems automobilių savininkams, liaudiškai tariant, imi kapstyti giliau.

Žmogus apie anomaliją teigė pranešęs RRT, kurios specialistai žadėjo atvažiuoti patikrinti „Norfos“ aikštelę. Gyventojai spėliojo, kad parduotuvėje gali būti įvykęs elektronikos gedimas, o gal netoliese pastatyta pigi kiniška vaizdo stebėjimo kamera ar transporto priemonė su registratoriumi, neatmesta ir nešvarių vagių darbelių tikimybė.

Įtaria sugedusią signalizaciją

RRT Radijo spektro kontrolės departamento vyriausiasis patarėjas Raimundas Kuzelis „Kas vyksta Kaune“ pateiktame komentare patvirtino, kad pranešimą apie trukdžius Birštone tarnyba gavo rugsėjo 27 d. Pareigūnai tą pačią dieną nuvyko į minėtą vietą, tačiau trukdžių neaptiko.

„Gali būti daug priežasčių, jas galima įvardyti tik nustačius konkretų trukdžių šaltinį. Paprastai automobilių apsaugos sistemų veikimą sutrikdo pastovūs stiprūs radijo signalai, kuriuos skleidžia sugedusios automobilių signalizacijos, įspausti arba sugedę įrangos nuotolinio valdymo pulteliai, meteorologinės stotelės su lauko davikliais ir t. t.“ – aiškino R. Kuzelis, pridėjęs, kad atrakinimą slopinančius radijo signalus dažniausiai skleidžia sugedusi kito automobilio apsaugos sistema.

Trukdančių signalų šaltiniai randami naudojant specialią įrangą – nešiojamąjį radijo imtuvą su kryptine antena, kuris rodo signalo stiprį ir jo kryptį. Kadangi Birštone trukdžių nenustatyta, pasak RRT specialisto, sudėtinga atsakyti, ar tai galėjo būti vagys. RRT praktikoje su raktelių signalo perėmimo bandymais susidurti esą neteko.

„Už radijo trukdžių pašalinimą yra atsakingas juos skleidžiančio įrenginio savininkas arba naudotojas. Automobilių apsaugos sistemos paprastai veikia dažniais, kuriuos galima naudoti be atskiro leidimo neinterferencine teise, t. y. teise naudoti radijo kanalus nekeliant žalingųjų trikdžių bet kokioms radijo ryšio paslaugoms. Tai pat negali būti reikalaujama šių įrenginių apsaugos nuo žalingųjų trikdžių, kuriuos gali kelti radijo ryšio paslaugos“, – dėstė R. Kuzelis.

„Juodųjų skylių“ Kaune yra ne viena

Trečią dešimtmetį skaičiuojančios automobilių saugos sistemų bendrovės „Alto servisas“ direktorius Klaudijus Jurkša naujienų portalui atskleidė, kad Kaune yra tokių zonų, kuriose periodiškai užeina nesuprantami trikdžiai, o vienos taisyklės, paaiškinančios sutrikimus, nėra. Prie Kauno klinikų, sporto halės nutinka, kad 20-30 minučių niekas negali atrakinti mašinos. Vienas iš galimų trikdžių šaltinių, pašnekovo teigimu – senoviškos kiniškos peidžerinės signalizacijos. Šie dvipusio ryšio įrenginiai veikia „parazitiniu“ dažniu ir sugedę aplink save pradeda transliuoti tam tikrą radijo signalą.

„Prieš 10-15 metų tokios signalizacijos buvo gana paplitusios Lietuvoje ir dažnai blokuodavo raktelio signalą. Tokiu atveju patardavome žmogui kiek palaukti kol koks nors automobilis išvažiuos iš aikštelės ir durelės atsirakins. Taip ir būdavo – palaukia 20 minučių, kažkas pasikeičia ir viskas pradeda puikiai veikti“, – kalbėjo K. Jurkša, pridūręs, kad anksčiau tokius trikdžius galėdavo sukelti ir taksistai su padidinto galingumo stotelėmis.

„Alto serviso“ direktoriaus žodžiais, prie klinikų yra tikra mistika – vairuotojai bando atrakinti su signalizacijos pulteliu, originaliu pultu, tačiau niekas neveikia. Servisas kaip tik įsikūręs netoli klinikų – atvažiavę, žmonės prašo pakeisti bateriją, nes daro prielaidą, kad kalta ji.

„Mes jau žinome – jeigu nuo klinikų, profilaktiškai patikriname, bet pasiūlome kantriai palaukti ir gal kažkam pasikeitus pavyks atrakinti. Šiuo atveju, kai vairuotojai negali patekti į automobilius, skleidžiamas stiprus radijo impulsas užgožia visus kitus mažo galingumo signalo šaltinius. Pultelio galingumas skaičiuojamas milivatais, tai ne kelių vatų radijo stotelė. Greičiausiai, signalą blokavo senoviška peidžerinė signalizacija“, – labiausiai tikėtiną paaiškinimą pateikė K. Jurkša.

Apsisaugoti galima papildomai

Saugos sistemų specialistas pažymėjo, kad yra priemonių, kurios suteikia stipresnę apsaugą nuo vagių. Šiuo metu patys pavojingiausi, nesaugiausi yra beraktę valdymo sistemą turintys automobiliai, o ši funkcija diegiama praktiškai visose naujose transporto priemonėse. Anksčiau tokius automobilius saugodavo tik elektroninis imobilizatorius – prie rakto atsiranda pakabukas, kuris nuskaitomas įjungus degimą, o be pakabuko užvesti variklio neįmanoma.

„Dabar esama tokių sistemų, kurios kontroliuoja ir centrinį užraktą. Jeigu kas nors be šeimininko žinios atrakina automobilį, signalizacija užsiblokuoja ir pradeda kaukti. Kontroliuojamas ne tik degimas, bet ir beraktė sistema, kuri suveikia signalizacijai atpažinus prie raktų prikabintą žetoną. Tokį dalyką vadiname garsiniu imobilizatoriumi“, – įvardijo K. Jurkša.

Šių sistemų esama paprastų ir GSM, kurios aktyvuoja garsinį signalą bei savininką skambučiu informuoja apie neatpažinto vairuotojo mėginimą atrakinti automobilį.

Gresia atsakomybė

„Alto serviso“ direktorius pabrėžė, jog kiekvienas dažnis turi būti išpirktas ir legalus, o kai kas nors skleidžia „parazitinius“ dažnius, RRT specialia įranga nustato tų radijo signalų šaltinį ir atsakingus asmenis baudžia.

R. Kuzelis antrino, kad už RRT nurodymų pašalinti radijo trikdžius arba sumažinti jų lygį nevykdymą yra numatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 465 str.

Minėtas pažeidimas užtraukia baudą nuo 150 iki 300 eurų, o nusižengus pakartotinai – nuo 450 iki 850 eurų. Už šį administracinį nusižengimą taip pat gali būti skiriamas aparatūros arba įrenginių konfiskavimas.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA