Karantino įvedimas gali neapsiriboti tik privalomu kaukių dėvėjimu: A. Dulkys prakalbo apie papildomus griežtinimus – Kas vyksta Kaune

Karantino įvedimas gali neapsiriboti tik privalomu kaukių dėvėjimu: A. Dulkys prakalbo apie papildomus griežtinimus

BNS, DELFI 2021/09/22 12:39
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį teigė, jog ministrų kabinetas kalbėsis ne tik dėl galimo privalomo kaukių dėvėjimo, bet ir dėl papildomų ribojimų renginiams, galbūt ir švietimo sistemos klausimais.

„Mes turėsime diskusiją apie kaukių nešiojimą – rekomendacijas, o gal privalomumą uždarose erdvėse. Gal reikia pokyčių ir dėl reikalavimų renginiams uždarose erdvėse. Jei spėsime, gal padiskutuosime, ką galime padaryti dėl švietimo. O ar tam reikės karantino, ar užteks ekstremalios situacijos, tai daugiau teisinis klausimas, ne pats savaime. Aptarsime konkrečias priemones“, – anonsavo sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.

Jis teigė, jog „pokyčių tam tikrų reikia, tai tikrai“.

Paklaustas, kas gali keistis renginių organizavime, A. Dulkys priminė anksčiau naudotas priemones.

„Dideli renginiai uždarose erdvėse, gal ten reikėtų nustatyti papildomas griežtesnes priemones, bet jokiais neuždarinėti. Galbūt kino teatruose ne rekomenduoti, o sakyti, kad kaukės privalomos. Gal renginiams, nuo tam tikro žmonių skaičiaus įvesti kažkokius papildomos surautų, vietų, užpildymo skaičius. Tokie gan įprasti srautų valdymo dalykai“, – sakė jis.

Pas senjorus bus siunčiamos mobilios brigados

Siekiant vakcinuoti daugiau vyresnio amžiaus gyventojų, pas nepasiskiepijusius žmones bus siunčiamos mobiliosios brigados, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

„Plėsime konkretų važinėjimą, nes mes turime duomenis, kokie žmonės nepasiskiepiję, tai būtų tikslinga, kad mobilios brigados vyktų ir siūlytų tą skiepijimąsi, nepaisant to, kad tas žmogus nesiregistruoja“, – trečiadienį žurnalistams prie Vyriausybės sakė A. Dulkys.

Pasak jo, taip pat svarstoma skatinti šeimos gydytojus, kurie įkalba žmones pasiskiepyti, Ketinama išmoką už skiepytis atsiųstą pacientą didinti nuo 5 iki 15 eurų.

„Papildomą išmoką penkių eurų esame numatę padidinti, galbūt iki 15 eurų“, – teigė A. Dulkys.

Ministras anksčiau yra sakęs, kad reikia ieškoti būdų didinti vakcinacijos apimtis tarp vyresnių nei 75 metai žmonių, nes su šia amžiaus grupe siejama daugiausiai mirčių, ligoninių užimtumas.

„Svarstysime, kokių dar galėtumėme imtis priemonių, kad paskatintume skiepijimąsi būtent 75+ grupėje, nes 80–90 proc. problemų, susijusių su šios dienos pandemijos rezultatais, ligoninės, reanimacijos, mirtys būtent susijusios su būtent šia amžius grupe, reiškia čia yra rizikos grupė, kur turėtume dėti pastangas, kad paskatintume“, – antradienį Seime kalbėjo ministras.

Pasiskiepiję yra maždaug šeši iš dešimties gyventojai, kuriems yra per 80 metų, vakcinacijos lygis 75–79 metų grupėje yra per 70 proc., 65–69 ir 70–74 metų grupėse ši dalis siekia maždaug 78 procentus.

A. Armonaitė: ekonominės veiklos negali būti apribotos

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad ekonominės veiklos negali būti apribotos.

„Turint skiepus, galimybių pasą, privalome palikti atviras ekonomines veiklas. Taip, galbūt su tam tikrais saugumo kriterijais, kad visi galėtume saugiai veikti, bet turint skiepus prieinamus visiems su galimybe pasirinkti kokią nori vakciną, turint elektroninį įrankį kaip galimybių pasą ir kitus vakciną pažyminčius dokumentus, mes galime išlaikyti ekonomiką atvirą“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė.

Pasak jos, švietimas taip pat turi likti atviras, tačiau didinant testavimą ar saugumo reikalavimus.

„Vaikai turi turėti galimybę eiti į mokyklas. Matyt, testavimo pajėgumų didinimas, galbūt didesnių saugumo reikalavimų didinimas švietimo įstaigose ir yra kryptis“, – sakė A. Armonaitė.

Ministrų kabinetas trečiadienį tarsis dėl naujo karantino įvedimo šalyje.

Susitikimo išvakarėse premjerė Ingrida Šimonytė sakė, jog numatoma neformali ministrų diskusija, ką daryti, kad daugiau žmonių skiepytųsi nuo COVID-19, kažkiek būtų suvaldyta naujų užsikrėtimo atvejų plėtra, o „sveikatos sistema atlaikytų šitą neskiepytųjų pandemiją“.

Pasak jos, karantiną greičiausiai reikės įvesti vien dėlto, kad siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą būtų galima nustatyti privalomą kaukių dėvėjimą uždarose erdvėse. Anot premjerės, imtis griežtesnių priemonių verčia blogėjanti epidemiologinė situacija.

Lietuva antradienį įžengė į blogiausią, „juodąją“, pandemijos spalvinę zoną. Iki tol šalis buvo priskiriama „raudonajai“ zonai.

Dėl koronaviruso plitimo karantinas Lietuvoje skelbtas jau du kartus – nuo 2020 metų kovo iki tų metų birželio vidurio ir nuo 2020 metų lapkričio iki šių metų liepos.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA