Sprendimų priėmėjams patariantys ekspertai jau yra surinkę ir apibendrina duomenis apie pirmosios nuo COVID-19 paskiepytos – medikų grupės imuniteto lygį. Po truputį jau ryškėja siūlymai, kaip galėtų vykti pakartotinis asmenų skiepijimas nuo koronaviruso.
Lietuvoje trečiąja vakcinos nuo koronaviruso doze jau nuo rugpjūčio pradžios yra skiepijama nedidelė imunosupresuotų pacientų grupė. Tai yra asmenys, sergantys onkohematologinėmis ligomis, dializuojami arba po organų transplantacijų, sergantieji autoimuninėmis ligomis, kai jiems taikoma imunosupresinė terapija.
Jau visai greitai pakartotinai skiepijamų asmenų dalis gali plėstis. Premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė laidoje „Delfi tema“ sakė, kad praėjusią savaitę yra gauti duomenys apie medikų reprezentacinės grupės vakcinacijos proceso kontrolę ir imunizacijos lygį. Tai yra, kiek antikūnų medikai turi praėjus trims ir šešiems mėnesiams po vakcinacijos.
„Įvertinus šituos duomenis, bus pateiktos ekspertų rekomendacijos, kaip skiepyti medikų ir mokytojų bendruomenę, kurie buvo skiepijami pirmiausia. Paskiepijus šiuos pirmojo fronto darbuotojus, kurie turi daugiausiai rizikingų kontaktų, toliau bus vertinama, kaip skiepyti ir visą populiaciją – ar tai bus tik rizikos grupės, ar, atsiradus ir naujų duomenų ir iš tarptautinių organizacijų, verta ir platesnę grupę populiacijos skiepyti“, – teigė Ž. Gudlevičienė.
Pasak premjerės patarėjos, iš gautų vyresnių asmenų duomenų pastebėta, kad „šiek tiek antikūnų lygis krenta“.
„Rugsėjį abejotina, ar pradėtume skiepyti, bet spalis, aš manau, bus tas mėnuo, kai jau galėsime pradėti skiepyti medikus ir mokytojus“, – sakė Ž. Gudlevičienė.
Bendrą populiaciją siūlo iš naujo skiepyti po devynių mėnesių
Ekspertų patariamajai grupei prie Vyriausybės priklausantis Nacionalinio vėžio instituto (NVI) onkoimunologas dr. Marius Strioga teigė, kad duomenys apie antikūnų lygį pas medikus dar yra apdorojami. Tyrimas yra atliekamas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose.
Preliminariais duomenimis, pasak pašnekovo, pas vyresnius ir turinčius tam tikrų gretutinių ligų žmones, pastebima, kad antikūnų titras yra sumažėjęs reikšmingai – „su potencialiai galimai mažesne apsauga, ypač esamų atmainų kontekste, kai tas atmainų titras turėtų būti kuo didesnis“.
Pasak eksperto, pagal esamus duomenis, skiepijimas trečiąja doze turėtų vykti praėjus šešiems-dvylikai mėnesių laikotarpiui.
„Manau, kad būtų visai logiška bendrąją populiaciją vėl skiepyti praėjus devyniems mėnesiams po pilno vakcinacijos kurso. O didelės rizikos grupės žmones – po šešių mėnesių.
Tie, kurie yra ypatingai didelės rizikos asmenys, ten galima svarstyti ir artimesnius variantus. Tai yra žmonės po organų transplantacijų, dializuojami pacientai, tas ir yra daroma, apie tūkstantis didžiausios rizikos asmenų jau yra revakcinuoti trečiąja doze“, – pasakojo M. Strioga.
Antikūnų tyrimai greičiausiai nebus kompensuojami
Ekspertas teigė, kad antikūnų kiekį parodantys tyrimai žmonėms greičiausiai nebus kompensuojami.
„Antikūnų titro darymas bus savanoriškas. Žmogus pats galės tai įvertinti, tai neturėtų būti privalomas kriterijus. Nes ne visi žmonės gali daryti, jei tai būtų daroma iš valstybės biudžeto lėšų, susidarytų labai dideli kaštai, ir dažnai tas esmės nekeistų“, – teigė M. Strioga.
Tiesa, kol kas nėra daug mokslinių duomenų apie tai, koks minimalus antikūnų lygis yra pakankamas apsaugai nuo simptominės ligos užtikrinti.
„Šiai dienai iš vieno „Astra Zeneca“ klinikinio tyrimo žinome, kad apie 250 BAU/ml vienetų besijungiančių antikūnų garantuoja 80 proc. apsaugą nuo simptominės infekcijos“, – sakė M. Strioga.
Pasak eksperto, profesorius Vytautas Kasiulevičius, remdamasis šiais duomenimis, buvo pasiūlęs tą ribą nusistatyti šiek tiek didesnę.
„Kad, jeigu antikūnų titras yra mažiau kaip 300 BAU/ml vienetų, tada revakcinacija būtų labai pagrįsta, jeigu – daugiau kaip 300 BAU/ml vienetų, žmogus dar gali galvoti, kad galbūt dar būtų galima pagyventi tris mėnesius, ir tada vėl nusistatyti antikūnus. Bet antikūnų kiekio nustatymas, tai jau bus pačio žmogaus kaštais, tiek jo iniciatyva daromas“, – aiškino M. Strioga.
Galbūt ateityje nebereikės revakcinuotis kasmet
Virusologas prof. Saulius Čaplinskas dėstė, kad, kalbant apie revakcinaciją, svarbu yra nepavėluoti.
„O kada – nepavėluoti, nėra ir, ko gero, nebus dar ilgai (rekomendacijos) kiekvienam konkrečiam žmogui. Čia ne taip, kaip yra Kelių eismo taisyklėse, kad visiems yra tas pats greitis.
Antikūnai silpnės skirtingu greičiu pas skirtingus asmenis, labai svarbu, kad būtų priimta nuostata, kad ateis toks laikas, kada reikės trečios dozės. Ar reikės paskui ir ketvirtos, ir kaip dažnai, kol kas nėra aišku. Dabar yra nuomonė, kad galbūt nebereikės kiekvienais metais revakcinuotis“, – teigė S. Čaplinskas.
Negalvoja, kad perspaudė su priemonėmis
Apskritai, kalbant apie imunizacijos lygį, premjerės patarėja teigė, kad, jei išsilaikys toks kiekis besiskiepijančių, koks yra dabar, tai rugsėjo viduryje arba pabaigoje 70 proc. asmenų jau turėtų būti paskiepyti.
Ž. Gudlevičienė nemano, kad Vyriausybė perspaudė su priemonėmis, siekdama paskatinti žmones skiepytis.
„Vakcina atsirado praėjusių metų pabaigoje. Laiko buvo pakankamai daug, pakankamai daug žmonių skiepijosi, ir informacijos tiek iš pasiskiepijusių asmenų, tiek iš institucijų pakako, laiko pakako.
Yra keistas dalykas, kad kai atėjo laikas masinei vakcinacijai, nors visi, atrodo, vakcinos laukė, įvyko lūžis, staiga ėmėme galvoti, kad galbūt mums vakcinos nebereikia. Tas parodė kitą situaciją, kad ėmė didėti atvejų skaičius – ir būtent tarp nepasiskiepijusių žmonių“, – teigė pašnekovė.
Ji pasidžiaugė, kad besiskiepijančių skaičiai vėl padidėjo.
„Turime puikų rezultatą, vakcinacijos procesas ėmė spartėti, o su dalimi vis dar abejojančių turime rasti kitą kalbą, kaip su jais kalbėtis“, – sakė Ž. Gudlevičienė.
Pasigenda argumentų ne tik apie teises, bet ir apie pareigas
Premjerės patarėja irgi matė audringą reakciją, kurią sukėlė Advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės kalba, kurioje jis negailėjo kritikos valdantiesiems, o jų priimamus sprendimus dėl vakcinacijos ir neteisėtų migrantų pavadino prievarta, įžvelgdamas juose pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus.
„Niekas neabejoja, kad yra labai svarbu žmogaus teisės, žmogaus laisvės, tačiau pasigendama to, kokios tuomet yra kitos visuomenės pusės pareigos. Ta dilema buvo užaštrinta. (…) Pandemijos sąlygomis yra labai svarbu ir bendras visuomenės interesas – gyventi saugioje visuomenėje, ir turėti pareigą saugoti tiek save, tiek kitus bendruomenės narius“, – teigė Ž. Gudlevičienė.
Premjerės patarėjos nuomone, šiuo metu reikėtų skirtingas nuomones atstovaujančioms stovykloms nurimti ir sėsti prie bendro diskusijos stato.
„Bet tos diskusijos turi būti argumentuotos, remtis moksliniais argumentais“, – sakė Ž. Gudlevičienė.
Jos nuomone, diskusijos galėtų prasidėti nuo pokalbių su profesinėmis organizacijomis.
„Toliau būtų galima plėsti bendraujančias puses“, – teigė Ž. Gudlevičienė.
Pasigenda tarpdisciplininio dialogo
Virosologo prof. S. Čaplinsko nuomone, kovidas veikia kaip lakmuso popierėlis.
„Jeigu mes matome, kad dialogo nevyksta, arba, kad toliau priešprieša didėja, reikia tada galvoti. Juk ne veltui sakoma, kad neužtenka tik girdėti, reikia dar ir išgirsti“, – teigė S. Čaplinskas.
Virusologas nedramatizavo advokato I. Vėgėlės išsakytų minčių.
„Jis įvertino iš savo teisininko pozicijų. Taip ir turėtų būti: Jūs onkoimunologo klausiate apie imunologijos dalykus. Tie, kas kontroliuoja, tegul šneka apie kontrolę. (…) Tie, kas turi užsiimti švietimu ir aiškinimu visuomenei, jie tą ir turėtų aiškinti. Dabar, kai gaunasi taip, kad nebuvo tarpdisciplininio normalaus dialogo, tai ir turime pasekmes, kad ta praraja toliau gilėja“, – sakė S. Čaplinskas.
Svarbi ir diagnostika
Virusologas pastebėjo, kad atsakas į pandemiją Lietuvoje yra labai fragmentuotas.
„Pradžioje matėme tik kaukes, kad jų reikia lauke, ir baudėme už tai, kad nenešioja jų lauke. Paskui, žiūrėkite, koks naratyvas buvo pasakytas – kad, jeigu pasiskiepysi, kaukės iš viso nereikia. Tai yra klaidinga. Bus didelė klaida, jeigu nebebus atliekama diagnostika, infekcija nueis į pogrindį“, – dėstė S. Čaplinskas.
Virusologas pakartojo infekcijų kontrolės pagrindus.
„Yra trys svarbiausi komponentai infekcijos plitimui: infekuotas žmogus (reiškia, reikia kuo greičiau jį diagnozuoti, gydyti, nustatyti jo kontaktus, kad jie patys izoliuotųsi), imlus žmogus, vakcinacija.
Dabar tai atrodo kaip stebuklinga kulka, atrodo, kad paskiepysime 70 proc. populiacijos ir galėsime gyventi kaip anksčiau. Nebus taip. Seniai aišku, kad gyvenimas naujoje realybėje dar greitai negrįš į prieš tai buvusį“, – sakė S. Čaplinskas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
