Prezidento suburtų ekspertų prognozės: COVID-19 bangos pikas – spalio pabaigoje - Kas vyksta Kaune

Prezidento suburtų ekspertų prognozės: COVID-19 bangos pikas – spalio pabaigoje vakcina išgelbėjo arti dviejų tūkstančių gyvybių

BNS 2021/10/01 13:02
Asociatyvi / V. Balkūno nuotr.

Penktadienį Prezidentūros suburtų ekspertų pasitarime dalyvavęs Vytauto Didžiojo universiteto rektorius profesorius Juozas Augutis tvirtino, kad matematiniai skaičiavimai ir esamos situacijos vertinimas rodo, jog kylanti nauja banga „dar turėtų kilti apie keturias savaites“, o vidutinis paros atvejų skaičius turėtų perkopti 2,5 tūkstančio.

„Kažkur apie spalio pabaigą banga turėtų pasiekti savo aštrų piką ir, kaip ir ankstesnėse bangose, po to eitų nusileidimas. Tai, žinoma, tas bangos aukštis labai priklausys ir nuo to, kokios priemonės bus įvestos apsaugai“, –  sakė J. Augutis.

„Bet galima su tam tikru patikimumu tvirtinti, kad vidutinio savaitinio rodiklio galbūt nepasieksime tokio, kokį turėjome praeitais metais – galbūt 2,5 tūkstančio, galbūt truputėlį daugiau tas vidurkis galėtų būti. Nors atskirų dienų atvejus galėsime matyti didesnius“, – pridūrė profesorius.

J. Augutis: Išgelbėta apie 2 tūkst. gyvybių

Jis taip pat pabrėžė, jog praėjus pakankamam laikui nuo vakcinacijos pradžios, jau įmanoma palyginti vakcinavimo efektą ir jį įrodo, pavyzdžiui, medikų situacija: pasiekus panašų vidutinį naujų atvejų skaičių, kaip pernai, koronavirusu serga šešiskart mažiau medikų ir slaugytojų.

Pasak jo, matematiniai modeliai leidžia paskaičiuoti ir galimą vidutinį COVID-19 atvejų skaičių, jei gyventojai nebūtų vakcinuoti.

„Su labai dideliu patikimumu galime tvirtinti, kad jeigu neturėtumėme vakcinavimo, šiandien matytumėme jau ne du tūkstančius atveju, o arti keturių tūkstančių, nes epidemijos kilimo greitis, delta atmainos aktyvumas yra žymiai didesnis, nei alfa atmainos (…). Jei nebūtumėme turėję vakcinų, apie 60 tūkst. atvejų vien tik per šiuos metus, daugiausiai rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, būtumėme turėję daugiau“, – patikino jis.

Pasak jo, vertinant mirtingumo rodiklius, siekiančius 1,5 proc., minėti 60 tūkst. atvejų būtų nusinešę apie 900 gyvybių „ir dar apie 1500 gyvybių, kurias kovidas  nusineštų kartu su kitomis ligomis“.

„Taigi, galime teigti, kad vakcina išgelbėjo arti dviejų tūkstančių gyvybių Lietuvoje“, – tvirtino J. Augutis.

Siūlo įvesti nemokamus COVID-19 antikūnų testus senjorams

Prezidentūros suburti ekspertai siūlo įtvirtinti nemokamus greituosius COVID-19 antikūnų testus senjorams, sako prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.

„Ekspertai siūlo priimti sprendimus, kad nemokami greitieji antikūnų testai būtų prieinami mūsų senjorams, taip padedant nustatyti jų imuniteto lygį, konsultuoti juos dėl imuniteto ir padėti priimti sprendimus dėl jų vakcinacijos“, – spaudos konferencijoje po Sveikatos ekspertų tarybos posėdžio penktadienį sakė I. Segalovičienė.

Anot jos, taryba taip pat aptarė klausimą dėl visos populiacijos skiepijimo.

„Manytina, kad vakcinos iš tiesų išgelbėjo jau labai daug žmonių, galima manyti, kad tas žmonių skaičius prilygsta Pagėgių miestelio dydžiui – nuo 900 iki 1,5 tūkstančio žmonių“, – sakė ji.

Prezidentūra: spragos kainuoja mirtis

Prezidento patarėja taip pat tvirtino, kad sergamumas COVID-19 ir mirtys nuo šios infekcijos rodo itin prastą situaciją, o tam įtakos turi ir „ultralėti vakcinavimo tempai“, nepakankamas 65-erių ir vyresnio amžiaus gyventojų skiepijimas.

„Už rezultatą yra atsakinga Vyriausybė ir būtent ministras, kuris koordinuoja šią, sveikatos apsaugos sritį. Rezultatai kalba patys už save, jie yra prasti, ypatingai, kai lyginame su kitomis šalimis. Yra daug sisteminių, vadybinių spragų, kurios mums kainuoja mirtis“, – tvirtino I. Segalovičienė.

Anot jos, ekspertai akcentavo, jog yra dideli senjorų informavimo apie skiepus netolygumai, tad būtina didinti „informavimo kokybę ir veiksmingumą“, vystyti individualią prieigą, konsultacijų sistemą, siekiant išsklaidyti senjorų baimes dėl vakcinavimo.

Taip pat, ekspertų nuomone, būtina „stiprinti vadybinius sprendimus ir koordinavimą“, t.y. būtų galima valstybės lygiu paruošti metodinius sprendimus vakcinavimo klausimais – tam tikrus įrankių rinkinius, kuriais naudotųsi savivaldybių specialistai ir taip užtikrintų „gerą informavimą ir konsultacijų mechanizmą“.

Sociologė: abejojančius būtina įtikinti

Lietuvos socialinių mokslų direktoriaus pavaduotojos, sociologės Sarmitės Mikulionienės teigimu, ekspertai sutaria, kad daugiausiai mirtingumo rodiklius lemia prasti vyresniojo amžiaus vakcinavimo rodikliai, o senjorų skepsį išsklaidyti gali šeimos nariai, asmeniniai medikų kontaktai ar netgi kai kurių savivaldos politikų pavyzdžiai vakcinuojantis ir skatinant tai daryti kitus.

Pasak jos, veiksminga kai kurių savivaldybių taktika buvo ir siųsti informaciją senjorams, kad šie jau registruoti vakcinacijai, ir gali ją atšaukti, o ne raginimai registruotis patiems, kadangi kai kuriems tai – per sudėtinga.

„Žmonėms net nebuvo laiko pamąstyti, ar aš ten noriu, ar bus blogai – tiesiog, sukurta tokia aplinka, aš nueinu ir pasiskiepiju. Tik tuo atveju, jei reikėtų kitos datos, ar aš iš viso nenoriu, tada galiu atšaukti tą kvietimą. Geri rezultatai buvo ir tose savivaldybėse, kur buvo užsiimama skambučiais, papildomais priminimais“, – tvirtino ji.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ketvirtadienį paskelbtoje kassavaitinėje suvestinėje Lietuva yra pirma Europos Sąjungoje (ES) pagal 14 dienų naujų COVID-19 atvejų rodiklį, siekusį 645,7 atvejo, ir antra pagal mirtis, kurių milijonui gyventojų teko 80,5.

Tuo metu naujausiais Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 14 dienų sergamumas penktadienį pasiekė 700 atvejų.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA