Kauno ligoninės tyrimas signalizuoja rimtą pavojų: gripo nespėjama diagnozuoti kone pusei sergančių – Kas vyksta Kaune

Kauno ligoninės tyrimas signalizuoja rimtą pavojų: gripo nespėjama diagnozuoti kone pusei sergančių

delfi.lt / Gabrielė Grinkaitė 2021/09/15 12:11
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Sergamumas gripu ir šios ligos sezonas Lietuvoje mažai ką gąsdina. Rodos, gripo infekcijos sergamumo skaičiai nedideli, negrėsmingi, o ir ligoninėse dėl jo sukeltų komplikacijų neguli daug žmonių. Tačiau, pasirodo, gripą esame visai nepelnytai nuvertinę ir tikro šios ligos masto nė nenutuokiame. O jis daug didesnis ir pavojingesnis, nei galime pagalvoti. Kauno ligoninės atliktas tyrimas parodė, kad net pusė pacientų, į ligoninę guldomų dėl įvairių kvėpavimo takų negalavimų, iš tiesų serga gripu.

LSMU Kauno ligoninės infekcinių ligų gydytoja doktorantė Monika Kuliešė atliko tyrimą, kuriame buvo nagrinėta, kiek žmonių, guldomų į ligoninę dėl sunkių kvėpavimo takų infekcijų iš tiesų serga gripu.

Apie tyrimą ir smarkiai nustebinusius rezultatus plačiau papasakojo LSMU Kauno ligoninės infekcinių ligų klinikos vadovė, profesorė Auksė Mickienė.

Kas antras ligoninės pacientas, sergantis kvėpavimo takų infekcija, iš tiesų serga gripu

Kaip pasakojo profesorė, Kauno ligoninėje realaus gyvenimo sąlygomis sezoninių gripo vakcinų veiksmingumas tiriamas nuo 2012 metų. Iš pradžių tai buvo pilotiniai tyrimai, bet po to medikams pavyko įsijungti į tarptautinį tyrėjų konsorciumą. Šiuo konsorciumu ir jo gautais rezultatais pasitiki net Pasaulio sveikatos organizacija.

Gripo paplitimą ir vakcinų veiksmingumą gydytoja M. Kuliešė pradėjo tirti 2015 metais. Buvo tiriami visi žmonės, kurie per 6 gripo sezono metus buvo guldomi į ligoninę dėl sunkios kvėpavimo takų infekcijos bei tie, kurie priklauso rizikos grupėms.

Per 6 metus buvo virš 800 tiriamų žmonių. PGR testas dėl gripo buvo atliktas visiems žmonėms, kurie tuo metu buvo guldomi į ligoninę dėl sunkių kvėpavimo takų infekcijų arba priklausė rizikos grupei.

„Atlikę tyrimą pamatėme, kad lygiai pusė pacientų, guldomų į ligoninę dėl ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, serga gripu. Kas antra hospitalizacija yra sąlygojama būtent gripo viruso. Dėl to galima įsivaizduoti, kaip iš tiesų plačiai paplitęs gripas“, – pasakojo prof. A. Mickienė.

Dar labiau gąsdina tai, kad visi šie atvejai taip ir būtų likę neištirti ir niekas nebūtų sužinojęs, kad serga gripu, mat Lietuvoje PGR testo dėl gripo atliekama itin mažai. Tokiu atveju, kaip pasakojo profesorė, diagnozės taip ir lieka gana neaiškios – „bronchitas“ ar „lėtinio plaučių uždegimo paūmėjimas“.

Tad šis naujas tyrimas parodė tikrąją gripo naštą.

Gripas dažniausiai nustatomas be tyrimo, tad daugybė atvejų taip ir lieka nežinomi

Medikės teigimu, gripas Lietuvoje beveik visada būna nustatinėjamas pagal klinikinius simptomus. Tačiau jie nėra pakankamai specifiški ir be tyrimo atskirti gripą nuo kitų respiracinių virusų arba kovido – beveik neįmanoma. O šį sezoną tuo pačiu metu pasireikš net 3 labai panašios infekcijos – kovidas, gripas ir visi kiti respiraciniai virusai.

Palata / R. Tenio nuotr.

Bėda ta, kad guldomiems į ligoninę pacientams, kuriems pasireiškė kvėpavimo takų infekcija, nėra atliekami PGR tyrimai. Dėl to realūs skaičiai smarkiai skiriasi nuo statistikos. Savaime suprantama, mūsų nenaudai. Gydytojos teigimu, PGR gripo tyrimas turėtų būti atliekamas kone kiekvienam, kuris paguldomas į ligoninę dėl sunkios kvėpavimo takų infekcijos.

„Gal 5 proc. šeimos gydytojų gripo sezono metu, jei įtaria gripą, paima PGR mėginius. Tačiau taip būna labai retai. Tokie gydytojai dirba ambulatorinėje grandyje, ne su sunkiais atvejais. Realiai PGR testai ir nėra prasmingi ambulatorinėje grandyje, nes jie labai brangūs. Tačiau tų kelių procentų gydytojų tikslas yra pagauti, kada į mūsų visuomenę ateina gripas ir laboratorijoje nustatyti, koks į Lietuvą atėjo gripo potipis. Visgi, ištiriamų žmonių skaičius labai mažas.

Mūsų tyrime buvo tirti tie žmonės, kurie sirgo sunkiai. Tai tokius žmones, kuriems jau reikia hospitalizacijos, pagal pasaulines rekomendacijas reikia tirti dėl gripo, nes tik tada sužinosime, koks svarbus yra patogenas, be to, gripas turi specifinį gydymą, kuris gali apsaugoti nuo tragiškos baigties“, – kalbėjo prof. A. Mickienė.

Gripo sezonu kas savaitę Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pateikia naujausią sergamumo statistiką. Visgi, ši statistika, pasak profesorės, yra labai labai apytikrė ir tikrai neatspindi tikrosios sergamumo situacijos. Mat gydytojas, į kurį žmogus kreipėsi dėl karščiavimo, kosulio ir kitų panašių simptomų, gali parašyti, kad tai tiesiog kvėpavimo takų infekcija. Gripo tyrimas neatliekamas ir pacientas toliau nežino, kad iš tiesų serga ne kokia nors tuo metu cirkuliuojančia infekcija, o pačiu tikriausiu gripu.

„Matydama tuos skaičius galiu pasakyti – kai neieškai, tai ir nerandi. O tyrimų atliekama tikrai per mažai“, – apie NVSC skelbiamą statistiką kalbėjo profesorė.

Po tyrimo geriatrijos ir vidaus ligų skyriuose buvo nustebinti

Šiame tyrime dėl gripo buvo tirti ir geriatrijos bei vidaus ligų skyriaus pacientai. Rezultatai taip pat nemaloniai nustebino.

„Mūsų kolegos gydytojai, dirbantys šiuose skyriuose, prieš tyrimą sakė, kad gripo jų skyriuose tikrai nėra. Kai ištyrėme visus jų pacientus, paaiškėjo, kad viename skyriuje sergančių gripu yra 20 proc., kitame 30 proc. Tai reiškia, kad jie neieškodavo, nerasdavo ir nebūdavo diagnozuotas. Jei ne šis tyrimas, šiems pacientams gripas taip ir nebūtų buvęs diagnozuotas“, – kalbėjo pašnekovė.

Tačiau koks tikslus gripo paplitimas visuomenėje – taip ir lieka neaišku. To negali pasakyti ir profesorė.

„Visiškai negaliu kalbėti apie gripo paplitimą visoje visuomenėje, nes mūsų tyrimo objektas buvo tie žmonės, kuriems dėl sunkios kvėpavimo takų ligos reikėjo gultis į ligoninę. Taigi, mūsų tyrimas parodė, kad kas antra hospitalizacija dėl kvėpavimo takų infekcijos iš tiesų yra dėl gripo – taip būdavo prieš koronaviruso pandemiją. Tai tikrai svarbus radinys. Faktas, kad tarp hospitalizuotų žmonių gripo yra daug daugiau nei galvojame.

Vienam šeimos gydytojas gali be tyrimo užrašyti, kad tai gripas, o kitam su tokiais pačiais simptomais, jei pasirodys kitaip, gali užrašyti, kad tai kita infekcija. Tad tikrai ženkliai daugiau yra gripo atvejų nei jų yra užfiksuojama, bet kiek tiksliai, spekuliuoti negaliu“, – sakė prof. A. Mickienė.

Nenustatytas gripas sukelia didelį pavojų

Kaip pasakojo profesorė, nenustatyti gripo atvejai kelia labai realų pavojų dėl kelių aspektų.

Auksė Mickienė / Kauno ligoninės nuotr.

Visų pirma, nenustačius gripo žmogus negauna specifinių vaistų. Tai reiškia, kad kyla daug didesnė komplikacijų rizika, kurios gali baigtis net mirtimi.

Antra, gripas yra respiracinė infekcija, kuria galima užsikrėsti taip pat, kaip ir koronavirusu. Tad visai nesunkiai gripu galite užsikrėsti ir ligoninėje, kai tiksliai neišsiaiškinama, kad kitas pacientas serga gripu ir yra neizoliuojamas.

„Tai matome ir ligoninės praktikoje, kai atvyksta vienas karščiuojantis pacientas, o tada jų vis daugėja“, – pridūrė prof. A. Mickienė.

Užsikrėsti gripu ypač pavojinga žmonėms, sergantiems lėtinėmis, onkologinėmis, imunosupresinėmis ligomis.

Trečia, kai gripas nenustatomas, bet išsivysto plaučių uždegimas, pradedami skirti antibiotikai, o kūnas pradeda vystyti jiems atsparumą.

„Šiuo metu svarbiausia PGR metodais patvirtinti koronavirusą, nes tai kol kas sunkesnė ir greičiau plintanti infekcija, liga dar ne visai pažįstama, tad pirmiausia šio viruso ir reikia ieškoti. Gripo PGR tyrimu visiems lengvai sergantiems ieškoti tikrai nereikia. Bet tiems, kurie serga sunkiai, jiems turėtų būti ženkliai plačiau nei dabar yra taikoma PGR diagnostika. 100 proc. ir kitos šalys netikrina, bet tikrai taiko PGR nustatyti gripui ženkliai dažniau“, – apibendrino profesorė.

Beje, antroji darbo dalis buvo skirta nustatyti gripo vakcinos realų efektyvumą. Tyrime buvo nustatyta, kad vakcinos tikrai labai efektyvios saugant žmones nuo hospitalizacijos amžiaus grupėje iki 65 metų, jų veiksmingumas siekia apie 90 proc.

Amžiaus grupėje virš 65 metų jos buvo vidutiniškai efektyvios, veiksmingumas buvo tarp 40-50 proc. Tačiau tai reiškia, kad beveik pusės hospitalizacijų buvo galima išvengti, jei žmonės būtų pasiskiepiję.

„Taigi, nors vakcinos netobulos, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, nes jų imuninis atsakas prastesnis, jauniems žmonėms jos tikrai labai veiksmingos ir vakcinacija prieš gripą turi būti skatinama“, – sakė prof. A. Mickienė.

Higienos instituto duomenimis, 2019 metais gripu sirgo virš 52 tūkstančių žmonių, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis daugiau nei 560 tūkstančių, pneumonija 55 tūkstančiai asmenų. Kaip pagrindinė mirties priežastimi gripas 2019 metais buvo įvardintas 54 asmenims.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA