Nemokama vaikų stovykla susigundę penkiolikmečio tėvai nesitikėjo, kaip viskas pasibaigs. Jų teigimu, jiems įtarimų sukėlė jau pati stovyklos organizavimo pradžia, bet nesitikėjo, kad galiausiai vidurnaktį savo vaiko teks ieškoti nepažįstamuose miškuose. Savo ruožtu, jūrų skautijos „Divytis“ vadovas br. Algimantas Malkevičius pateikė kitokią įvykių versiją.
„Cirkai prasidėjo dar neišvažiavus“
Kaip „Delfi“ pasakojo stovykloje dalyvavusio penkiolikmečio mama (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – „Delfi“), ji buvo nemokama, mat stovyklą remia Kauno miesto savivaldybė.
„Išvažiavo vaikas į stovyklą su jūrų skautais. 11 dienų – su valtimi. Atrodė labai smagi patirtis bus. Bet cirkai prasidėjo dar neišvažiavus. Vaikų iš sutartos vietos paimti atvažiavo neaišku kas, žmogus be jokio sąrašo vaikų ir jokių žinių. Jis pats pasakė, jog jo tik paprašė atvežti, nieko bendro su stovykla neturi. Na, pagalvojome, visko pasitaiko kažkas nutiko, vadovai nespėjo ir pan. Vaikai išvažiavo“, – apie stovyklos pradžią pasakojo ji.
Tačiau, pasak kaunietės, po pirmos dienos sūnus skambino pavargęs ir sakė, kad vaikų nedaug, niekas nieko nemoka, surinktieji neturi jokių žinių apie irklavimą.
„Vadovas vienas, kažkur 66-erių metų, kartu yra jo žmona, daugiau jokių suaugusių ar patyrusių žmonių. Ant sūnaus ir dar vieno berniuko, stipresnių ir vyresnių, buvo sukrautas visas krūvis. Kitą dieną iš stovyklos išvažiavo pirmi neatlaikę vaikai. Na, atrodo, viskas normalu, ne visi sutverti gyvenimui gamtoje, patirtis tikrai sunki.
Bet… Sūnus su tuo berniuku ir toliau verčiami tempti visą krūvį, ne tik valtyse, bet ir stovyklavietėje. Vaikui buvo liepta sunešti vandenį, sunkias dideles taras – iš viso 60 l į valtį ir iš valties (tempiant į kalną). Na gerai, jis stiprus, bet visgi vaikas… krūvis fizinis didžiulis, o maisto beveik negauna. Pusryčiams užpilamos košės indelis ir riekutė batono su „Nutella“, – pasakojo penkiolimkečio mama.
Jos teigimu, viršų pradėjo imti nuovargis, alkis, žaizdos, visi tapo piktesni.
„Vaikų su kiekviena diena mažėjo. Galiausiai berniukas, kuris kartu su mano vaiku tempė visą krūvį, pasakė, kad išvažiuoja. Mergaitės paprašė vadovo paskambinti į namus, jis neleido, nes jos savo telefono neturėjo. Jos paskambino iš kitų vaikų, mama pasakė, kad atvažiuoja pasiimti. Mano sūnus irgi nebeatlaikė, paprašė namo.
Vadovas, išgirdęs, kad sūnus išeina, supyko. Prasidėjo grasinimai, kad tėvams reiks padengti jam išlaidas, kad jo niekada jokie skautai nepriims ir pasakymai , „jei nebūčiau pedagogas, tai jums užvožčiau“. Galiausiai pareiškė, kad jie staigiai susirinktų daiktus ir dingtų iš stovyklos 24 val. nakties“, – tokiais pasakymais baisėjosi mama.
Pasak kaunietės, vaikai buvo vieni labai tamsiame miške, o mergaitės neturėjo telefonų.
„Gerai, kad sūnus gerai išmano technologijas, sugebėjo susisiekti su mergaičių tėvais, mokėjo atsiųsti mums tikslią vietą, kur jie yra. Taip mes visą kelią, bent matėme, kur yra jo telefonas. Pakeliui vaikai užėjo į privačią teritoriją, kuri turi tvorą tik iš vienos pusės, todėl nesuprato naktį, kad ten kažkieno valdos. Kieme buvo didžiulis šuo.
Na gerai, kad sūnus turėjo žinių apie gyvūnus ir liepė mergaitėms nejudėti, išlaukė, kol šuo nuėjo, ačiū Dievui, neužpuolė jų. Vėliau reikėjo rasti būdą išlįsti iš to kiemo. Pasisekė ir vėl. Suaugusiam būtų baisu, o čia vaikai 15 metų berniukas ir 13 metų mergaitės… Dar neatsigavau, nespėjau niekur kreiptis, bet tikrai ramiai nepaliksiu“, – tikino ji.
Vadovas: šaipėsi iš mergaitės
„Delfi“ susisiekus su stovyklos vadovu Algimantu Malkevičiumi, jis nurodė visai kitas priežastis, kodėl įvyko konfliktas ir iš stovyklos teko išvažiuoti minėtam kaunietės sūnui ir dar dviem mergaitėms.
„Stovykla pavykusi, mes likę vis dar plaukiame. Taip atsitiko, nes keli vaikai įžeidinėjo vieną mergaitę, kelis kartus buvo dėl to perspėti ir kadangi niekas nesikeitė, jiems buvo pasakyta baigti arba važiuos namo. Iš pradžių nebuvo siūlyta važiuoti namo, bet pasiūlyta iš jos nebesityčioti. Taigi, jie galiausiai išvažiavo namo, paliko tris mažesnius vaikus ir mes su jais toliau plaukiame“, – aiškino vadovas.
Jo įsitikinimu, jeigu išvažiavusiems vaikams mergaitė buvo bloga, tuomet jis neturi ką pasakyti. Taip pat paaiškino, kaip vaikai atsidūrė vidury nakties vieni miške.
„Jie tėvus buvo jau anksčiau išsikvietę ir nutarė išvažiuoti namo, palikę milžinišką laivą ir tikėdamiesi, kad mes nepaplauksime su likusiais trim mažesniaisiais vaikais. Dabar du suaugę žmonės ir trys vaikai toliau sėkmingai plaukia į Kauną. Tačiau jie tikėjosi, kad neplauksime, nes tai neva buvo kerštas, mat mes tiems vaikams neleidome žeminti ir tyčiotis iš mergaitės“, – tvirtino A. Malkevičius.
Paklaustas, ar nebuvo per daug užkrauta darbų vyresniems dviem berniukams, jis tikino, kad visi irklavo, visi nešė ir dirbo reikalingus darbus.
„Tėvai užrašė vaikus į tokią stovyklą – čia yra plaukimas, daiktai yra užnešami į viršų ir parnešami atgal. Taip pat kiekvieną dieną sustojame ir kasdien plaukiame. Tokia nelengva stovykla, bet jeigu tėvai užrašo vaikus, tuomet turi galvoti.“
Pasiteiravus A. Malkevičiaus, kodėl laivu neplaukė daugiau suaugusių žmonių, o tik vienas vadovas ir jo žmona, jis tvirtino, kad daugiau ir nereikia.
„Grupei iki 15 žmonių šiaip vienas suaugęs turi vadovauti pagal saugumo reikalavimus. Niekas nemoka papildomam saugusiam žmogui, atlyginimas yra tik grupės vadovui, o tas papildomas žmogus yra tik kaip savanoris.“
Jis taip pat sakė, kad karštą maistą parūpina iš paskos važiuojanti mašina, kuri jį tiekia vieną kart per pietus, priklausomai nuo infrastruktūros, kai tampa įmanoma privažiuoti.
„Nežinau, ar čia blogas maistas, paklauskite dabar kartu plaukiančių vaikų, ar juos čia labai blogai maitina. Jie tikrai džiaugiasi tuo krūviu, vakar su mažesniais nuplaukėme dar daugiau negu su dideliais. Nežinau, apie ką čia šnekėti ir niekas jų čia neprievartauja.
Tik vieną dieną rimčiau plaukėme, nes norėjome visą Vilnių praplaukti, kadangi ten nėra kur stovyklauti. Taigi, 10 minučių irkluodavo viena grupė ir po 10 minučių pasikeisdavo. Mes suaugę praktiškai visą laiką tai darome, o vaikai nei vienas nesiskundė“, – teigė A. Malkevičius.
Atsakydamas į kaltinimą, kad esą grasino vaikams užvožimu, jis sakė, kad tik bandė jiems aiškinti, kaip negražiai jie elgėsi.
„Prie tos mergaitės elgėsi taip, kaip normalus žmogus nebe iškentėtų ir tikrai kažką turėtų daryti. Kiekvieną vakarą mergaitė verkė, o aš jiems stengiausi gražiai paaiškinti, kad tai nėra geras elgesys.“
Pasiteiravus, kodėl buvo šaipomasi iš mergaitės, nurodė, kad galbūt dėl to, jog ji iš sudėtingesnės šeimos, tėvai nesudėjo reikiamų daiktų ir iš jos šaipėsi dėl esą nepakeliamo dvoko.
„Sakė, kad ji dvokia, kad nuo jos palapinė dvokia ir gąsdino miegojimu palapinės prieangyje. <...>. Čia toks kumščių kilnojimas po žygio ir kas svarbiausia, sakė, jog be jų nepaplauksime.“
Kaltino tėvo neatsakingumą
A. Malkevičius taip pat nurodė, kad dažnai į nemokamą stovyklą tėvai užrašo vaikus jų neatsiklausę, o jeigu jie „mamyčiukai“, tuomet ir nepatempia.
„Čia tikrai buvo tie kaprizai dėl to, kad neleidau šaipytis iš mergaitės. Tai buvo pagrindinis dalykas, kad jie įsižeidė. Taip, gal ji mažesnė, gal kukliau irklavo, bet tai nėra pagrindas tyčiotis iš žmogaus.“
Vadovas taip pat prisiminė, kad vaikams leido vaikams laukti atvažiuojančių pasiimti tėvų prie laužo, bet ne prie palapinių, kur miegojo kiti.
„Taip pasakiau dėl to, nes jau buvo vėlus metas, beveik 23 val., o miegojusiems vaikams reikėjo kitą dieną vėl plaukti. Taigi, tie vyresnieji patys pasirinko išeiti į mišką“, – sakė jis.
Taip pat pridūrė, kad jam pikta dėl taip blogai auklėjamų vaikų, A. Malkevičius sako nesuprantantis, ką iš jų bandoma užauginti.
„Kai valstybė taip remia, tai ir galima taip neatsakingai tėvams elgtis. Vietoj dėkingumo, šlapiu skuduru per veidą“, – teigė jis.
Vis dėlto kaunietė atmetė vadovo kaltinimus, kad esą konfliktas kilo dėl pašaipų iš vienos kartu plaukusios mergaitės. Jos įsitikinimu, stovykla buvo prastai organizuota ir vienas vadovas nesugebėjo susitvarkyti su 15 vaikų.
„Su ta mergaite čia nieko bendro nėra, nes vaikai pradėjo išeidinėti iš stovyklos nuo maždaug jos antros dienos. Ten po truputį tų vaikų vis atkrisdavo ir, kaip aš sakau, ne iki galo buvo suprasta ir pritaikyta ta stovykla vaikams. Vadovas pasiėmė krūvą vaikų, kurie absoliučiai nieko bendro neturi su jūrų skautais ir apie jų priežiūrą net nebuvo ką kalbėti.
Buvo net ir įvykis, kai į stovyklą turėjo atvažiuoti naujas berniukas ir mano su sūnus su kitu vaiku buvo išvaryti jo ieškoti. Aišku, niekur nerado, o grįžę į stovyklavietę pamatė tą berniuką jau joje. Žinoma, ieškojusiems vaikams vadovas nepasivargino pranešti“, – stebėjosi ji.
Taip pat pridūrė, kad vadovas tik galimai susirenka pinigus iš Kauno savivaldybės, o kokybės nėra, todėl planuoja dėl incidento kreiptis ir į savivaldybę.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
