Ruklos pabėgėlių centre gyvenęs sekmadienį miręs berniukas – ne vienintelis sunkus ligonis  – Kas vyksta Kaune

Ruklos pabėgėlių centre gyvenęs sekmadienį miręs berniukas – ne vienintelis sunkus ligonis 

delfi.lt / Nerijus Povilaitis 2021/09/27 16:34
Ruklos pabėgėlių priėmimo centras / DELFI nuotr.

Praėjusio šeštadienio vakarą Ruklos pabėgėlių priėmimo centre kilus neramumams tik po kurio laiko patvirtinta, jog policija naudojo ašarines dujas.

Nors centre su tėvu gyvenusio, sunkiai sirgusio vaiko mirtis tiesiogiai nesiejama su šiais įvykiais ir pareigūnų veiksmais, Žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius žada inicijuoti ikiteisminį tyrimą, kurio metu būtų atsakyta į visus klausimus. Parlamentarai taip pat kelia klausimą, ar Lietuva tinkamai pasirūpina Rukloje gyvenančiais migrantais, tarp kurių yra ir itin sunkios būklės, nevaikštantis vaikas, ir sunkia onkologine liga serganti jo motina.

Šiuo metu atostogaujantis žmogaus teisių gynėjas portalui „Delfi“ patvirtino rytoj susitiksiantis su Seimo kontrolierių įstaigos vadovu Augustinu Narmontu ir inicijuosiąs kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

„Mano įsitikinimu, svarbios visos vaiko mirties aplinkybės ir jas būtina išsamiai ištirti. Noriu akcentuoti tai, jog ką sako pareigūnai arba migrantai negali būti tiesa, tą turi objektyviai įvertinti institucija, kuri yra įpareigota atlikti tyrimą. Jo metu išsiaiškinti ar paneigti visas abejones, kurios yra įmanomos dėl šio dalyko“, – portalui „Delfi“ sakė V. Valentinavičius.

Apie panaudotas ašarines dujas policija pripažino tik sekmadienio popietę

Patys migrantai portalui „Delfi“ teigė, kad neramumai kilo, kai pareigūnai panaudojo jėgą prieš pasišalinti bandžiusius likimo draugus. Esą išeiti iš centro bandė viena šeima, moteris su vaikais grąžinti atgal, o vyras – sulaikytas. Reikalaujant jį paleisti kilo neramumai, kuriuose dalyvavo ir daugiau migrantų, jų teigimu buvo sulaikyti 3 vyrai, panaudotos ašarinės dujos ir galbūt elektros impulsiniai prietaisai „Taser“

Su portalu „Delfi“ susisiekęs vienas centro gyventojų minėjo, kad nuo teisėsaugos veiksmų nukentėjo 7 žmonės, tarp jų – vienas vaikas. Policija savo ruožtu tikina, kad niekas nenukentėjo, niekam neprireikė medikų pagalbos.

Nors policijos atstovai pradžioje teigė nenaudoję nei ašarinių dujų, nei elektros impulsinių įrenginių „Taser“, pačių migrantų užfiksuoti ir portalui „Delfi“ perduoti vaizdo įrašai liudija priešingai.

Akivaizdžiai matosi, kaip prie metalinių vartų atėjęs uniformuotas vyras pakelia nemažą balionėlį ir juo purškia ašarinių dujų srovę į įsiaudrinusius žmones. Sekmadienio popietę policijos atstovai pripažino, jog ašarinės dujos buvo panaudotos, tačiau iki šiol neigia versiją, kad naudoti ir elektros šoko įrenginiai „Taser“.

Ruklos pabėgėlių priėmimo centras / DELFI nuotr.

Institucijų atstovai meluoja, ar nieko nežino?

„Ar buvo reikiamai panaudotos ašarinės dujos, ar panaudota adekvati, protinga jėga. Į visus šiuos klausimus turėtų atsakyti tyrimas. Juolab, kad turime tokį žiaurų atvejį, kai mirė vaikas. Aš nesakau, kad šie įvykiai susiję, ar nesusiję, nepalaikau nei vienos pusės. Į šiuos klausimus atsakyti gali tik objektyvus tyrimas“, – sakė žmogaus teisių gynėjas V. Valentinavičius.

Visos šios situacijos kontekste gana keistai nuskambėjo pabėgėlių centrą saugančios Viešojo saugumo tarnybos (VST) vado Ričardo Pociaus pozicija.

„Niekas nebuvo naudota. Nei aktyvinta apsauga, jokių priemonių nesiimta. Nes praktiškai nieko neįvyko“, – portalui „Delfi“ sekmadienio popietę sakė VST vadas R. Pocius.

Tačiau tos pačios dienos vakare jis žiniasklaidai pranešė, jog po savaitgalio įvykių Ruklos pabėgėlių priėmimo centre pasigesta 21 migranto.

Taip pat neaišku, kas sulaikė ir į centrą grąžino pasišalinti bandžiusius migrantus bei sulaikė 3 vyrus. Policijos atstovai tikina nieko nesulaikę, o VST vado teigimu, jokių neramumų nebuvo, vyko tik „tradicinis, vakarinis parėkavimas“ nepasitenkinimas gyvenimo sąlygomis.

V. Bakas: „Panašu, jog žmogiškumo egzamino mes neišlaikome“

Rimtai reaguoti į susidariusią situaciją reikalauja ir Seimo Žmogaus teisių komiteto narys Vytautas Bakas. Praėjusią savaitę jis lankėsi Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, vertino sąlygas, kuriomis gyvena socialiai pažeidžiamos migrantų grupės. Visgi, šį vizitą jis vadino institucijų noru pasirodyti, kaip rūpinamasi migrantais.

„Lietuvoje iki šiol galioja sovietmečio palikimas – pranešinėti viršininkams geras žinias. Teisėsaugos įstaigų, paties centro vadovai besilankantiems Seimo nariams rodo kabinetus, kuriuose nėra vaikų, neva žaidimui skirtas palapines, kur nėra nei vieno elementaraus žaislo. Taip yra ir dėl mentaliteto, tačiau tuo pačiu metu matome, kad ir kai kurie valdančiajai daugumai atstovaujantys politikai bando kurstyti visuomenės neapykantą migrantams – atvažiuoja, sukelia konfliktus, bando įtikti tam tikrai visuomenės daliai – skatina nužmogėjimą“, – sakė parlamentaras V. Bakas.

Jis teigė, kad viena tokio elgesio priežasčių – negebėjimas tinkamai valdyti migrantų krizę, kai politikų spendimai smarkiai vėluoja, o tvarkytis su situacija paliekamos teisėsaugos institucijos bei savivaldybės.

„Prieš keletą dienų Jungtinių tautų pabėgėlių komisaras, pareigūnai padarė pareiškimą, kuriame Lietuva, Lenkija ir Latvija kelia susirūpinimą dėl žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su migrantais. Ir čia mes jau atsiduriame tokioje situacijoje, kai atsiranda pagrindas teigti, jog esame valstybė, kuri nesilaiko žmogaus teisių standartų. Daroma didžiausia reputacinė žala valstybei“, – sakė V. Bakas.

Parlamentaras akcentavo, jog susiduriama su situacija, kai stojus į Europos Sąjungą, kurioje itin gerbiamos prigimtinės žmogaus teisės, patiems susidūrus su migrantų problema, į jas tarsi numojama ranka. Jo žiniomis, artimiausiu metu Lietuva sulauks Jungtinių tautų delegacijos vizito, bus domimasi išimtinai pabėgėlių klausimais.

„Panašu, kad mes neišlaikome egzamino. Seimo kontrolierius čia turėtų griežti pagrindiniu smuiku. Apie galimus žmogaus teisių pažeidimus mes girdime iš Jungtinių tautų, bet ne iš savo Seimo kontrolieriaus. Todėl po apsilankymo Rukloje sėsiu rašyti klausimus, bandysiu rinkti Seimo narių parašus ir kviesti jį į tribūną. Nes tokia situacija visai mūsų valstybei gresia labai rimtomis reputacinėmis problemomis“, – portalui „Delfi“ sakė V. Bakas.

Ruklos pabėgėlių priėmimo centras / DELFI nuotr.

Tarp Rukloje gyvenančių migrantų yra ir daugiau sunkių ligonių

Seimo narys piktinosi, jog į Ruklos pabėgėlių centrą atvykusių Žmogaus teisių komiteto narių niekas neįspėjo, kad esama labai didelių problemų su sveikatos apsaugos paslaugų prieinamumu. Apie jas sužinota pabendravus tiek su centre dirbančia šeimos gydytoja, tiek su pačiais pabėgėliais.

Praėjusio sekmadienio paryčiais miręs sunkiai sirgęs berniukas – ne vienintelis ligonis, kartu su tėvais gyvenantis Ruklos pabėgėlių priėmimo centre.

Viešėjusiems parlamentarams migrantai buvo atnešę dar vieną, itin sunkios būklės vaiką. Panašu, jog paralyžiuotas, nevaikštantis, itin sunkiai sergantis vaikas negauna tinkamo gydymo. Vertinant subjektyviai, tokios būklės ligonio vieta ne pabėgėlių centre, o slaugos ligoninėje.

Su ligoto, tačiau tinkamo gydymo negaunančio vaiko tėvu bendravusi parlamentarė Monika Ošmianskienė portalui „Delfi“ sakė išgirdusi dar vieną itin liūdną žinią – pasiligojusio vaiko mama sunkiai serga onkologine liga, tačiau, anot bendravusio sutuoktinio, čia negauna reikiamo gydymo.

Politikė minėjo ir kitas problemas, kodėl skirtingoms migrantų grupėms suteikiamos jų poreikių neatitinkančios gyvenimo sąlygos.

„Man į akis krito tai, kad visa sistema sukurta taip, jog atsiranda daug erdvės korupcijai ir žmogiškajam faktoriui. Pavyzdžiui, sprendžiant, kas vyks gyventi geresnėmis sąlygomis, o kas – ne. Mačiau mažų, mažamečių vaikų mėlynuose, moduliniuose namukuose ir suaugusių, sveikų žmonių bendrabutyje. Man kelia nemažai klausimų, kodėl taip yra“, – kalbėjo Seimo Žmogaus teisių komiteto narė M. Ošmianskienė bei sakė, jog priimant sprendimus dėl migrantų apgyvendinimo turėtų dalyvauti ir jais besirūpinančios nevyriausybinės organizacijos.

Politikė taip pat atkreipė dėmesį į medicininę pagalbą, kurią gauna migrantai, nes į Europą žmonės vyksta dėl įvairiausių priežasčių, kurie viena gali būti ir medicininė pagalba, kurios galbūt nepakanka kilmės šalyse.

M. Ošmianskienės teigimu, vien tarptautinių teisės normų, kuriais Lietuva įpareigojama teikti būtinąją pagalbą pabėgėliams čia neužtenka, reikia pademonstruoti ir elementarų žmogiškumą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Tomas Kavaliauskas sakė, jog neteisėtai sieną kirtusiems migrantams suteikiama tik būtina medicininė pagalba. Pasak jo, teikti daugiau paslaugų neleidžia jų teisinis statusas, tačiau užtikrinama tai, ko reikalauja tarptautinės konvencijos.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA