Rugsėjo 4 dieną planuojamų pirmųjų Kauno istorijoje seksualinių mažumų atstovų eitynių „Kaunas Pride“ organizatoriai laukia, ką nuspręs miesto savivaldybės skundą nagrinėsiantis vyriausiasis administracinis teismas. Organizatoriai tikina, kad bet kuriuo atveju renginys kažkokia forma įvyks ir LGBT bendruomenės balsas bus išgirstas. Ruošiantis renginiui jau pradėti gaminti plakatai, o policija aktyvistus įspėjo dėl atsakomybės, kuri grės, jeigu bus žygiuojama nedavus leidimo.
LGBTQ+ žmonės dar neturi kuo džiaugtis, rengiama protesto akcija
„Mes esame visur, todėl išreikškime Kauno ir visos Lietuvos gyventojams savo sunkumus ir reikalavimus, aukštai keldami plakatus per „Kaunas Pride“, – skelbia rugsėjo 4 dieną Laisvės alėjoje planuojamų eitynių organizatoriai.
Jų atstovė Viktorija Kolbešnikova patikslino, jog „Kaunas Pride“ protesto akcija, nes LGBTQ+ bendruomenės atstovams kol kas nėra kuo džiaugtis.
Protestuoti planuojantys seksualinių mažumų atstovai skelbia šiuos esminius reikalavimus:
Pagarba asmeniniam gyvenimui, mokslu grįstas lytinis švietimas, nemokama trans asmenų sveikatos priežiūra ir dokumentų keitimas be teismo sprendimo, kompetentinga psichologinė pagalba, nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo korekcija, pašalinant homoseksualumą, kaip žalingą informaciją ir galiausiai – teisė į santuoką ir įvaikinimą.
„Svarbiausias eitynių tikslas – matomumas, sunkumų su kuriais susiduria LGBTQ+ bendruomenė įvardijimas ir reikalavimas spręsti įsisenėjusias žmogaus teisių problemas“, – skelbia organizatoriai.
Eitynių organizatoriams – policijos perspėjimas
Portalui „Delfi“ žiniomis, rugpjūčio 31 dieną Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovai surengė susitikimą su eitynių organizatoriais. Šią informaciją patvirtino policijos atstovė spaudai Odeta Vaitkevičienė.
„Siekiant maksimaliai pasiruošti būsimoms eitynėms ir viešosios tvarkos užtikrinimui, buvo inicijuotas susitikimas dialogui – šiandien Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos vadovybė susitiko eitynių organizatoriais”, – komentavo O. Vaitkevičienė.
Kauno apskrities policijos atstovė taip pat patikslino, jog susitikimo metu aptarti organizatorių planai tiek gavus oficialų leidimą eitynėms, tiek ir negavus jo. Organizatoriai yra ne kartą sakę, kad net ir negavus leidimo seksualinių mažumų atstovų balsas bus išgirstas, vyks protesto akcija.
„Kalbėta ir apie kitus, policijos pareigūnams svarbius aspektus, tokius kaip dalyvių skaičius, maršrutas ar eitynių trukmė.
Tuo pačiu susitikime dalyvavę pareigūnai organizatorius oficialiai įspėjo apie gresiančią atsakomybę, jeigu eitynės vyks negavus leidimo”, – portalui „Delfi“ sakė policijos atstovė O. Vaitkevičienė.
Eitynėms priešinasi Kauno savivaldybė
Idėjai Kauno centre surengti pirmąsias miesto istorijoje seksualinių mažumų atstovų eitynes nuo pat pradžių prieštarauja savivaldybė.
Motyvuojant tuo, jog žygiuoti centriniu miesto pėsčiųjų bulvaru gali būti nesaugu, nes nėra baigti remonto darbai, nemažą jo dalį užima kavinių ir barų staliukai, eisenos maršrutas derintas nebuvo.
Galiausiai kreiptasi į teismą, o liepos 30 dieną „Kaunas Pride“ organizatoriai sulaukė jiems palankaus regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimo.
Jame konstatuota, kad seksualinių mažumų atstovai turi teisę žygiuoti tradicine įvairių renginių ir eitynių vieta tapusia Laisvės alėja, o Kauno savivaldybės atsisakymas tai leisti – traktuotinas kaip konstitucinės piliečių teisės į taikius susibūrimus pažeidimas.
Šiuo sprendimu naikinamas Kauno savivaldybės raštas ir ji įpareigota iki rugsėjo 1 dienos suderinti rugsėjo 4 dieną vyksiančių pirmųjų miesto istorijoje „Kaunas Pride“ eitynių maršrutą Laisvės alėjoje, kuris prasidės ties Šv. Achangelo Mykolo įgulos bažnyčia (Soboru), kolona žygiuos iki sankryžos su E. Ožeškienės gatve, apsisuks ir grįš į Nepriklausomybės aikštę prie M. Žilinsko dailės galerijos ir Soboro.
Savivaldybės atstovas prakalbo apie kylančią grėsmę, minėjo ir riaušes
Kauno savivaldybė su šiuo teismo sprendimu nesutiko ir jį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis skundas kol kas nėra išnagrinėtas.
„Nepritariame sprendimui leisti eitynių Laisvės alėjoje, nes teismas neatsižvelgė į policijos pateiktą ekspertinę nuomonę. Buvo aiškiai įvardyta, kad renginys Laisvės alėjoje yra nesaugus. Jokia kita alternatyvi ekspertinė nuomonė teismui nebuvo pateikta. Savivaldybė siekė ir tebesiekia ne uždrausti organizuoti eitynes, o kaip tik užtikrinti, kad jų metu būtų užtikrintas visų asmenų saugumas“, – teigia Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
Grėsmę žmonėms, kurią galėtų sukelti pirmąją kartą miesto istorijoje vyksiančios seksualinių mažumų eitynės „Kaunas Pride“ savivaldybės atstovas lygina su riaušėmis pasibaigusia Seimo apsiaustimi.
„Nuspėjamą grėsmę kitų žmonių gerbūviui ir saugumui puikiausiai įrodo visai neseniai Vilniuje vykusio mitingo padariniai, kuomet po taikaus susirinkimo kilusios riaušės baigėsi tuo, jog ligoninėje atsidūrė 18 policijos pareigūnų, o sulaikytųjų skaičius siekė apie 40 asmenų. Savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo įvertinti gebėjimą užtikrinti visų eitynių dalyvių saugumą, o esant labai tikėtinoms grėsmėms, tokių eitynių maršruto nederinti“, – sprendimą skųsti teismo verdiktą komentavo P. Keras.
Savivaldybės sprendimą vadina apgailėtinu
LGBTQ+ bendruomenės akcijos „Kaunas Pride“ viena organizatorių V. Kolbešnikova Kauno savivaldybės sprendimą skųsti nepalankų teismo sprendimą vadino apgailėtinu bei sakė tikinti, kad šis skundas bus atmestas.
„Manome, kad Kauno savivaldybė parodė savo tikrąjį veidą, manome, kad jų sprendimas skųsti yra visiškai apgailėtinas.
Kauno savivaldybė tik parodė, kad ji visiškai nėra pasiruošusi būti šiuolaikine Europos kultūros sostine, o verčiau – trinkelių sostine. Tai rodo, kad ji savo miestiečiams nenori suteikti jokio saugumo, leisti LGBT bendruomenei būti išgirstai.
Ypač šiuo laikotarpiu, kada vyksta susidūrimai su „Šeimų maršu“, kada ypatingai nesaugu mes tikimės palankaus teismo sprendimo ir pažadame, kad rugsėjo 4 dieną LGBT bendruomenės balsas bus vienaip ar kitaip išgirstas“, – portalui „Delfi“ sakė V. Kolbešnikova.
Palaikyti LGBTQ+ bendruomenės stojo ir žinomas intelektualas
„Kauno administracijos sprendimus palaikantys žmonės galbūt nesupranta, kad Pride yra Garbės eitynės, siekiančios parodyti ir pabrėžti visų žmonių, taip pat ir homoseksualių orumą, garbingumą, teisę būti savimi, prieštaravimą asmenų menkinimui, žeminimui dėl jų lytinės – biologinės, socialinės, kultūrinės, rasinės”, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė žinomas intelektualas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius filosofas Gintautas Mažeikis.
Pasak mokslininko, tai, kad Lietuvoje dažnai menkinami ypatingi žmonių poreikiai, kurie išsiskiria nuo minios – nėra naujiena. Požiūris į moterų teises, migrantus, LGBTQ+ ir meninį gyvenimo būdą (bohemą) dažniausiai sutampa. Ir jei žeminami LGBTQ+, bus trypiami ir migrantai.
G. Mažeikio vertinimu, jei niekinama ir menkinama įvairiais būdais viena grupė, – veikiausiai bus niekinamos ir kitos. Todėl liberalūs, emancipuoti, įvairovės teises gerbiantys žmonės eina palaikyti Pride eisenų, o ne tik homoseksualūs asmenys, ir jie palaiko ne tik partnerystės įstatymą, bet siekia daugiau – santuokos įteisinimo, lygiai kaip smurto mažinimo mokyklose ir šeimose…
„O kovotojai prieš Pride, prieš įvairių mažumų Garbės eitynes, ir yra tie, kurie menkina bendrą pilietinį orumą. Būtent jie ir grasina ir kultūrai, ir kavinėms, ir barams Laisvės alėjoje. Pažiūrėkite į pasaulio miestus, kur vyksta Pride eitynės, ar tuose miestuose ar tose gatvėse kavinių kultūra nukenčia? Priešingai – visur laimi, jei tik neleidžiama įsisiautėti vietos „talibams”, kurie ir yra reali grėsmė ir Laisvės alėjai, ir kavinėms, ir Kaunas Europos kultūros sostinė 2022, ir meniniams projektams, ir universitetų tarptautiškumui, ir pamokoms mokyklose apie smurto mažinimą ir pagarbą asmenų lyties tapatybei, rasei, tikėjimui“, – skelbia VDU profesorius G. Mažeikis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
