Eksperimentas: su svetimu „gpasu“ – į didelį prekybos centrą Kaune – Kas vyksta Kaune

Eksperimentas: su svetimu „gpasu“ – į didelį prekybos centrą Kaune

Nuo pirmadienio įsigaliojus naujoms taisyklėms, kuomet į didesnius prekybos centrus galima patekti tik turint „gpasą“, dalis gyventojų protestuoja prieš sistemą ir žada nė nekelti kojos į parduotuves, tačiau kita dalis piliečių jau rado būdą, kaip apeiti naujus ribojimus.

Viešoje erdvėje pradėjo plisti informacija, kad į prekybos ir laisvalaikio centrus galima patekti su svetimu „gpasu“, o už patikrą atsakingi darbuotojai asmens tapatybės dokumento nė neprašo. Šią informaciją nusprendė patikrinti „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai.

Trečiadienio vidurdienį su kolegos „gpasu“ be jokių nesklandumų pavyko patekti į tris eksperimento metu lankytus prekybos centrus – Kauno „Akropolį“, „Megą“ ir „Senukus“. Prie įėjimo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento prašė tik „Megos“ darbuotojas, tačiau pašalinus trikdžius ir nuskenavus „gpasą“, dokumento nebeprireikė.

Dokumento gali prašyti

Kaip seniau naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ jau komentavo žurnalistus anonimiškai sutikusi pakonsultuoti teisininkė, „gpaso“ kodas gali būti sutikrinamas su asmens dokumentu.

„Jeigu kyla įtarimų, kad naudojamas kito asmens „gpasas“, pavyzdžiui, jeigu ateina vyras, bet nuskenavus pasą, matomi moters duomenys, priežastis tikrinti asmens dokumentą yra reali ir darbuotojai turi teisę prašyti žmogaus pateikti asmens dokumentą, arba jo neįleisti, jei jis negali įrodyti savo tapatybės, sutampančios su „gpase“ nurodyta“, – sakė teisininkė.

Teisininkė nurodė, kad pagal LR Vyriausybės nutarimu nuo rugsėjo 13 d. įvestas taisykles, įstaigos turi teisę tikrinti asmenų atitiktį tam tikriems kriterijams, tačiau neturi teisės duomenis „rinkti, saugoti ar kitaip tvarkyti“.

„Manau, kad tokiu atveju įmonė, kuri praleido asmenį su ne savo „gpasu“, neturėtų būti baudžiama bauda, jeigu atvejis nebuvo akivaizdus ir kartotinis. Jei atvejis pavienis, visgi atsakomybė už pasinaudojimą kito asmens „gpasu“ ar jo klastojimą turėtų tekti pačiam asmeniui, kuris tai padarė“, – komentuoja teisės ekspertė.

Teisininkės nuomone, reikalauti iš verslo tokio lygio patikros, kokia yra oro uostuose ar muitinėje būtų sunkiai proporcingumo kriterijais pagrindžiama prievolė.

Gali grėsti nemalonumai

Nustačius valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu taikomų apribojimų nesilaikymo faktų, įmonės gali būti patrauktos administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalį.

Baudos už reikalavimų nesilaikymą fiziniams asmenims gali siekti nuo 500 iki 1500 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1500 iki 6000 eurų.

Primename, kad nuo rugsėjo 13-osios „gpaso“ neturintys žmonės nebegali gauti kai kurių nebūtinų paslaugų, yra apribotos jų galimybės lankytis prekybos ir viešojo maitinimo vietose. Svarbiausių pasikeitimų apžvalga čia.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA