Iš trijų liks tik vienas: išmaniuosius įrenginius krausime universaliu įkrovikliu – Kas vyksta Kaune

Iš trijų liks tik vienas: išmaniuosius įrenginius krausime universaliu įkrovikliu

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Per pastarąjį dešimtmetį skirtingų įkroviklių skaičių sumažinusi nuo 30, iki trijų, Europos Komisija žengia kitą žingsnį siekdama mažinti elektroninių atliekų ir didinti patogumą vartotojams. Komisija Europos Sąjungoje tikisi įteisinti vienintelį USB-C krovimo standartą – tam siūloma peržiūrėti Radijo įrenginių direktyvą.

„Komisija žengia svarbų žingsnį kovoje su elektroninėmis atliekomis ir nepatogumais vartotojams, kurie kyla dėl to, kad elektroniniams įtaisams įkrauti naudojami skirtingi ir nesuderinami krovikliai. Bendradarbiaujant su pramonės atstovais mobiliųjų telefonų kroviklių modelių skaičius per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo nuo 30 iki 3, tačiau tai nepadėjo rasti visapusiško sprendimo. Dabar Komisija imasi teisėkūros, siekdama nustatyti visų atitinkamų įtaisų universalųjį įkrovimo sprendimą.

Pateikus pasiūlymą dėl Radijo įrenginių direktyvos peržiūros, bus suderinti krovimo įrenginių įkrovimo prievadai ir greitojo įkrovimo technologija. USB-C prievadas taps standartiniu visų išmaniųjų telefonų, planšetinių kompiuterių, ausinių, nešiojamųjų garsiakalbių ir nešiojamųjų vaizdo žaidimų pultų prievadu“, – skelbiama rugsėjo 23-iosios Europos Komisijos pranešime.

Be to, Komisija siūlo atsieti kroviklių ir elektroninių įtaisų pardavimą. Tai vartotojams esą suteiks daugiau patogumo ir sumažins su kroviklių gamyba bei šalinimu susijusį aplinkosauginį pėdsaką. Be to, taip bus prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos.

„Europos vartotojai jau pakankamai ilgai reiškė nepasitenkinimą dėl jų stalčiuose besikaupiančių netinkamų kroviklių. Pramonei suteikėme pakankamai laiko savo sprendimams pateikti, o dabar atėjo metas imtis teisėkūros veiksmų dėl universaliojo kroviklio. Tai svarbus laimėjimas ir mūsų vartotojams, ir aplinkai, jis dera su plačiais mūsų užmojais dėl žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos“, – pranešime cituojama už prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusią Europą atsakinga Komisijos pirmininko vykdomoji pavaduotoja Margrethe Vestager.

Už vidaus rinką atsakingas Komisijos narys Thierry Bretonas sakė: „Krovikliais įkrauname svarbiausius savo elektroninius įtaisus. Kuo daugiau atsiranda įtaisų, tuo daugiau parduodama kroviklių, kurių negalima naudoti kitiems įtaisams ar kurių mums nereikia. Dabar tam dedame tašką. Dėl šio pasiūlymo Europos vartotojai galės naudoti vieną kroviklį visiems savo nešiojamiesiems elektroniniams įtaisams. Tai svarbus žingsnis, norint užtikrinti didesnį patogumą ir sumažinti atliekų kiekį.“

Europos Komisijos sprendimą pakomentavo ir VšĮ Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis, pažymėjęs, kad taip pat svarbu šviesti gyventojus apie teisingą atliekų rūšiavimą.

„Elektronikos atliekos yra vienas sparčiausiai augančių atliekų srautų pasaulyje. Technologinės naujovės ir kylantis pragyvenimo lygis skatina vartotojus pirkti vis naujesnę įrangą. Deja, bet smulkūs elektroniniai prietaisai vis tik dar neretai patenka į buitinių atliekų konteinerius ir dėl jose esančių kenksmingų medžiagų bei baterijų tampa dideliu taršos šaltiniu aplinkai.

Europos Komisijos sprendimas įteisinti universalų įkroviklį elektroniniams prietaisams neabejotinai sumažins atliekų kiekį, tačiau itin svarbu skirti ypatingą dėmesį ir gyventojų švietimui apie tinkamą atliekų rūšiavimą“, – teigė A. Skinulis.

Dabartiniai Komisija pasiūlymai:

suderintas elektroninių įtaisų krovimo prievadas: USB-C bus universalusis prievadas. Tai leis vartotojams savo įtaisus įkrauti su tuo pačiu USB-C krovikliu, nepriklausomai nuo įtaiso prekės ženklo;

suderinta greitojo įkrovimo technologija padės užtikrinti, kad skirtingi gamintojai nepagrįstai neapribotų įkrovimo spartos ir kad įkrovimo sparta būtų vienoda naudojant bet kokį įtaisui tinkamą kroviklį;

kroviklių ir elektroninių įtaisų pardavimo atsiejimas: vartotojai galės įsigyti naują elektroninį įtaisą be naujo kroviklio. Tai leis apriboti be reikalo įsigyjamų ar nenaudojamų kroviklių skaičių. Manoma, kad sumažinus naujų kroviklių gamybos ir šalinimo mastą, elektroninių atliekų kiekis per metus sumažėtų beveik tūkstančiu tonų;

geresnis vartotojų informavimas: gamintojai turės suteikti tinkamą informaciją apie įkrovimo charakteristikas, įskaitant informaciją apie įtaisui reikalingą galią ir tai, ar jis palaiko greitą įkrovimą. Taip vartotojams bus lengviau matyti, ar jų turimi krovikliai atitinka jų naujojo įtaiso reikalavimus, arba tai jiems padės pasirinkti tinkamą kroviklį. Tai, kartu su kitomis priemonėmis, padės vartotojams sumažinti naujų įsigytų kroviklių skaičių ir sutaupyti 250 mln. Eur per metus nereikalingiems krovikliams.

Radijo įrenginių direktyvos peržiūra yra susijusi su platesnio masto Komisijos veiksmais, kuriais sprendžiama gaminių, visų pirma elektronikos įtaisų ES rinkoje, tvarumo problema. Jai daug dėmesio bus skiriama būsimame pasiūlyme dėl tvarių gaminių.

Tolesni veiksmai

Praėjusio ketvirtadienio pasiūlymą dėl Radijo įrenginių direktyvos peržiūros turės priimti Europos Parlamentas ir Taryba pagal įprastą teisėkūros procedūrą (bendro sprendimo procedūrą). 24 mėnesių pereinamasis laikotarpis, skaičiuojamas nuo priėmimo datos pramonės atstovams suteiks pakankamai laiko prisitaikyti prieš pradedant taikyti šią direktyvą.

Tam, kad universalusis kroviklis veiktų, reikalingas visiškas sąveikumas abiejose kabelio pusėse, t. y. elektroninio įtaiso ir išorinio maitinimo šaltinio sąveikumas. Įtaiso sąveikumas, kuris yra gerokai didesnė problema, bus užtikrintas rugsėjo 23 d. pateiktu pasiūlymu. Išorinio maitinimo šaltinio sąveikumo klausimas bus sprendžiamas peržiūrint Komisijos ekologinio projektavimo reglamentą. Ši peržiūra bus pradėta jau šiais metais, kad jos įsigaliojimas sutaptų su pasiūlymo įsigaliojimo data.

Pagrindiniai faktai

Komisija primena, kad 2020 m. ES parduota apie 420 mln. mobiliųjų telefonų ir kitų nešiojamųjų elektroninių įtaisų. Vartotojai vidutiniškai turi apie tris mobiliųjų telefonų kroviklius, iš kurių du naudoja reguliariai. Nepaisant to, 38 proc. vartotojų teigia bent kartą patyrę sunkumų dėl to, kad negalėjo įkrauti savo mobiliojo telefono, nes turimi krovikliai netiko.

Ši situacija ne tik kelia nepatogumų, ji taip pat brangiai kainuoja vartotojams, kurie kasmet išleidžia apie 2,4 mlrd. Eur krovikliams, parduodamiems atskirai nuo elektroninių įtaisų. Be to, manoma, kad pašalinti ir nenaudojami krovikliai kasmet sudaro iki 11 tūkst. tonų elektroninių atliekų.

Tam, kad spręstų vartotojams ir aplinkai kylančias problemas, Komisija nuo 2009 m. remia universaliojo įkrovimo sprendimą mobiliesiems telefonams ir panašiems elektroniniams įtaisams. Pirmiausia Komisija sudarė palankias sąlygas savanoriškam pramonės atstovų susitarimui 2009 m., po kurio buvo priimtas pirmasis susitarimo memorandumas ir dėl kurio esamų mobiliųjų telefonų įkrovimo sprendimų kiekis buvo sumažintas nuo 30 iki 3.

2014 m., pasibaigus memorandumo galiojimui, 2018 m. kovo mėn. pateiktas naujas pramonės atstovų pasiūlymas nebuvo tinkamas, norint įdiegti universalųjį įkrovimo sprendimą ar patenkinti didesnio vartotojų patogumo ir elektroninių atliekų mažinimo poreikį.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA