Šiltą ketvirtadienio pavakarę prie Kauno centrinio pašto pasklido muzikos garsai. Dvi laiptų papėdėje prie mikrofonų sustojusios merginos koncertavo ne pramogai ar uždarbiui. Kauniečius dainų žodžiais ir pašnekesiais išgirsti Dievo žodį kvietė evangelinė bendruomenė.
„Mes esame evangelinė bendruomenė, kuri tiki Šventuoju Raštu, Biblija, pavadinimu „Prabudimas“. Mes vykdome pagrindinį Jėzaus paliepimą. Jis pasakė – eikite į pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. Gatvėse labiau ne pristatinėjame save kaip bendruomenę, o pasakojame apie Jėzų, gyvą santykį su juo, kuris įmanomas per jo auką.
Mums asmeniškai tai nėra religija ar idėja, kurią, liaudiškai tariant, prastūminėjame. Patys turime gyvą santykį, Jėzus pakeitė mūsų gyvenimus ir bandome kuo daugiau žmonių apie tai papasakoti. Kalbamės, štai, stovi mano pastorius, kuris kalbasi su žmonėm. Einame prie žmonių, su jais bendraujame – šitaip kreipiamės į masę, bet kartu ir asmeniškai“, – pasakojo „Kas vyksta Kaune“ pakalbinta Ieva.
Anot jos, bendruomenės nariai santykį su praeiviais randa. Kai kalbi per mikrofoną, tai yra labiau vieša, kreipiesi į masę, o tą kreipinį išgirsta ne visi. Visgi, Ievos teigimu, yra nemažai žmonių, kurie nori bendrauti, užduoti klausimus apie Dievą, nebūtinai tik išklausyti.
„Daugelis turi klausimų, į kuriuos jiems niekas neatsako. Mes tiesiog diskutuojame gatvėje ir iš tikro turime daug gerų, gilių pokalbių. Tai darome visą vasarą. Pašnekovai iki tam tikro lygio atsiveria, nes tu nieko iš jų nenori, tiesiog kalbiesi“, – betarpiška komunikacija tikslų siekia gerosios žinios skleidėjai.
Mergina sakė visada žinojusi apie Dievą, į bažnyčią ją vesdavo tėvai. Tačiau pati Dievo poreikį ji esą patyrė, kai norėjo gyventi pagal savo supratimą, būti laisva be jokių taisyklių. Šitaip galvojo galinti sau sudėti laimingą gyvenimą, tačiau, Ievos žodžiais, susimauni, pridarai klaidų, žmonės tave išduoda, įskaudina, įklimpsti į kokias blogas kompanijas, priklausomybes.
„Galiausiai, atsiminiau, kad vaikystėje, kai tikėjau Dievu, buvau laiminga, o kai gyvenau be jo, atrodžiau laiminga, bet viduje pilnatvės neturėjau. Ir, sakau, Dieve, jeigu esi tikras ir gyvas, turi būti pakankamai galingas, kad pakeistum mano gyvenimą. Nuo tos maldos, kai nusižeminau, kas dažniausiai yra sunkiausia, pradėjau save stebėti iš šono.
Man nereikėjo apsivilkti kažkokio religinio apdaro, sudėti rankyčių, bet pajutau, kad nematomas asmuo manyje apsigyveno kai jį pakviečiau, ir ta antgamtinė jėga mane pradėjo keisti. Staiga to ar ano nebenoriu, keičiasi mano aplinka, kalba, gyvenimo būdas. Sutapimas gali pasitaikyti vieną ar kitą kartą, bet kai pastoviai skaitai Šventąjį Raštą ir jis kalba apie tavo šiandieninę situaciją, pradedi statyti gyvą santykį su Dievu“, – atsivertimą nupasakojo Ieva.
Dar daugiau, merginos mama pagijo nuo nepagydomos širdies ligos ir esą jau kelerius metus nebevartoja medikamentų, atsistatė į šipulius pabirę šeimos santykiai. Šitokie stebuklai Ievą aplankę kai ji atsigręžė į sutverėją, jo ieškoti pradėjo šeima.
„Neužtektų laiko papasakoti, ką Dievas padarė, tačiau jis daro stebuklus, yra gyvas, ne teorija“, – trumpą pašnekesį užbaigė mergina.
