Centralizuotas šildymas artėjantį sezoną Lietuvoje gali brangti vidutiniškai iki 30 proc., tuo metu Vilniuje, kur šilumos gamybai daugiausiai kūrenamos dujos, kaina gali kilti net iki 60 procentų.
Didžiausias brangimas – sostinėje
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pažymi, kad prognozės atliktos atsižvelgiant į brangstančio kuro kainas – pastarosioms kintant, keistųsi ir numatoma šilumos kaina.
„Taryba, atsižvelgdama į šiuo metu besiklostančias kuro rinkų tendencijas, prognozuoja, jog ateinantis šildymo sezonas, palyginus su praėjusiu, vidutiniškai šalyje bus brangesnis 27-30 proc.“, – BNS sakė tarybos narys Matas Taparauskas.
VERT narys sakė, kad iš didžiųjų miestų labiausiai kaina turėtų augti Vilniuje, tuo metu Kaune – iki 5-10 proc.
„Vilniuje, kadangi yra naudojamos gamtinės dujos, šilumos kaina prognozuojama 50-60 proc. aukštesnė nei praėjęs šildymo sezonas, tuo tarpu Kaune, Šiauliuose ar Klaipėdoje, kur yra didžiąja dalimi naudojamas biokuras, kainos gali augti ne taip ženkliai – iki 20 proc.“, – kalbėjo VERT narys.
Spėjama, kad Kaune šiluma bus viena pigiausių
„Kauno energijos“ atstovas Ūdrys Staselka kol kas neprognozavo, kaip keisis kaina, tačiau jo teigimu, tikėtina, jog Kaune ji bus viena mažiausių Lietuvoje.
„Dar negalime įvardinti, nes dar daug ko nežinome. Daug nežinomųjų, dar kol kas negalime atsakyti, tik tikėtina, kad mūsų kaina ir toliau išliks pigiausia arba viena iš pigiausių Lietuvoje“, – BNS sakė Ū. Staselka.
„Perkame šilumą aukcionuose, tai tikrai nežinome, kokia kaina tą šilumą nupirksime“, – pridūrė jis.
Klaipėdoje tendencijos nedžiugina
„Klaipėdos energijos“ atstovas Arūnas Liubinavičius sako, kad tendencijos nedžiugina. Anot jo, Klaipėdoje daugiau nei 70 proc. šilumos nuperkama iš nepriklausomų gamintojų – pramonės įmonių, atliekas deginančių įmonių.
„Kas mėnesį skelbiami aukcionai, nuo jų apetito, kadangi užima dominuojančią rinkos dalį, nuo jų pasiūlytos kainos priklauso, kokia kaina bus Klaipėdoje“, – BNS sakė A. Liubinavičius.
Jo teigimu, rugsėjį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, šilumos kaina yra 40 proc. didesnė, o tai lėmė nepriklausomų gamintojų kainų didėjimas.
„Įmonės pastoviosios sąnaudos nesikeitė, kokios jos buvo pernai, tokios ir yra. O kintamosios sąnaudos, kurios priklauso nuo energijos išteklių, kuro, elektros energijos ir superkamos šilumos iš išorės, tai šita dalis auga ženkliai“, – kalbėjo „Klaipėdos energijos“ atstovas.
Pasak jo, per metus šilumos kaina išaugo 39,4 proc., kintamoji kainos dalis 87,7 proc. didėjo dėl pabrangusių dujų. Be to, biokuro žaliavos kaina per metus didėjo 8,9 proc., o iš nepriklausomų gamintojų kaina augo 3,7 karto.
Pasak A. Liubinavičiaus, Klaipėdoje šildymo sezonas paprastai prasideda vėliausiai Lietuvoje, tačiau stebima tendencija, kad daugelis namų, ypač naujos statybos, nelaukia sezono pradžios ir šildosi anksčiau.
VERT nario teigimu, tarybos skaičiavimais, vidutinio 60 kv. metrų ploto buto šilumos sąskaita gali augti trečdaliu-ketvirtadaliu, arba apie 15-20 eurų.
Pasak M. Taparausko, sąskaitos dydis priklauso ir nuo to, ar būstas renovuotas, ar ne, taip pat nuo oro temperatūros.
Šiluma brangs visoje Lietuvoje
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius teigia, kad visoje Lietuvoje nereikia tikėtis šilumos kainos mažėjimo: „Mažėjimui nėra priežasčių“.
Anot jo, numatomas kainų augimas išties atrodo drastiškai – bet tik jeigu lyginama su ypač mažomis kainomis 2020-2021 metų žiemą.
„Šitie procentai baisiai atrodo, kadangi lyginame su praeitu sezonu, kai buvo išimtinai žemos šilumos kainos – tiek dėl pigaus biokuro, tiek dėl pigių gamtinių dujų“, – BNS sakė V. Lukoševičius.
Pasak jo, pasibaigus pigaus baltarusiško biokuro importui, kuris ir lėmė pigesnį šildymą pernai, dabar šalis grįžta į prieš trejus-penkerius metus buvusį kainų lygį.
„Tai yra maždaug 2015-2018 metų lygis: kaip tada buvo 5,7-5,9 cento gyventojams vidutinė kaina, taip ir dabar bus 5,9 cento. Ir tai turbūt yra ilgalaikė stabili kaina“, – sakė LŠTA vadovas.
VERT taip pat mano, jog mažėjimo tikėtis sunku. Pasak tarybos, šilumos kainoje kuras sudaro daugiau nei 60 proc., likusi dalis yra infrastruktūros išlaikymo, darbo užmokesčio ir kiti įmonių kaštai.
„Šių kaštų pokyčiai tikrai nėra tokie ženklūs, kad galėtų atsverti tą neigiamą kuro kainos pokytį. Todėl tikėtis, kad šilumos kaina atskirose savivaldybėse mažės, šiai dienai šios tikimybės mes nematome“, – sakė M. Taparauskas.
Savo ruožtu, savivaldybėse, kur kainos jau buvo aukščiausios, kaina taip pat neturėtų mažėti. Vis dėlto, M. Tarparausko teigimu, ten, kur šiluma daugiausia gaminama iš biokuro, kaina auga ne taip pastebimai, „kadangi biokuras pabrango vidutiniškai apie 40 proc., tačiau gamtinių dujų kaina keičiasi kartais“.
Nepalankus sutapimas sostinei ir ateities perspektyvos
Drastiškai auganti šilumos kaina Vilniuje susijusi ir su rinkose gerokai pabrangusiomis dujomis, ir su vėluojančia šilumos gamyba iš biokuro Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje.
„Nepradėtas eksploatuoti biokuro katilas – taip, jisai turi įtakos, arba neleido efektyviai suvaldyti šio kainų pokyčio šiam šildymo sezonui”, – sako VERT narys M. Taparauskas.
V. Lukoševičius mano, jog ateityje šilumą piginti galėtų pigesnis biokuras ir pastatų renovacija.
„Sprendimai yra du – pereiti prie vietinių išteklių, kurie nekeliauja taip masiškai per pasaulį, kaip dujos per Europą. Tai reiškia, mes prisirišame prie biokuro, kuris daugiausiai yra vietinis. Ir antras sprendimas tiesiog mažinti vartojimą – renovacija – čia kitų kelių nelabai yra“, – sakė LŠTA prezidentas.
„Visi kiti – tai dotacijos, subsidijos, kurios yra kitų žmonių sąskaita, bet tai ne išeitis“, – pridūrė jis.
V. Lukoševičius sako, kad mažiau pajamų gaunantys gyventojai gali kreiptis į savivaldybes dėl dalies išlaidų už šildymą kompensavimo.
„Šita sistema naudojasi nemažai žmonių ir tam skiriami iš esmės neriboti pinigai, kiek žmonės atitinka tuos reikalavimus“, – kalbėjo LŠTA prezidentas.
Jis taip pat teigiamai vertina Energetikos ministerijos siūlymą išdėstyti mokėjimus už šildymą visus metus. Anot V. Lukoševičiaus, nors bendra metinė sąskaita dėl to nesumažėtų, vis dėlto išnyktų disproporcija, kai visas krūvis tenka keliems mėnesiams.
„Visą šilumos ūkį eksploatuojame visus metus, o daugiausia už jį sumoka per du tris mėnesius. (…) Jeigu būtų, kaip daugumoje šalių, tas mokėjimas už ūkio išlaikymą pastovias sąnaudas padengia visus metus kas mėnesį, o už energiją moka tik tada, kai ją vartoja, tai tada būtų ekonomiškai logiška, ir ne tokia skausminga kainodara“, – kalbėjo V. Lukoševičius.
Ministerijos teigimu, pasinaudojant įstatyme jau įtvirtinta dvinare kainodara – ji leistų šaltuoju metų laiku sumažinti sąskaitas apie 15 proc. Energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad šilumos tiekėjai turėtų sudaryti sąlygas žmonėms rinktis atsiskaitymo būdus.
Kita vertus, ministerija mano, kad tai tik trumpalaikis būdas mažinti sąskaitas už šildymą, o ilgalaikėje perspektyvoje šilumą būtų galima gaminti iš atsinaujinančios išteklių, neprisirišti prie vienos kuro rūšies, turėti talpyklas šilumos pertekliui.
